tujos

Gyvatvorės puikuojasi daugelio lietuvių kiemuose, tačiau specialistė sako, kad nebūtina joms naudoti tujas ar kadagius, nors šie ir išlieka patys populiariausi pasirinkimai. Anot jos, gyvatvorę galima susikurti iš daug įvairesnių augalų, kuriuos svarbu tinkamai pasirinkti pagal gyvatvorės rūšį.

Nurudavusios tujos – galvos skausmas, su kuriuo šiemet susidūrė daugybė sodininkų Lietuvoje. Šios, kaip ne vienas pastebėjo, ėmė nykti ir prarado estetinę išvaizdą. Vis tik ne visada būtina skubėti jas išrauti ir mesti – agronomė-ekspertė paaiškino, kaip tinkamai prižiūrėti tujas ir spygliuočius, kad jie išsaugotų savo grožį.

Praėjusi šalta žiema pridarė žalos sodams – ypač daugelis pastebėjo, kad nukentėjo būtent tujos. Vyraujant šaltiems ir sniegingiems orams, jos tapo stirnų maistu, o augalai pas kai kuriuos iki šiol sunkiai atsigauna. Kaip anksčiau rašė naujienų portalui tv3.lt laišką ir nuotraukas atsiuntusi skaitytoja Viktorija, po žiemos atvykusi į sodą Kauno rajone daug metų augintas, prižiūrėtas ir karpytas tujas rado išdarkytas. „Įsivaizduokite, atvažiavau į sodą, o ten va toks vaizdas pasitiko.

Tujos yra tas augalas, kuris sutinkamas daugelio lietuvių soduose ir dažniausiai pasirenkamas gyvatvorėms. Šiemet didžiuliu galvos skausmu tapo po šaltos žiemos nurudavusios tujos ir ne vienam aktualus klausimas, kaip atgaivinti tujas. Po šaltos ir snieguotos žiemos sodininkai pastebėjo, kad tujos nurudavo, prarado gyvybingumą ir estetinę išvaizdą.

Tujos – tikra sodo puošmena, neretai taip pat atliekanti gyvatvorės funkciją. Vis tik kuomet tujos paruduoja – vaizdas tampa nykus, o sodininkai pradeda griebtis už galvų svarstydami, kaip jas atgaivinti. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su „Stučkų medelyno“ atstovu Viliumi Stučka, kad jis papasakotų apie tujų rudavimo priežastis bei būdus jas išgelbėti. Tujų rudavimo priežastys Pašnekovas pokalbį pradėjo nuo tujų parudavimo priežasčių.

Po šaltos ir sniegingos žiemos Lietuvoje daugelio kiemuose augantys spygliuočiai – suvargę, kai kur apgraužti žvėrių ir praradę savo estetinį vaizdą. Želdynų dizainerė dalijasi patarimais, kaip juos atgaivinti – nepraleiskite šių žingsnių, kad galėtumėte mėgautis gražiu vaizdu sode.

Sugrįžimas į sodybą po žiemos laiko gali nustebinti ne tik nutirpusiu sniegu ar pamažu pradedančiais žaliuoti medžiais, tačiau taip pat ir nemaloniomis staigmenomis. Viena jų – stirnų apsilankymas sode ir pasisotinimas auginamomis tujomis. Su tokia problema susidūrė Giedrius, kuris atvykęs į sodybą Mažeikių rajone ir apėjęs apžiūrėti sodybos pamatė netikėtą vaizdą – visos gražiai eilute išsodintos tujos buvo apgraužtos stirnų.

Šį savaitgalį naujienų portalas tv3.lt sulaukė skaitytojos Viktorijos laiško ir nuotraukų iš Kauno rajono. Nuotraukose – viena po kitos išsirikiavusios tujos, po žiemos „nukentėjusios“ nuo miško gyvūnų. Skaitytoja Viktorija laiške rašė, kad po žiemos sezono atvykusi į sodybą Kauno rajone negalėjo patikėti savo akimis – tiek metų augintos, mylėtos, karpytos tujos buvo išdarkytos. „Įsivaizduokite, atvažiavau į sodą, o ten va toks vaizdas pasitiko.

Kas nutinka, kai aktorius ir „Lietuvos talentų” teisėja turi atlikti bendrą darbą? Palaikyti taiką tarp jų gali tapti sunku. Pamatykite patys, nes TV3 laidos „Pasidaryk pats“ vedėjas Audrius Bružas atvyko pas dainininkę Rūtą Ščiogolevaitę į namus padėti pasodinti tują.  Nors pirmosios minutės tarp dviejų įžymybių buvo pilnos šypsenų ir šiltų apsikabinimų po ilgo laiko nesimatymo, greitai abu pradėjo mestelti vieną kitą kandesnį pasakymą.

Rudeniniam orui iš lėto rodant savo šaltąją pusę, dauguma skuba pabaigti visus sodo darbus. Tarp jų ir atlikėja Rūta Ščiogolevaitė, sumaniusi pasodinti patvoryje trūkstamą tują. Dainininkė į pagalbą pasikvietė TV3 laidos „Pasidaryk pats“ vedėją Audrių Bružą, kad darbai vyktų greičiau, sklandžiau ir smagiau.

Lietuvoje itin populiarios visžalės ir greitai augančios tujos. Vietą lietuvių soduose ir patvoriuose šis augalas užsitarnavo dėl dekoratyvumo ir nesudėtingos priežiūros. Šie dekoratyviniai augalai dažniau auginami grupėmis, iš jų neretai formuojamos gyvatvorės, tačiau gali augti ir po vieną. Populiariausios – smaragdinės, vakarinės, rytinės ar koloninės tujos.

Tujos – vienas dažniausiai lietuvių soduose ir namų kiemuose aptinkamas augalas, dažniausiai pasirenkamas auginti kaip gyvatvorė. Jos pamėgtos dėl to, kad yra nereiklios, tačiau yra keletas darbų, kuriuos reikia padaryti, kad galėtume džiaugtis gražiais augalais. Apie tai, kaip tinkamai pasodinti tujas, kaip jomis rūpintis ir kokios gali būti tujų rudavimo priežastys, naujienų portalui tv3.lt pasakojo VDU Botanikos sodo medelyno vyresnysis specialistas Saulius Galvanauskas.

Tujos yra labai populiarios. Daugybė žmonių iš šių augalų nusprendžia formuoti gyvatvores. Tujos atlieka dvejopą funkciją: puošia sodą ir užtikrina privatumą. Sužinokite, kaip genėti tujas, kad jos augtų vešlios ir sveikos. Šie krūmai nėra reiklūs auginimui ir priežiūrai. Vis dėlto, labai svarbu pasirūpinti tinkamu tujų genėjimu. Tai užtikrins tinkamą šių augalų vystymąsi. Jei esate pradedantysis sodininkas ir dar nežinote, kaip tinkamai genėti tujas, šis straipsnis jums bus labai naudingas.

Labai neįprastame zoologijos sode Babtuose visi gyvūnai yra žali, nes suformuoti iš augalų, daugiausia tujų. Tai – topiarai. Jais pakaunėje gyvenanti pora susidomėjo prieš 15 metų, o dabar gyviai vos telpa jų kieme Laima Ratkelienė dailina kailį tigrui, o jis labai neįprastas – iš augančių tujų. Ir tokių unikalių gyvūnų šeimos namų kieme Babtuose – 16 – visas mini zoologijos sodas.

Praeiti pro Kaune įsikūrusių Laimos ir Algirdo Ratkelių kiemą nesustojus ir nepaganius akių beveik neįmanoma. Iš sodo į praeivius žvelgia 4,5 metro aukščio žirafa, dramblys ir kiti sodo gyventojai. Tik nesitikėkite, kad jie ims judėti – visi jie pagaminti iš karkaso ir apsodinti augalais.  Apleistą sodybą prieš daugiau nei du dešimtmečius įsigiję sutuoktiniai pirmiausia ėmėsi tvarkymo darbų, o vėliau norėjosi susikurti ir jaukų sodelį.

Lietuvoje itin populiarios visžalės ir greitai augančios tujos. Vietą lietuvių soduose ir patvoriuose šis augalas užsitarnavo dėl dekoratyvumo ir nesudėtingos priežiūros. Šie dekoratyviniai augalai dažniau auginami grupėmis, iš jų neretai formuojamos gyvatvorės, tačiau gali augti ir po vieną. Populiariausios – smaragdinės, vakarinės, rytinės ar koloninės tujos.

Kai ruduoja tujos, dažnai žmonės pasimeta – juk sakoma, kad tujos yra nereiklūs augalai, ir nieko daryti joms nereikia, tai kas čia dabar? Vis dėlto tujos – ne plastikinės ir joms skirti dėmesio tikrai reikia. Priežastis, kodėl ruduoja tujos, apžvelgė apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ autorė Lina Liubertaitė kartu su kursų lektore, želdynų specialiste Vaiva Maroziene.

Tikriausiai dažname lietuvio namo arba sodybos kieme galima aptikti augančią tują. Kaip teisingai prižiūrėti ir auginti šį lietuvių mėgstamą augalą, domėjosi TV3 laida „Svajonių sodai“. Ištraukus tują sodinti, pirmiausiai reikėtų prieš tai keletą valandų žemės gumulą gerai pamirkyti vandenyje, kad atlaisvėtų šaknys. Išmirkius gumulą – reikėtų nuo šaknų nupurtyti žemes. Tada jos išsileis, pasidarys ilgesnės ir bus galima sodinti plikomis šaknimis augalą į dirvą.

Ne vienų tautiečių kiemuose ar soduose galima sutikti tujų. Tai vienas populiariausių augalų, kuris kiemui suteikia žalumos ir gyvybės, tačiau taip pat ir atskiria nuo kaimynų ar gatvės triukšmo. Tad kaip reikia šį augalą prižiūrėti? Apie tai plačiau domėjosi TV3 laida „Svajonių sodai“. Tujas labai svarbu tręšti Želdynų dizainerė Reda Kazokevičienė pasakojo, kad pavasarį tujas reikia tręšti.

Jeigu jūsų kieme arba sode auga spygliuočiai, dabar pats metas pasirūpinti jų gyvybingumu ir tvirtumu. Tam tereikia žinoti, ką galima padaryti. Apie tai tv3.lt pasakoja apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaite. Jos teigimu, spygliuočiams ir ypač tujoms yra labai pavojinga spiginanti žiemos saulė. „Aš tikiu, kad jau netrukus Lietuvoje bus labai šalta, todėl spygliuočius reikia apsaugoti jau dabar.

 Dažnam sodininkui, nutarusiam susitvarkyti sklypo aplinką, tenka spręsti klausimą, kokią tvorą pasirinkti – medinę, metalinę, betoninę ar gyvą. Nutarusieji teritoriją apjuosti gyvatvore nesuklys – tankiai susodinti medžiai arba krūmai augdami sudaro nepereinamą sieną, kuri saugo ne tik nuo nepageidautinų svečių, bet ir nuo dulkių, vėjo, triukšmo, sukuria gerą mikroklimatą sodo sklype, yra ekologiška ir praktiška. Sklypo dydis Pavasaris – pats tinkamiausias metas sodinti gyvatvorę.

Viena panevėžietė apstulbo, kai ryte išėjusi į kiemą rado palei tvorą išpjautas visas net 18 tujų ir didžiulę dekoratyvinę eglę. Pasirodo, taip savavališkai kaimynės kieme su benzininiu pjūklu nakčia pašeimininkauti sugalvojo kaimynas. Šis išvydęs kieme kameras puolė viską neigti ir gintis. Ryte į kiemą išėjusiai 74-erių panevėžietei kone širdis į kulnus nusirito išvydus kieme išguldytas tujas. Amo netekusi moteris niekaip negalėjo suprasti, kam galėjo užkliūti palei tvorą augę medeliai.