toomas ilvesas

Reinas Raudas, Talino universiteto rektorius, kalba apie politinį korektiškumą, lygina Lietuvos ir Estijos spaudą. -    Europos Sąjungos vidinė santarvė remiasi tam tikrais nerašytais susitarimais arba konsensusu. Kai kas tai vadina „politiniu korektiškumu“. Šie susitarimai leidžia išstumti iš politikos tam tikrus asmenis. Pavyzdžiui, austrą Jörgą Haiderį, dešiniųjų pažiūrų politiką, dabar jau velionį, dėl kurio vienu metu tarptautiškai buvo boikotuojama pati Austrija.

Didžiojo „Gazprom“ projekto - dujotiekio „Nord Stream“ tiesimo Baltijos jūra - nepristabdė net prasidėjusi ekonominė krizė. Nors šio dujotiekio tiesimas sukėlė kai kurių Europos Sąjungos (ES) valstybių, bijančių, kad Rusija ir Vokietija visiškai neperimtų šio projekto kontrolės, nepasitenkinimą, darbai vyksta labai sparčiai.

Estijos dienraštis „Paevaleht“ antradienį rašo, kad nei šalies prezidentas Toomas Ilvesas, nei premjeras Andrus Ansipas nepakviesti į I-ą tarptautinį fino-ugrų tautybių kultūros festivalį „Šumbrat, Finno-ugrija!“, kuris įvyks Rusijos mieste Saranske liepos 19-ą. Rusijos prezidentas į festivalį pakvietė Suomijos prezidentę Tarją Halonen ir Vengrijos premjerą Ferencą Gyurcsany. Festivalyje gros ir dainuos visi fino-ugrai, išskyrus estus: suomiai, vengrai, karelai, chantai, komiai ir mordovai.

Taip, be abejonių. Tai pirštu kaip į akį dūrė Estijos susikirtimas su Rusija, priimant dėmesin  Lietuvos laikyseną. Tačiau prieš šį klausimą nagrinėjant, reikia suvokti  esamą Lietuvos  užsienio politiką. Kokia ji, jeigu iš viso Lietuvos užsienio politika yra? O jeigu nėra, tai reikia ją sugalvoti. Bėda čia nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios, nes nė vienas Lietuvai vadovaujantis politikas apie ją negalvojo. Elgėsi pagal dienos reikalavimus.