tarpžvaigždinė erdvė

Į tarpžvaigždinę erdvę įskriejusiu pripažintas zondas „Voyager 1“ jau įrašė tąja tarpžvaigždine erdve sklindančius garsus – taip skamba plazma už Saulės sistemos ribų. „Pasiklausykite, – specialioje NASA spaudos konferencijoje ragino tyrimo autorius, Donas Garnetas (Don Gurnett). – Tai – istorinis įrašas. „Voyager 1“ pirmą kartą įrašė tarpžvaigždinės erdvės skambesį.

NASA kosminis zondas „Voyager-1“ oficialiai tapo pirmuoju istorijoje kosminiu aparatu, išskriejusiu už Saulės sistemos ribų į tarpžvaigždinę erdvę, pranešė NASA. NASA surengtoje spaudos konferencijoje jos vadovo pavaduotojas Johnas Grunsfeldas, atsakingas už mokslo programas, trumpai priminė kone 36 metus trunkančią „Voyager-1“ kosmoso tyrimų misiją.

Garbusis NASA zondas „Voyager 1“ įskriejo į naują Saulės sistemos paribių regioną, tačiau ne į tarpžvaigždinę erdvę, informuoja „Space.com“. Programos mokslininkai viliasi, kad iki 2020-ųjų „Voyager 1“ pagaliau įskries į tarpžvaigždinę erdvę, tačiau apie tai kalbėti dar anksti. 36-erius metus šlovingai keliaujantis žmonijos pasiuntinys „Voyager 1“ pirmąjį ažiotažą dėl galimo išskriejimo iš Saulės sistemos sukėlė pernai rugpjūtį.

Mokslininkai gauna vis daugiau duomenų, leidžiančių manyti, kad garbusis NASA zondas „Voyager 1“ netrukus paliks Saulės sistemą. Tyrėjai stebi tris parametrus, kurie padės nustatyti, kada 1977 metais paleistas aparatas pateks į tarpžvaigždinę erdvę. Kosminio aparato matavimai rodo, kad du iš trijų parametrų dabar kinta sparčiau nei bet kuriuo metu per pastaruosius 7 metus, rašo SPACE.com.

Su zondu „Voyager“ dirbantys mokslininkai gauna daugiau duomenų, leidžiančių manyti, kad zondas netrukus pateiks į tarpžvaigždinę erdvę. NASA zondas, paleistas 1977 metais, Saulės sistemą gali palikti bet kuriuo metu, praneša BBC. Šiuo metu jis fiksuoja smarkų didelės energijos dalelių, atkeliaujančių iš tolimų sprogusių žvaigždžių ir atakuojančių aparatą, lygio padidėjimą. Mokslininkai numatė, kad taip nutiks. Tai dar vienas ženklas, kad „Voyager“ netrukus pasieks savo istorinį tikslą.

Saulė tarpžvaigždine erdve juda lėčiau nei manyta, o tai reiškia, kad didžiulė smūginė banga, kuri, kaip teigta, yra priešais Saulę, iš tiesų gali neegzistuoti. Šis naujas atradimas gali turėti įtakos mokslininkų žinioms apie didelės energijos kosminius spindulius, galinčius kelti grėsmę astronautams, teigia tyrėjai. Saulė ir jos planetos apsuptos krūvį turinčių dalelių ir magnetinių laukų burbulo, kuris vadinamas heliosfera.

Senuose apleistuose erdvėlaivių „Voyager 1“, „Voyager 2“ ir „Pioneer 10“, kurie jau yra Saulės sistemos pakraštyje ir lekia tolyn į tarpžvaigždinę erdvę bei ten atsidursiančio NASA erdvėlaivio „New Horizons“, dabar dideliu greičiu skriejančio link Plutono, raketiniuose varikliuose gali būti išlikusių Žemės bakterijų. Visi šių erdvėlaivių prietaisai, kurie buvo gyvybiškai svarbūs misijai, buvo sterilizuoti, tačiau to nebuvo padaryta varikliams.

Astronomams jau senokai žinoma, jog esant tam tikromis sąlygoms, dvinarei žvaigždei užklydus pernelyg arti supermasyvios juodosios skylės, ji gali būti išsukta taip, jog viena iš sistemos narių liks skrieti aplink juodąją skylę, o kita šiurpiu greičiu bus išsviesta į tarpžvaigždinę erdvę. Paaiškėjo, jog panaši lemtis įmanoma ir planetų atveju, o šitaip įgreitinta planeta tarpžvaigždinę erdvę skrostų 48 mln. km/h greičiu. Tai – vieni greičiausių objektų Visatoje.

Po daugiau nei 30 metų trunkančios kelionės JAV kosminis aparatas „Voyager-1“ pasiekė mokslui dar nežinomą kosminės erdvės dalį tarp Saulės sistemos ir tarpžvaigždinės erdvės. Apie tai vakar pranešė NASA atstovai. Pasak jų, šiuo metu „Voyager-1“ yra už maždaug 18 milijardų kilometrų nuo Saulės, o iš jo gauti duomenys rodo, kad kosminis zondas pasiekė naują kosminį regioną, kurį mokslininkai vadina „sąstingio sritimi“, skelbia „Space.