tomas karpavičius

Tikriausiai visi pamena tą pasiutusią pirkimo karštinę tik karantinui prasidėjus. Tuščios buvo makaronų, kruopų ir konservų lentynos, masiškai buvo išperkamas ir tualetinis popierius. Tačiau dabar, kai koronaviruso atvejų skaičiai kasdien didėja daug sparčiau, regis, tokios pirkimo manijos nenusimato. Prekybos centrai ir bankai spėja, kad net skaičiams dar padidėjus, tuščių lentynų parduotuvėse matyti neturėtume.

Tuo metu, kai Seimas su vyriausybe pešasi dėl kiekvieno milijono vaiko pinigams, pensijoms ir biudžetininkų algoms, vyriausybėje ir valstybinėje dujų įmonėje vyksta įtartinos šimtų milijonų eurų dalybos. Nežinioje pakibo dujotiekio į Lenkiją tiesimo projektas už 140 mln. eurų. O tai strateginis projektas, Lietuvos dujotiekius turintis sujungti su Vakarų Europa ir Ukraina. Nuotraukoje matosi šilta Lietuvos ir Baltarusijos verslininkų draugystė.

Valdantiesiems užsimojus bankus apmokestinti nauju turto mokesčiu, šie toliau ieško būdų, kaip pataupyti, kad ir klientų patogumo sąskaita. Be to, šalyje mažėja bankų skyrių, kurie dar priima iš žmonių grynuosius pinigus. Vienas didžiausių bankų prieš Kalėdas visuose savo skyriuose žada nutraukti operacijas su grynais pinigais ir klientus siunčia į savitarną. Negana to, bankai grasina dar labiau pabranginti klientams paslaugas, jei valdantieji įves turto mokestį.

Jau 6 bendrovėms Lietuvoje leista tikrinti, kiek jūs turite pinigų savo bankų sąskaitose. Žmonės nerimauja dėl savo pinigų saugumo. Kai tiek daug įmonių rinks tokią informaciją, ar ji nepateks sukčiams? Kad susimokėtų už elektrą ir dujas, tiekėjai šiems gyventojams primygtinai siūlo nebestovėti eilėse pašte ar parduotuvėse, o naudoti internetinę platformą „Mano gilė“. Tačiau daug vartotojų tokius raginimus atmeta. Vieni apskritai bijo kompiuterio ir interneto.

Lietuvoje laukiama mokėjimų rinkos plėtros – keičiantis reguliavimui, į rinką ateis naujų paslaugų teikėjų, todėl didės konkurencija, atpigs paslaugos vartotojams. Tačiau bankai perspėja apie galimą asmens duomenų saugumo riziką ir dešimtis milijonų sieksiančias papildomas jų išlaidas. Lietuvos banko teigimu, šiuo metu į nacionalinę teisę perkeliamas europinis reguliavimas užtikrins vartotojams tinkamą apsaugą, bus patogiau atsiskaityti elektroninėje erdvėje.

 Metų valstybės tarnautoju šiemet savaitraščio „Veidas“ rengiamuose tradiciniuose rinkimuose paskelbtas Susisiekimo ministerijos kancleris, 39-uosius einantis Tomas Karpavičius. „Didžiuojuosi, kad dirbu Susisiekimo ministerijoje. Ji yra atsakinga už daugiau nei 14 proc. šalies BVP. Sukuriama didžiulė ekonominė nauda.

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės, įsipareigojusi pasiekti, kad iki 2020 m. visi europiečiai galėtų naudotis sparčiuoju 30 Mb/s ir didesnės spartos interneto ryšiu, taip pat ne mažiau kaip 50 proc. namų ūkių būtų užsisakę itin spartų – 100 Mb/s ir didesnės spartos interneto ryšį.

Banko paslaugų įkainiai mažėti nelinkę, o kaskart, kai jie didėja, mes, klientai, negauname jokio paaiškinimo. Nebent dar vieną prierašą pire nuskaitytos sumos - „aptarnavimo mokestis“. Bankai tikina, kad įkainių dydžiai pagrįsti rinkos tendencijomis Lietuvoje. Visgi klientų tai neguodžia, tuo labiau, kad kaimyninėse šalyse dauguma įkainių mažesni arba jų iš viso nėra.

Šiemet Kelių eismo taisyklėse atsirado trys ženklai, susiję su elektromobiliais. Jie žymės šių transporto priemonių įkrovimo vietą, atvejus, kai kelio ženklai elektromobiliams negalioja, kitoms elektra varomoms transporto priemonėms skirtą stovėjimo vietą. „Lietuvai labai aktualu mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, didinti atsinaujinančių išteklių naudojimą.