trėmimai

Internetiniame archyve paskelbtos sovietmečiu numatytų ištremti žmonių pavardės, trečiadienį pranešė Lietuvos ypatingasis archyvas. Interneto svetainėje „Elektroninis pavardžių archyvas“ paskelbtos pavardės žmonių, kurie į numatytų ištremti asmenų sąrašus buvo įrašyti 1941 ir 1945–1953 metais.  Archyve saugomi sąrašai yra išlikę nepilnai, o kai kuriuose sąrašuose yra nedaug informacijos.

Lietuva mini 81-erius metus nuo pirmųjų masinių sovietinių trėmimų. Išgyvenusieji tremtį su širdgėla prisimena prarastus artimuosius, vaikus, tačiau tikina, kad svarbiausia už padarytus nusikaltimus nesiimti keršto. Lietuvos vadovai tikina – tai, kas vyko prieš aštuoniasdešimt metų, tebevyksta dabar Ukrainoje ir Vakarai tai turi įvertinti. Emilija Irena liepos 6-ąją minės 90 metų jubiliejų, o šiandien ji Seime. Dalyvauja Gedulo ir vilties dienos minėjime.

Į Lietuvą grįžo, ko gero, paskutinė nemišrios tremtinių lietuvių šeimos palikuonė iš Sibiro. Iš Tauragės apskrities kilusią Vandą sovietai gyvuliniu vagonu ištrėmė vos sulaukusią pilnametystės. Tad moteris Tėvynę išvydo pirmą kartą po 74-erių metų.  94-erių Vanda beveik negirdi, sunkiai mato bei kalba. Tačiau galva šviesi ir moteris šiuo metu yra labai laiminga.

Šimtai tūkstančių okupacijos metais mirusių, nužudytų, įkalintų  tautiečių. Minint Gedulo ir vilties dieną, visą parą skaitomi tremtinių vardai ir jų likimai, o norinčių prisidėti – eilės. Tiesa, šįkart ir virtualios. Prie akcijos jungiasi ir po pasaulį išsibarstę lietuviai. Rimtis, susikaupimas ir malda Vilniaus arkikatedroje. Sekmadienio rytą aukojamos mišios, žuvusiems tremtyje nuo okupantų rankos, kovojant už tėvynę.

Kuriozas ketvirtokų gamtos pažinimo pratybose – konservatoriai aptiko, kad keturiasdešimt pirmaisiais birželio keturioliktąją į Sibirą žmones galėjo tremti ne tik sovietai, bet ir jie patys. Partijos vadovas šokiruotas Tėvynės sąjungos pavadinimą radęs „Šviesos“ išleistoje ugdomojoje medžiagoje.

Vieno iš pagrindinių Estijos internetinių leidinių „Postimees“ redakcija gavo laišką iš vietos rusakalbės mamos, kuri pasipiktino mokykloje jos antrokui sūnui dėstoma istorija. Motinai nepatiko, ji pergyveno, kad „sūnus yra statomas į nepatogią padėtį“: literatūros pamokoje skaitomoje knygoje negatyviai atsiliepiama apie rusus, primenamas pokario metais vykdytas trėmimas.

Masiniai trėmimai Lietuvai paliko amžiną kančios ženklą, žaizdą, kurią skauda iki šiol, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė, šeštadienį dalyvavusi Rumšiškių liaudies buities muziejuje surengtame Didžiųjų netekčių minėjimo renginyje – tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ susitikime, skirtame 75-osioms Lietuvos gyventojų masinių trėmimų metinėms paminėti. „Lietuvai masiniai trėmimai įspaudė amžiną kančios ženklą. Tai – negyjanti žaizda, kurią tebeskauda.

Vilniaus apygardos prokuratūra siekia, kad buvęs sovietų milicijos pareigūnas 85 metų Ukmergės gyventojas Vaclovas Lučinskas būtų pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų. V.Lučinskas kaltinamas, kad 1949 metais, vykdymas įsakymą dėl buožių iškeldinimo, atvyko į civilio 67 metų Antono Bogdanovičiaus šeimos namus.

Vilniaus apygardos teismas antradienį kalėti penkerius metus civilių trėmimo byloje nuteisė buvusį sovietų milicininką Lionginą Kononovą. 87 metų Ukmergės gyventojui teismas paskyrė bausmę atlikti pataisos namuose. Nuteistasis į nuosprendžio paskelbimą neatvyko. Teismas garbaus amžiaus vyrui nėra skyręs kardomosios priemonės.