Tomas Godliauskas

Remiantis rugpjūtį atlikto tyrimo duomenimis, 76 proc. apklaustų gyventojų pritartų visuotinio šaukimo įtvirtinimui iki 2030 metų, sako asociacijos „Visuotinė gynyba“ direktorius Tomas Godliauskas.  „Šiai dienai gyventojai iš tiesų yra pasiruošę ir iš sprendimų priėmėjų tikisi, kad per artimiausius trejus metus prieisime prie visuotinio šaukimo“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams teigė asociacijos vadovas.

Mėnesio pradžioje buvo patvirtinta, kad Tomas Godliauskas traukiasi iš krašto apsaugos viceministro pareigų ir imasi vadovauti asociacijai „Visuotinė gynyba“. Ši asociacija sieks stiprinti Lietuvos nacionalinį saugumą ir visuomenės atsparumą. Kokie yra asociacijos pagrindiniai tikslai ir ar esame tinkamai pasiruošę dienai X? Apie tai laidoje kalbėjo buvęs krašto apsaugos viceministras, asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas.

Krašto apsaugos viceministro pareigas palikęs Tomas Godliauskas ėmė vadovauti asociacijai „Visuotinė gynyba“. „Tai buvo vienas iš mano apsisprendimo elementų prisijungti prie „Visuotinės gynybos“ asociacijos, kuri tuo metu dar tik formavosi, su tikslu darbuotis tame pačiame darbalaukyje, kur  darbavausi iki šiol, tik ne per valstybės institucijų perspektyvą, bet per piliečių, organizacijų, kurios yra visuotinės gynybos dalis“, – trečiadienį LRT radijui teigė T. Godliauskas.

Asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovu tapęs buvęs krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas tikina, jog šiuo metu Lietuvoje trūksta aiškesnės institucinės lyderystės visuotinės gynybos koncepcijos klausimu.  „Institucinis funkcijų pasiskirstymas iš tiesų yra fragmentuotas. Pagrindinis politinis vaidmuo formuojant visuotinės gynybos gaires tenka Respublikos prezidento institucijai.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius tikina, kad krašto apsaugos viceministroTomo Godliausko pasitraukimas iš pareigų nėra nulemtas politinės intervencijos siekiant į ministeriją sustatyti partinius žmones. „Ne, tai yra darbinės aplinkybės. Robertas Kaunas jas, matyt, plačiau paaiškins. Tai nėra kažkokia politinė, partinė intervencija, kad mes turėtume turėti daugiau asmenų su partiniais bilietais.

 Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas BNS antradienį patvirtino šalių susitarimu paliekantis pareigas. T. Godliauskas teigė išėjimą iš darbo inicijavęs pats, paskutinė jo darbo diena – ketvirtadienis. Pasak viceministro, sprendimas dėl karjeros pokyčių nebuvo spontaniškas, brendo kelis mėnesius. „Ministras palaimino šitą (sprendimą – BNS), jam tas tinka. Ir man tas tinka, – BNS sakė politikas. – Aš noriu toliau tęsti darbus irgi valstybės labui, bet jau kitoje formoje.

Lietuvos savivaldybių asociacijai (LSA) siūlant šalyje kurti daugiafunkcę požeminę saugumo infrastruktūrą, krašto apsaugos viceministras sako, kad gyventojų visuotinės gynybos lavinimo vietų poreikis yra didžiulis, todėl jų šalyje turėtų būti bent 10 – po vieną kiekvienoje apskrityje.

Lietuva kartu su Šiaurės ir Baltijos šalimis kurs kibernetinio saugumo konsorciumą (NBCC), skirtą stiprinti kibernetinį saugumą regione, ketvirtadienį pranešė Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC). „Kibernetinės grėsmės nepaiso valstybių sienų, todėl glaudesnis bendradarbiavimas tarp regiono šalių yra būtinas.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) šiuo metu yra panaudojusi 55 proc. viso 2025 m. skirto gynybos biudžeto, sako viceministras Tomas Godliauskas. Iki metų pabaigos tikimasi įsisavinti ir likusius asignavimus – dalį jų numatoma skirti avansiniams mokėjimams už įsigyjamą ginkluotę. „Šiai dienai esame įsisavinę 55 proc. gynybos biudžeto. Tai realiai 45 proc. dar yra neįsisavinti. Didžioji dalis kontraktų pasirašymo ateina metų pabaigai.

Pareigas palikus gynybos ministrei Dovilei Šakalienei, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) politinėje komandoje liko dirbti tik viceministras Tomas Godliauskas. „Spalio 23 dieną vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus, laikinai einančio krašto apsaugos ministro pareigas, įsakymu Tomas Godliauskas priimtas į krašto apsaugos viceministro pareigas laikotarpiui, kol V. Kondratovičius laikinai eis krašto apsaugos ministro pareigas“, – rašoma BNS perduotame KAM atsakyme.

Iš posto pasitraukus krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei, neoficiliai įvardijamos pavardės, kas galėtų ją pakeisti. Naujienų portalas tv3.lt kviečia iš arčiau pažvelgti, kas tie būsimi kandidatai. Karolis Aleksa Vienas realiausių kandidatų į ministrus – viceministras Karolis Aleksa. Jo kandidatūrą įvardija šaltiniai, jos darbą ministro poste matytų ir D. Šakalienė.

Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas patvirtino, kad šią savaitę ministerijoje vyko neoficialūs pokalbiai su visuomenininkais ir žurnalistais dėl kitąmet gynybai skiriamo biudžeto.  „Buvo kalba apie poreikius, kokių mes tikslų siekiame, ko reikia valstybei. Tie patys visuomenininkai domisi, nes tema yra aktuali, susieta su gynybos stiprinimu, biudžeto progresija, kurią mes numatėme“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė T. Godliauskas.

Už krašto apsaugą atsakingų kariškių ir politikų darbo tempai stebina – apsisaugojimui nuo rusiškų karinių dronų reikalingos įrangos dar neperka, nes iki galo nežino, kokios konkrečiai įrangos bei ginkluotės reikia kariams. Nors laiko apie tai pagalvoti iš anksto buvo nemažai.  Vietoj nuveiktų darbų, Lietuvos žmonėms ir toliau pristatomos tiesiog idėjos.

Visuotinis šaukimas – tik laiko klausimas. Taip tvirtina prezidentas Gitanas Nausėda. Nors prezidentas mano, kad Lietuva jau gali ruoštis šiam žingsniui, tačiau Krašto apsaugos ministerija įspėja – prieš įvedant visuotinį šaukimą laukia galybė darbų, mat trūksta instruktorių ir infrastruktūros. Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas patikina, kad Lietuva prie visuotinio šaukimo galėtų pereiti per maždaug penkerius metus.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Antradienį Pabradėje rastas paskutinysis dingusiu laikytas JAV karys. Visas pasaulis sulaikęs kvapą savaitę stebėjo sudėtingą paieškų operaciją, prie kurios prisidėjo ne tik mūsų šalies, bet ir sąjungininkų kariuomenės. Tragiškos nelaimės akivaizdoje, pasiglemžusioje keturių amerikiečių gyvybes, Jungtinių Valstijų kariuomenė išplatino padėkos žinutę Lietuvai ir jos žmonėms.

Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas sako, kad Lietuva ir Suomija dalinasi tomis pačiomis grėsmėmis, abi valstybės yra priešakinėse linijose, todėl būtina stiprinti gynybos pramonę bei pajėgumus, didinti visuomenės atsparumą, kad būtų užtikrintas efektyvus Rusijos atgrasymas.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) sustabdžius karinę paramą Ukrainai, krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas tikina, kad toks sprendimas nenustebino. Todėl, akcentuoja jis, Europoje jau kurį laiką verda diskusijos apie amerikiečių vaidmenį saugumo srityje.  „Reikėtų pasakyti, kad paskutiniu metu mes jautėme, kad vyksta kalbos apie amerikiečių įsitraukimą, paramos didėjimą arba mažėjimą. Šioje vietoje labai didelių naujienų neįvyko.

Siekiant stiprinti piliečių ir savivaldybių pasirengimą mobilizacijai, nuo kovo 1 d. veiklą pradės Karo komendantūrų valdyba. Kaip pranešė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas, valdybą sudarys šešios regioninės karo komendantūros Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Savivaldybėse nuolat dirbs paskirti kariai, kurie kuriuos komendantūrų klausimus. Likusiose 54 savivaldybėse taip pat bus steigiamos komendantūros.

Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda pirmininkavo Nacionalinei visuotinės gynybos koordinavimo tarybai, kur buvo aptartas sąjungininkų vaidmuo Lietuvos visuotinėje gynyboje, savivaldos ir karo komendanto sąveika. Tarybos posėdyje buvo akcentuojamas diasporos vaidmuo karo padėties metu bei pabrėžiamos kelios svarbios pamokos.

Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje ketinama aptarti ne tik šalies gynybos pramonės plėtrą, bet ir dronų įsigijimo iš Lietuvos įmonių galimybes, jų integraciją Lietuvos kariuomenėje, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Tomas Godliauskas. „Šiandien klausimą turime VGT, kur tikimės apžvelgti, kaip yra vystoma ir kaip planuojama dronų plėtra ir integracija Lietuvos kariuomenėje, kaip ji sąveikauja su Lietuvos gynybos pramone. Taip pat viena iš svarbių sričių – įsigijimai.

Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad krašto gynyba yra ne tik kariuomenės, bet ir kiekvieno piliečio reikalas. Kol kas sprendimų priėmėjai yra diskusijų, projektų ir iniciatyvų rengimo fazėje, tačiau žada, kad netrukus kiekvienas lietuvis žinos, ką reikės daryti atėjus dienai X. „Be visuomenės nebus gynybos. Gynyba yra visų reikalas“, – Seime vykusioje apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Tomas Godliauskas.

Prezidentas Gitanas Nausėda prie bendro stalo kalbėtis apie gynybą sukvietė valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir mokslo atstovus. Naujoji Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba turėti padėti pamatus, kad atėjus dieną X skirtingi sektoriai žinotų, kaip gali prisidėti prie krašto apsaugos. Šalies verslas sako, kad gali gaminti gynybai reikiamų dvigubos paskirties gaminių ir užsimena, kad šalies pramonė pajėgi gaminti NATO standartus atitinkančius ginklus.