taurimas valys

Finansų ministrasTaurimas Valys sako, kad Vyriausybėje dar vyksta derybos, tačiau tikimybė, jog kitų metų valstybės biudžeto deficitas limitus viršys smarkiau nei buvo įvardinta anksčiau, yra nedidelė.  Anksčiau premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet gali siekti 3,8 proc. BVP ir taip viršyti Mastrichto kriterijuose nustatytą 3 proc. ribą.

Finansų ministerija ir Lietuvos bankas (LB) imasi iniciatyvos sukurti naują, gyventojams ir verslui lengvai prieinamą investavimo į valstybę priemonę. Siekiama, kad obligacijų būtų galima patogiai įsigyti nedidelėmis sumomis, gauti rinkos sąlygas atitinkančią grąžą ir turėti galimybę jas parduoti iki išpirkimo termino. Kaip skelbia ministerija, tokią iniciatyvą šią savaitę pas Seimo pirmininką Juozą Oleką aptarė finansų ministras Taurimas Valys ir LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Valstybės biudžetą parengęs premjeras giriasi, kad kitąmet krašto apsaugai skirs šiek tiek daugiau pinigų nei šiemet. Didžiausius algų padidinimus žada mokytojams, statutiniams pareigūnams ir kultūros darbuotojams, o kitiems algos turėtų didėti iki 3 proc. Tačiau dešinioji opozicija jau priekaištauja, kad krašto apsaugai finansavimas iš esmės nedidės ir vis garsiau abejoja finansų ministro Taurimo Valio kompetencija. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad 2028 m., baigiantis dabartinės Vyriausybės kadencijai, valstybės skola neturėtų peržengti 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos. „Kalbant apie skolos prognozę, (...) ji tikrai, visų pirma, neperžengs Mastrichto kriterijų apribojimų. (...) Tai tikrai nebus daugiau nei 60 proc. (...) Dabar esame tik 45 proc. riboje“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo finansų ministras.

Finansų ministras Taurimas Valys sako nematantis pagrindo keisti Loterijų mokesčio įstatymą, ką ketino siūlyti projektą parengusi ir dėl to kritikos sulaukusi Finansų ministerija, nes tam nėra politinio palaikymo.  „Šitas projektas (...) nebuvo mano asmeninė iniciatyva. Jį rengė už šią sritį atsakingas viceministras.

Ketvirtadienį premjerui Mindaugui Sinkevičiui pristačius pagrindines kitų metų valstybės biudžeto kryptis buvo patvirtinta, kad Lietuva tikrai viršys Mastrichto kriterijų nustatytą ribą dėl deficito – jis gali siekti 3,8 proc. Finansų ministras Taurimas Valys kol kas neatskleidžia, koks tiksliai jis bus, bet tą teisina situacija visoje Europos Sąjungoje (ES). „Palaukime galutinio skaičiaus. (...) Jei žiūrime ES vidurkį, jis yra 3,6 proc.

Finansų ministras Taurimas Valys į parlamentarų klausimus Seimo tribūnoje turėtų atsakyti ketvirtadienį, tai pasiūlyta posėdyje. Šią savaitę opozicija surinko dešimt parašų, kurių reikalauja Seimo statutas, norint iškviesti ministrą į klausimus atsakyti tribūnoje. Ministrą nuspręsta kviesti į tribūną po to, kai jis atšaukė susitikimus su su Seimo frakcijomis.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad parlamento frakcijų ir komitetų posėdžiuose nesilanko todėl, kad turi svarbesnių darbų – derina valstybės biudžeto projektą. „Seimo nariai turėtų susiderinti su manimi – įsitikinti, kad aš galiu atvykti.

Finansų ministrui Taurimui Valiui atšaukus susitikimus su Seimo frakcijomis, opozicija surinko dešimt reikalingų parašų ir kviečia ministrą į klausimus atsakyti parlamento tribūnoje. Keliamas klausimas, kokį valstybės skolos santykį su bendruoju vidaus produktu (BVP) ir kiek biudžeto lėšų palūkanoms planuojama skirti šios Vyriausybės kadencijos pabaigoje 2028 m.  Teigiama, kad valstybės skola artėja prie 45 proc.

Finansų ministro Taurimo Valio savo frakcijose nesulaukusi opozicija suformulavo jam klausimus ir kviečia atsakyti į juos Seimo salėje. Artimiausiame Seimo posėdyje ministro prašoma atsakyti, koks planuojamas skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) ir kiek biudžeto lėšų palūkanoms numatoma šios Vyriausybės kadencijos pabaigoje 2028 metais. Pabrėžiama, kad valdžios sektoriaus skola artėja prie 45 proc. BVP, o Valstybės kontrolė prognozuoja tolesnį jos augimą.

Būsimajame 2028–2034 metų ES biudžete transportui bei kariniam mobilumui turėtų būti skiriamas išskirtinis dėmesys, sako finansų ministras Taurimas Valys.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad su Europos Komisija kalbama dėl galimybių kitąmet benzino ir dyzelino akcizą didinti mažiau nei planuota. „Dabar kalba eina pagrinde apie galimybę susiderinti su Europos Sąjunga dėl CO2 dedamosios. Kol kas kalbame apie esamų įsipareigojimų sumažinimą, taipogi tai, kas jau suplanuota nuo Naujų metų dėl (dedamosios – BNS) didinimo, svarstome aktyviai galimybę sulėtinti šitą suplanuotą iš anksto papildomą didėjimą“, – LRT radijui teigė finansų ministras.

Dėl aukštumas pasiekusių degalų kainų Latvijai nusprendus laikinai sumažinti dyzelino ir benzino akcizus, Lietuvos finansų ministras Taurimas Valys abejoja tokio sprendimo nauda ir sako, kad Lietuvai tai kainuotų per brangiai. „O jūs latvių paklauskit, kiek tai kainuos jiems.

Finansų ministras Taurimas Valys žada netrukus paviešinti priemones, mažinančias smarkiai pabrangusių degalų naštą gyventojams ir verslui.   T. Valys pabrėžia, kad siekiant mažinti degalų kainas analizuojamos įvairios alternatyvos, įskaitant dyzelino akcizo mažinimą, tačiau skaičiavimai dėl pastarosios priemonės, jo teigimu, kelia abejonių. „Skaičiavimai atlikti, tik kelia abejonių, kiek buvusi iniciatyva, sumažinusi simboliškai (dyzelino – BNS) kainą, pasiteisino.

Situacija, kai nedarbo lygis Lietuvoje išlieka gana aukštas, tačiau dalies laisvų darbo vietų nepavyksta užpildyti, yra nepageidautina ir valstybei ilguoju laikotarpiu gali neproporcingai daug kainuoti, teigia finansų ministras Taurimas Valys. „Kaip Finansų ministerija, mes pripažįstame, kad tai yra problema ir mums netiesiogiai ilguoju laikotarpiu gali neproporcingai daug kainuoti“, – antradienį Seime sakė T. Valys.

Finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad dyzelino akcizo mažinimas šiuo metu nesvarstomas, o teisingesnė alternatyva galėtų būti valstybės finansuojama nuolaida viešajam transportui. „Tai galėtų būti viena iš priemonių. Pinigai, be abejo, būtų iš biudžeto. Tiesa, tai būtų viena iš nemokestinių priemonių, kuri kainuotų mažiau nei akcizo mažinimas. Tai galbūt būtų teisingesnis sprendimas“, – žurnalistams Seime sakė T. Valys.

Finansų ministras Taurimas Valys abejoja jo vadovaujamos ministerijos siūlomų loterijų įstatymo pataisų perspektyvomis Seime ir Vyriausybėje, sako pats minėto projekto nerengęs. Finansų ministerija registravo projektą, kuriame numatoma 10 proc. loterijų mokesčio skirti į biudžetą, dar 8 proc. – nevyriausybinėms organizacijoms ir kitiems paramos gavėjams. Šis siūlymas susilaukė kritikos tiek iš opozicijos, tiek iš premjero.

Konservatorius Mindaugas Lingė teigia sulaukęs asmeninės finansų ministro Taurimo Valio žinutės, kurioje parlamentaro reikalaujama ištrinti įrašą feisbuke apie ministerijos planus keisti loterijų apmokestinimą, antraip bus paduotas į teismą. „Ištrink tą šmeižikišką nesąmonę“, – M. Lingei teigia T. Valys vienoje iš šeštadienio vakarą konservatoriaus paviešintų feisbuko žinučių. „Nes paduosiu į teismą“, – teigiama kitoje.

Finansų ministras Taurimas Valys palaiko „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovo Renaldo Radvilos prašymą bendrovės valdybai atleisti jį iš direktoriaus pareigų. Tai Eltai ketvirtadienį nurodė ministro patarėja Jolanta Butkevičienė.

Finansų ministras Taurimas Valys paskutinį metų ketvirtį žada svarstyti, kiek kitąmet turėtų didėti degalų akcizai, kad gyventojai ir verslas kuo mažiau pajustų suplanuotą daugiametį jų didinimą. „Šiandien to sprendimo nėra, bet ketvirtame ketvirtyje, kuomet jau bus aiškumas dėl biudžeto (2027 metų – BNS), pereisime prie šitų svarstymų“, – ketvirtadienį Seime parlamentarams sakė T. Valys. „Vyriausybės programoje numatytas įsipareigojimų didinimo lėtinimas.

Rudenį Vyriausybei bus siūlomas šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių paketas, kuriame – mokesčių vengėjų viešinimas, jų teisinio statuso keitimas, sako finansų ministras Taurimas Valys. „Artimiausiu metu pateiksim įstatymo projektą, kuriame detaliai numatysim šituos dalykus (šešėlio mažinimo planą – BNS)“, – po susitikimo su šalies prezidentu penktadienį sakė T. Valys.

Finansų ministrui paskelbus, kad šalį nusiaubusios audros padariniai bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kainuos apie 17 mln. eurų, ministras Taurimas Valys sako, kad jei įmonei neužteks savo lėšų, jų gali būti skirta iš valstybės biudžeto. „Bus bandoma kompensuoti iš įmonės resursų, bet jei matysime, kad resursų trūksta, ypač kalbant apie prevencines priemones, neišvengiamai gali būti ir papildomos valstybės lėšos“, – LRT televizijai sakė T. Valys.

Finansų ministras Taurimas Valys darbo vizito Helsinkyje metu susitikęs su Suomijos ekonomikos ministru, atsakingu ir už finansų rinkų klausimus Sakari Puisto, aptarė Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai prioritetus, gynybos finansavimą, paramą Ukrainai ir Europos kapitalo rinkų stiprinimą. „Lietuva ir Suomija yra artimos partnerės Šiaurės Europos ir Baltijos regione, todėl turime daug bendrų interesų ir sričių, kuriose galime veikti kartu.

Finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad šalį nusiaubusios audros finansinis poveikis siekia apie 17 mln. eurų. Preliminariai skaičiuojama, kad elektros tinklo atkūrimas kainuos apie 10 mln. eurų, dar apie 5 mln. eurų sieks kompensacijos klientams dėl elektros tiekimo sutrikimų už viršytą 72 valandų terminą. Papildomai „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) savo iniciatyva tiesioginių nuostolių kompensacijoms numato skirti dar 2 mln.

Po susitikimo su valstybinės „Ignitis grupės“ ir „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovais finansų ministras Taurimas Valys sako, kad valstybė turi įvertinti, kas yra atsakingas už nepasirengimą praėjusios savaitės audrai. Kaip pranešė ministerija, su bendrovių vadovais Dariumi Maikštėnu ir Renaldu Radvila aptarta, kokios priemonės buvo numatytos po 2024 metų audros, kas iš jų įgyvendinta ir kas liko nepadaryta.

Finansų ministras Taurimas Valys sako sieksiantis Šiaurės investicijų banko (ŠIB) finansavimo vienintelės šovinių gamintojos Baltijos šalyse Giraitės ginkluotės gamyklos plėtrai ateityje.  T. Valys kitą savaitę Suomijoje susitiks su ŠIB prezidentu Andrejumi Kuusveku (Andrėjumi Kiūsveku) ir kalbės apie banko galimybes finansuoti gamyklos plėtrą bei kitus svarbius Lietuvos gynybos ir saugumo infrastruktūros projektus, penktadienį pranešė ministerija.

Prie finansų ministro Taurimo Valio komandos prisijungė patarėjas Tadas Ramonas.  Kaip skelbia Finansų ministerija, T.  Ramonas yra sukaupęs patirties finansų rinkų, investicijų analizės, kriptoturto ir pinigų politikos srityse.

Finansų ministerijai pradėjus 2027 m. valstybės biudžeto formavimo procesą, ministras Taurimas Valys sako, kad didesnio finansavimo prašančios institucijos turės pagrįsti, ar tai tikrai būtina. Esą išlaidų augimas bus svarstomas tik tuo atveju, jei tai neišvengiama. „Tie procesai tikrai yra prasidėję. Kai kurie interesantai net lipa per langus ir per orlaides.

Nuo pirmadienio Lenkijoje laikinai taikant sumažintą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą degalams, Lietuvos finansų ministras Taurimas Valys sako, kad ši priemonė valstybei būtų itin brangi ir nėra planuojama sekti šalies kaimynės pavyzdžiu. Pasak jo, siekiant suvaldyti kuro kainas, pirmiausia ketinama įveiklinti nemokestines priemones. „Mes matome, kad (Lenkija – ELTA) pamažino (PVM tarifą degalams – ELTA), bet (dėl – ELTA) tikslumo – dviem savaitėms ir tas malonumas kainuoja 115 mln.

Formuojant kitų metų biudžetą, bus siekiama subalansuoto valstybės skolos augimo, teigia finansų ministras Taurimas Valys. Tačiau, jo teigimu, neatmetama galimybė, kad siekiant užtikrinti gynybos finansavimą skolos santykis su šalies bendruoju vidaus produktu (BVP) didės. ES šalys privalo laikytis Mastrichto kriterijų, kurie nustato fiskalinės drausmės taisykles – valstybės biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc. nuo BVP, valstybės skolos lygis – 60 proc. BVP.

 Mokesčių korekcijas būtų galima svarstyti tik įvertinus pastaruosius mokestinės sistemos pakeitimus, sako finansų ministras. Pasak Taurimo Valio, tokia peržiūra šiuo metu kaip tik atliekama. „Dabar revizuojame tai, kas buvo padaryta, turime vis tiek įsivertinti, ar tam tikros priemonės pasiteisino, ar ne, (...) bandome skaičiuoti viščiukus“, – interviu „Verslo žinioms“ trečiadienį sakė T. Valys.

Finansų ministras Taurimas Valys kartoja, kad kol kas nėra pagrindo imtis priemonių, mažinančių degalų kainas vartotojams. „Kol kas pagrindo nėra, – pirmadienį Seime žurnalistams teigė ministras. – Kadangi ne mes tiesiogiai įtakojame šitą tendenciją, nenorime dirbtinai jautrinti visuomenės, kurti kažkokio bereikalingo lūkesčio tol, kol tai nesiaktyvavo.

Premjerui Mindaugui Sinkevičiui ir prezidentui Gitanui Nausėdai radus sutarimą dėl pensijų indeksavimo naudojant dalį „Sodros“ biudžeto perviršio, finansų ministras Taurimas Valys dar nėra užtikrintas, ar ši priemonė turėtų būti pasitelkta. „Aš kol kas dėl šių skaičių nenoriu per daug užbėgti įvykiams už akių. Kalbame su premjeru kiekvieną dieną, su Prezidentūra kas savaitę ir deriname tas pozicijas“, – trečiadienį žurnalistams sakė T. Valys.

Prezidentūrai raginant Vyriausybę pateikti išvadą dėl šalies vadovo siūlymo dalį „Sodros“ biudžeto pertekliaus nukreipti ne į rezervą, o kitų metų pensijų papildomam indeksavimui, finansų ministras Taurimas Valys teigia negalintis to žadėti. Pasak jo, siūlymas būtų įgyvendinamas jei leis valstybės finansai. „Dėl šitų skaičių nenoriu per daug įvykiams užbėgti už akių. Kalbamės su premjeru kiekvieną dieną, su Prezidentūra taipogi kiekvieną savaitę derinam tas pozicijas.

Vidutinei dyzelino kainai Lietuvoje siekiant 2 eurus už litrą, finansų ministras Taurimas Valys sako, kad situacija kuro rinkose dar nėra tokia dramatiška, kad reikėtų skubiai imtis priemonių dėl degalų kainų. Jis kartoja, jog jų poreikis atsirastų, jei kelias dienas iš eilės naftos kaina laikytųsi aukštesniame nei 100 JAV dolerių už barelį lygyje. Antradienį „Brent“ naftos kaina rinkoje siekė 79,36 JAV dolerio už barelį. „Jokios kritinės ribos dabar tikrai nesame pasiekę.

Finansų ministras Taurimas Valys antradienį susitiks su Lietuvos bankų asociacijos atstovais aptarti sektoriui svarbių klausimų. Kaip BNS pranešė ministerija, T. Valys su sektoriaus atstovais diskutuos investicijų, finansų rinkų bei kitais bankams aktualiais klausimais. Asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė teigė, kad susitikimas pirmiausia bus skirtas susipažinimui su neseniai paskirtu ministru, tačiau taip pat bus aptarti ministerijos jau ruošiami bei dar planuojami teisės aktų pakeitimai.

Finansų ministro Taurimo Valio feisbuko paskyra sulaukė dėmesio dėl neįprasto pavadinimo. Kaip matyti T. Valio feisbuko paskyroje, vietoje įprasto vardo ir pavardės jo profilis pavadintas „Taurimo Valio II“, o toks pasirinkimas kelia klausimą, ką reiškia prie vardo pridėtas romėniškas skaičius. Viena detalė kelia klausimą Romėniškas skaičius II dažniausiai matomas istorijoje – juo numeruojami monarchai, popiežiai ar kiti valdovai, turėję tą patį vardą.

Nepanaudotų Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimų perskirstyti kitoms sritims neplanuojama, sako finansų ministras Taurimas Valys. Pasak jo, gynybai skirtos lėšos bus įsisavintos pagal planą. „Tokio scenarijaus kol kas tikrai neplanuojame. Viskas vyksta pagal planą“, – žurnalistams trečiadienį teigė ministras.  „Šita situacija man yra žinoma, bet ten yra tam tikrų cikliškumų, susijusių su atsiskaitymais“, – tvirtino jis.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad yra rengiamas konkretus aukštų kuro kainų suvaldymo planas, kurį sudarytų tiek mokestinės, tiek nemokestinės priemonės. Kol kas jo taikyti pagrindo nėra, tikina ministras. „Turime tą planą, svarstome jį – tiek mokestines, tiek nemokestines priemones“, – žurnalistams trečiadienį sakė T. Valys. „Praeitą savaitę buvom susitikę, šią savaitę susitiksim.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad Lietuva nėra priėmusi sprendimo dėl prisijungimo nei prie Kanados steigiamo Gynybos, saugumo ir atsparumo banko (DSRB), nei prie kitąmet, planuojama, pradėsiančios veikti tarptautinės karinių reikmių finansavimo struktūros – Daugiašalio gynybos mechanizmo (MDM) iniciatyvų, penktadienį rašo „Verslo žinios“. „Abi jos yra atidžiai stebimos, palaikomas dialogas su jas plėtojančiais partneriais ir reguliariai gaunama informacija apie jų vystymąsi bei būsimu...

Finansų ministro Taurimo Valio atstove dirbs buvusi parlamentaro Artūro Zuoko patarėja Jolanta Butkevičienė. Kaip Eltai trečiadienį patvirtino J. Butkevičienė, naujasis finansų ministras į komandą ją pakvietė pats.

Finansų ministro Taurimo Valio patarėja komunikacijai pradėjo dirbti buvusi Centro dešinės sąjungos ir Seimo nario Artūro Zuoko patarėja Jolanta Butkevičienė. Tai BNS patvirtino pati J. Butkevičienė. Ji buvo Šalčininkų rajono tarybos narė, 2020 metais Seimo rinkimuose dalyvavo su partija „Laisvė ir teisingumas“, 2014–2016 metais dirbo žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės patarėja.

Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose vėl smarkiai pakilus naftos kainoms finansų ministras Taurimas Valys sako, kad dar anksti kalbėti apie dyzelino akcizo lengvatą, tačiau ją svarstyti būtų galima, jei naftos kaina vėl pasiektų 100 JAV dolerių už barelį. „Dabartinė kaina už naftą tikrai kol kas nėra kažkokia katastrofiška.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad laiko kitų metų valstybės biudžeto formavimui ministerija dar turi, o pagrindiniai darbai, pasak jo, prasidės rugpjūtį. „Kol kas šiandien tik pradeda viceministrė, kuri bus atsakinga už biudžeto formavimą, tik pradėjo darbus. Ačiū Dievui, kad užklausų gaunam, bet jos yra dar nuosaikios, laiko dar turim, vasara tik įpusėjus, pagrindiniai darbai prasidės jau rugpjūčio mėnesį“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė T. Valys.

Nepaisant kylančios kritikos dėl naujojo finansų ministro kompetencijų stokos, Seimo pirmininkas Juozas Olekas laikosi nuomonės, kad Taurimas Valys yra pasiruošęs eiti pareigas. „Manau, kad jis pasiruošęs, galbūt kai kurių tokių, žinot, finansinių žinių, arba tos situacijos… nes čia vis tiek santykinai dar nauja sritis, į kurią reikia įsigilinti, bet kaip vadovas, kaip žmogus manau, kad T. Valys yra pasiruošęs tą darbą dirbti“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė J. Olekas.

Kritiką naujajam finansų ministrui Taurimui Valiui įvertinęs valdančiųjų demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius teigia nemanantis, kad pastarasis yra kosmonautas. Kartu politikas visiems ministrams palinkėjo būti mažiau įsitempusiems.  „Nesu tikras, manau, kad ne. Ir, šiaip, žinant tą jo profesinį kelią, lyg ir nėra ėjęs jokių atrankų“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė V. Sinkevičius.

Paskirtasis finansų ministras Taurimas Valys sako, kad visi viceministrai jo komandoje bus Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariai, o pagrindinis jų atrankos kriterijus yra įdirbis šioje srityje. „Dalis žmonių pasiliks iš praeitos komandos – pasilieku porą asmenų, kurie dirbo politinio pasitikėjimo komandoje, vadovybėje, likę bus savo sričių profesionalai. Visi viceministrai bus partijos nariai“, – susitikime su Seimo demokratų frakcija antradienį sakė T. Valys.

Nuo šių metų liberalizavus antros pakopos pensijų kaupimą ir daliai gyventojų atsiėmus visas arba dalį sukauptų lėšų bei už jas pasigerinus buitį, paskirtasis finansų ministras Taurimas Valys sako, kad tai rodo finansinį žmonių neraštingumą.  Kartu jis mano, kad toks žmonių elgesys daug ką pasako ir apie jų finansinę padėtį.

Viešoje erdvėje abejojant paskirtojo finansų ministro Taurimo Valio kompetencijomis, jis pats sako, kad daugiau neketina aiškintis dėl savo įdirbio ir išsilavinimo šioje srityje, nes, jo teigimu, visa ši informacija yra viešai prieinama.