tautos vienybės sąjunga

Buvo keista stebėti politinių partijų lyderius, naktį, rinkimams dar tik įpusėjus, strimgalviais besidalinančius postus. Tai labai akivaizdžiai demonstruoja, kiek vertos jų kalbos ir pažadai, ką tik, už mokesčių mokėtojų milijonus, itin gausiai liejami iš TV ekranų ir besišypsančių reklaminių stendų.

Joks pilietis, nesusidūręs asmeniškai, nepatikės, kad taip smulkmeniškai, skrupulingai ir priekabiai gali būti tikrinami legalūs politinės kampanijos finansai, jie per padidinamąjį stiklą stebimi tiek iš VRK, tiek iš VMĮ pusės. Tuo pačiu ciniškai ir abejingai nekreipiamas dėmesys į didžiulius nelegalių pinigų srautus, naudojamus tam pačiam tikslui.

Š. m. gegužės 17-osios rytą pakraupo visa Lietuva… Tokio neregėto masto ciniškumu persunktai, mergaitės ėmimo iš jos  namų, karinei operacijai neliko abejingų. Šoko ištikti, pamatę perteklinį jėgos demonstravimą, nusivylę šalies teisėsauga, žmonės puolė prie Prezidentūros rūmų, vildamiesi sulaukti palaikymo, padrąsinimo, turėdami Vilties, kad Tiesa Jūsų asmenyje bus apginta… Pakilusi nepasitenkinimo banga pagimdė nepakartojamą Vienybės ir Bendrystės jausmą.

„Šmėkla”, klaidžioja po Lietuvą… Vienybės „šmėkla”, ne vienam baimę įvaranti… Jie bijosi. Bijo šalies žmonių vieningumo, solidarumo ir bendruomeniško veiksmo. Jie  - tai tie,  kurie veikdami kaip “penktoji kolona”, baigiantys iš vidaus sunaikinti Lietuvos valstybę.

Viešojoje erdvėje pasirodo daug įvairių spekuliacijų apie antisistemines jėgas ir jų nesugebėjimą susitarti, tačiau niekas atidžiau nenagrinėja ar tai tikrai antisisteminės jėgos ir ką konkrečiai jos nori pakeisti. Tokia nuomonių „mišrainė“, matyt, labai naudinga visiems, kas bet kokiu būdu siekia išsaugoti jiems naudingą, seniai Lietuvoje nusistovėjusią, sistemą. Šioje terpėje gerai jaučiasi neteisėta antikonstitucinė grupuotė, žinoma „valstybininkų“ klano vardu.

Profesorius Gediminas Merkys interviu „Laisvame laikraštyje” labai išmintingai ir atvirai įvardino dramos, vykstančios visos Lietuvos akivaizdoje, personažus ir po garsiomis frazėmis bandančius pasislėpti ne visai atvirus veikėjus. O drama ta, kad visos antisisteminės jėgos, turėjusios galimybę susivienyti ir pristatyti naujovišką požiūrį į kandidatus, kol kas nesugebėjo išsikristalizuoti į labai aiškią doros ir kompetencijos sąjungą.

Į Lietuvą atėjo ilgai lauktas pavasaris… Deja, pavasario nesijaučia mūsų valstybės gyvenime. Kaip masiškai emigravo lietuviai iš savo Tėvynės, taip ir toliau emigruoja. Kaip valdžia aiškino, kad gyvenimas gerėja, taip ir toliau aiškina. O žmonės kaip skurdo, taip ir toliau skursta. Jau nieko nebejaudina ir valdžios patyčios dėl minimalios algos, arba ponios, save sureikšminusios ekonomistės, vieši pareiškimai, kad pensininkai Lietuvoje iš pertekliaus tunka.

Pavojingas istorijos vingis. Mūsų valstybei, aišku. Istorija kartojasi. Įvairiais vingiais. Tai stebime ir šiomis dienomis. Prieš keletą metų būdamas Seimo NSGK pirmininku, iš Seimo tribūnos perspėjau visą šalį: valstybėje veikia antikonstitucinė grupuotė, vėliau žurnalistų pavadinta „valstybininkų“klanu. Perspėjau kategoriškai: jeigu nebus imtasi kardinalių priemonių šiai grupuotei sutramdyti, tai ji ir taps reali valstybės valdovė.

Lietuvos dabartis: vienadienis gyvenimas tariamų “priešų” apsuptyje Aristotelis  sakė, kad ...žmogaus gyvenimo tikslas yra tinkamai elgtis..., o Gėtė – kad gyvenimo paslaptis yra pats gyvenimas. Tačiau jokia filosofinė mokykla nesugebėjo paaiškinti: o kodėl vieniems žmonėms reikia tokių milžiniškų turtų, kai tuo pat metu milijonai kitų skursta visą gyvenimą. Moemas Somersetas pastebėjo, kad.

Įsigaliojęs draudimas remti politines partijas juridiniams asmenims, nustatyti apribojimai fizinių asmenų paramai ir beveik nepakitusi biudžetinio finansavimo tvarka žada didžiųjų partijų sustiprėjimą, mažųjų pakasynas ir dar mažesnį pasirinkimą rinkėjams. Konkurenciją tik mažins Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius portalui Balsas.lt pabrėžė būtinumą iš biudžeto finansuoti ne tik valdžios partijas.

Jau beveik dešimtmetį miesto valdžia atidavusi Vilniaus šilumos tinklus privatininkams kurie tik brangina šildymą. Ypač agresyviai pasielgė „Vilniaus energija“ ir miesto vadovai kai už šiltą lapkričio mėnesį vilniečiams buvo atsiustos ženkliai didesnės sąskaitos už šildymą. Savo bejėgiškume kaip nors įtakoti šį procesą prisipažino premjeras Andrius Kubilius ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Šalies žmonės, rizikuodami savo ir savo vaikų gyvybėmis atkūrė Nepriklausomą Lietuvą. Deja šiandien esame prie Lietuvos išnykimo ribos – didžiulė emigracija, bedarbystė, didėja atskirtis tarp saujelės turtuolių ir šalia milijonų skurstančių, ubagiškos algos ir išmaldos lygio pensijos, sugriauta gamyba, sunykęs kaimas – tai blogo valstybės reikalų tvarkymo rezultatas. Prarastas milijonas tautiečių veda prie didžiausios istorijoje tragedijos - seniausios Europoje lietuvių tautos išnykimo.