teleskopai

Po 3 - 5 metų viename iš Mėnulio Pietų ašigalio rajone esančių kraterių turėtų pradėti veikti nuotoliniu būdu iš Žemės valdomas optinis ir radijo teleskopai. Šios Mėnulio observatorijos projektą vykdo Tarptautinė Mėnulio observatorijos asociacija ir privati bendrovė „Moon Express“. Jų atstovai pranešė galutinai parinkę tinkamiausią vietą teleskopams įrengti: tai bus Malaperto kraterio šlaitas, skelbia „Wired.

Žmonės jau daugybę metų dairosi į nakties dangų ir jame stebi tūkstančius spindinčių žvaigždžių, tačiau šį magišką vaizdą vis labiau nustelbia gatvių šviesos ir spindintys ženklai. Astronomai teigia, kad šios šviesos kelia vis daugiau problemų net atokiausiose vietose esantiems teleskopams. Mėlyni šviesos diodai (LED) kelia rimčiausią grėsmę, nes mėlyna šviesa atmosferoje daug labiau sklaidosi nei kitų bangos ilgių šviesa, o dažnai nukrypsta tiesiai žemyn į didžiulius teleskopus.

Hablo kosminis teleskopas mokslo labui darbuojasi jau daugiau nei dvidešimt metų. Jį turėtų pakeisti kosminis teleskopas „James Webb“, kuris pagal daugelį parametrų bus geresnis ir tobulesnis už savo pirmtaką. Nors jo pasirodymas kosmose planuojamas tik 2018 m., tačiau mokslininkai žvelgia dar toliau ir dirba prie jo pamainos, kuri kol kas žinoma kaip ATLAST. Įdomiausia yra tai, jog šio Hablo anūko dėka mokslininkai galės tyrinėti egzoplanetų paviršių bei atmosferą.

Kaip gimė visata? Laikomasi nuomonės, kad Didysis sprogimas buvo kaip tik tas momentas, kai neįsivaizduojamai tankus energijos gniutulas staiga sprogo ir pradėjo plėstis trimis erdvinėmis kryptimis, o galiausiai atvėso. Tačiau dabar grupė fizikų teigė, kad Didįjį sprogimą reiktų modeliuoti kaip fazės pasikeitimą: momentą, kai amorfinė, beformė visata, panaši į skystą vandenį, atvėso ir staiga kristalizavosi, suformuodama keturių dimensijų erdvėlaikį, panašų į ledą, rašo lifeslittlemysteries.

Praėjus 40 metų po to, kai NASA atsisakė sumanymo „Apollo 17“ nutupdyti tolimojoje Mėnulio pusėje, uždraustojo vaisiaus siekiama dar kartą. Tačiau šį kartą tą daro ne astronautai, o astronomai, ieškantys ramios vietos, tinkamos Visatos „viduramžiams“ stebėti. Tai buvo kosmoso vystymosi epocha, trukusi kelis šimtus milijonų metų po Didžiojo sprogimo, dar prieš pradedant formuotis žvaigždėms ir galaktikoms.

Per pastaruosius keletą dešimtmečių palydovinės lėkštės tapo įprastu gyvenamųjų namų atributu. Vienos iš jų baltuoja ant stogų didesnės, kitos – šiek tiek mažesnės. Priešingai nei byloja populiarus mitas, priimant TV signalą lėkštės dydis toli gražu nėra pagrindinis aspektas, lemiantis ryšio kokybę. Kita vertus, jeigu palydovinė lėkštė naudojama signalams iš tolimiausių visatos kampelių priimti, dydis yra labai svarbus kriterijus.

Naujas vienos fundamentaliausių molekulių visatoje tyrimas pateikė mokslininkams užuominų apie tai, kaip susiformavo pirmosios žvaigždės. Pirmą kartą mokslininkai apskaičiavo, kaip vibruoja junginys, vadinamas H3+ (triatomiu vandenilio jonu), susidedantis iš trijų vandenilio atomų ir dviejų elektronų. Žinodami, kaip molekulė vibruoja, mokslininkai gali prognozuoti, kokio ilgio šviesos bangas ji skleis, ir taip identifikuoti skiriamuosius požymius astronominiuose stebėjimuose.

Artimiausiomis dienomis naktiniame Lietuvos danguje bus galima pamatyti ne dažnai pasitaikantį reiškinį – už 21 mln. šviesmečių esančią supernovą. Stebėti užteks mėgėjiško teleskopo Anot astronomo Algirdo Kazlausko, sprogstanti žvaigždė bus ryškiausiai matoma rugsėjo 9–12 dienomis. „Sprogimas ypatingas tuo, kad įvyko palyginti netolimoje galaktikoje – už 21 mln. šviesmečių. Todėl supernova bus gana šviesi“, – lrt.

Šį savaitgalį galima stebėti, kaip pilnėjantis Mėnulis dangumi keliauja į rugsėjo pilnaties fazę, kuri nuo senų laikų vadinama Derliaus pilnatimi. Ji patekės pirmadienį, rugsėjo 12 dieną. Artimiausiomis naktimis, jei tik bus palankios oro sąlygos, bus galima grožėtis Mėnulio priešpilniu, praneša „Space.com".  Daugelyje Vakarų šalių nuo senų laikų rugsėjo mėnesio pilnatis vadinama Derliaus pilnatimi.