taivanas

Kinija trečiadienį pažadėjo, kad karinis spaudimas Taivanui bus daromas tol, kol savivaldos sąlygomis gyvuojanti sala tęs „nepriklausomybės“ provokacijas. Praėjusią savaitę Kinija aplink Taivaną surengė dvi dienas trukusias karines pratybas, kurių metu koviniais šaudmenimis ginkluoti karo laivai ir lėktuvai treniravosi užimti ir izoliuoti šią salą.

Opozicijos kontroliuojamas Taivano parlamentas antradienį priėmė pakeitimų, kurie atrodo palankūs Kinijai ir kuriais apkarpomi salos prezidento įgaliojimai. Opozicinės Nacionalistų partijos ir jos sąjungininkų prastumtais pakeitimais parlamentas įgyja didesnes galias kontroliuoti biudžetą, įskaitant išlaidas gynybai, kurias partija blokuoja. Tai daugelis laiko nuolaida Kinijai.

Taivano gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad per pastarąją parą aplink savarankiškąją salą aptiko 21 Kinijos lėktuvą ir 15 karinių ar pakrančių apsaugos laivų. Apie tai pranešta praėjus kelioms dienoms nuo Kinijos karinių pratybų aplink Taivaną pabaigos. Kinija teigia, kad Taivanas yra jos teritorijos dalis ir žada jį vieną dieną susigrąžinti, prireikus – jėga.

Naujasis Taivano prezidentas sekmadienį pareiškė, kad jis vis dar pasirengęs bendradarbiauti su Kinija, nepaisant šią savaitę aplink savarankišką salą surengtų karinių pratybų. Pratybos aplink Taivaną prasidėjo ketvirtadienį, praėjus vos trims dienoms po Lai Ching-te prisaikdinimo – tai dalis vis stiprėjančios bauginimo kampanijos, kurią vykdo Kinija, laikanti salą savo teritorijos dalimi.

Dvi dienas trukusios Kinijos karinės pratybos aplink Taivaną buvo „akivaizdi provokacija prieš tarptautinę tvarką“, sakoma Taibėjaus pareiškime šeštadienį. Pratybos pradėtos po to, kai Lai Ching-te (Lai Čingtė) šią savaitę pradėjo eiti Taivano prezidento pareigas ir pasakė inauguracijos kalbą, kurią Kinija pasmerkė kaip pasisakymą už Taivano nepriklausomybę.

Taivano gynybos ministerija penktadienio vakarą pranešė, kad per antrąją Kinijos karinių pratybų dieną aplink Taivaną buvo pastebėti 62 Kinijos orlaiviai. „Šiandien nuo 7.14 val. (ketvirtadienio 23.14 val. Grinvičo laiku) pastebėti 62 orlaiviai, iš kurių 47 kirto vidurio liniją“, – sakoma ministerijos pranešime, turint omenyje Taivano sąsiaurį dalijančią liniją.

Taivanas ketvirtadienį pakėlė savo lėktuvus ir įvedė raketų, karinių jūrų ir sausumos pajėgų dalinių parengtį, praneša AP. Tokių veiksmų imtasi dėl Kinijos pratybų aplink Taivaną.

Taivano gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad nuo tada, kai Pekinas pradėjo dviejų dienų karines pratybas, aplink salą aptiko 49 Kinijos karinius lėktuvus.  Kinija apie karines pratybas paskelbė po to, kai naujasis Taivano lyderis pažadėjo ginti salos demokratiją. „Šiandien nuo 7 val. 20 min. vietos (2 val. 20 min. Lietuvos) laiku ministerija aptiko 49 Kinijos orlaivius, iš kurių 35 kirto vidurio liniją“, – sakoma pranešime.

Neseniai prisaikdintas taivaniečių prezidentas Lai Ching-te ketvirtadienį pareiškė stovėsiantis fronto linijoje, kad apgintų Taivaną. Jis kalbėjo Kinijai pradėjus karines pratybas aplink savarankišką salą. „Stovėsiu fronto linijoje su mūsų broliais ir seserimis kariuomenėje, kad drauge ginčiau nacionalinį saugumą“, – sakė Lai Ching-te vienoje karinėje bazėje. Kinijos karinių pratybų jis tiesiogiai nepaminėjo.

Kinija ketvirtadienį ryte pradėjo dvi dienas truksiančias karines pratybas aplink Taivaną ir pareiškė, kad tai yra „griežta bausmė už separatistinius aktus“. Pratybos pradėtos trys dienos po Taivano naujojo prezidento Lai Ching-te prisaikdinimo.

Kinija trečiadienį pareiškė, kad įves sankcijas kelioms Jungtinių Valstijų gynybos bendrovėms ir keliems vadovams dėl amerikiečių „ekonominės prievartos“ prieš kinų įmones ir ginklų pardavimo Taivanui. Pastarosiomis dienomis Pekinas reiškė pasipiktinimą šiltais ryšiais tarp Vašingtono ir Taibėjaus, kur pirmadienį Lai Ching-te  buvo prisaikdintas naujuoju savarankiškosios salos prezidentu.

Kinija antradienį pasmerkė naujojo Taivano prezidento Lai Ching-te inauguracinę kalbą kaip pasisakymą už Taivano nepriklausomybę ir perspėjo, kad imsis atsakomųjų priemonių. Anksčiau Pekinas pareiškė, kad pateikė skundą Jungtinėms Valstijoms dėl to, kad valstybės sekretorius Antony Blinkenas pasveikino Lai Ching-te ir išreiškė viltį, kad Vašingtonas ir Taibėjus stiprins ryšius ir palaikys taiką bei stabilumą Taivane.

Rusija pirmadienį apkaltino Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes didinant įtampą dėl Taivano, kuriame buvo ką tik prisaikdintas naujasis prezidentas Lai Ching-te. „Matome, kad Vašingtonas ir jo palydovai toliau eskaluoja padėtį Taivano sąsiauryje, tyčia kenkia stabilumui ir saugumui Azijos ir Ramiojo vandenyno regione bei kliudo taikiam Kinijos suvienijimui“, – pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Naujasis Taivano prezidentas Lai Ching-te pirmadienį sveikino prasidedančią „šlovingą erą“ salos demokratijai ir paragino Kiniją nutraukti politinį ir karinį bauginimą. Inauguracijos kalboje Lai Ching-te taip pat tiesiogiai kalbėjo apie karo grėsmę, Kinijai vis labiau spaudžiant Taivaną paklusti jos valiai.

Baltarusijos opozicijos koordinacinės tarybos pirmininkė Sviatlana Cichanouskaja išskirtiniame interviu Taivano naujienų portalui RTI papasakojo, kas ją įkvepia kovoti už demokratiją ir laisvę ir kaip ji padeda baltarusiams išlaikyti savo tapatybę, skatindama kultūros išsaugojimą ir baltarusių kalbą išeivijoje.

Taivano gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad per 24 valandas Taivano oro erdvėje užfiksavo 45 Kinijos karo lėktuvus. Šis skaičius žymi naują Kinijos kasdienių išskridimų rekordą šiais metais. Rekordas užfiksuotas likus kelioms dienoms iki gegužės 20 dieną įvyksiančios naujojo prezidento Lai Ching-te iš nepriklausomybės siekiančios Demokratinės pažangos partijos (DPP) inauguracijos.

Taivano gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad kad aplink salą aptiko 23 Kinijos karinius lėktuvus ir penkis karinio jūrų laivyno karo laivus. Tuo metu pakrančių apsaugos tarnyba pranešė, kad 12 Kinijos laivų buvo aptikta aplink vieną atokią Taivano salą. „Apie 15 val. (vietos, 10 val.

Taivano užsienio reikalų ministerija sureagavo į Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymą pakeisti Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimą, jei jis būtų perrinktas, siekiant stabilizuoti santykius su Kinija.

Keturi Kinijos pakrančių apsaugos laivai trumpam įplaukė į Taivano „draudžiamus“ vandenis, pranešė Taipėjus. Sala paragino Pekiną nutraukti veiksmus, kurie „kelia pavojų“ laivybos saugumui. Kinija laiko demokratiškai valdomą Taivaną savo teritorijos dalimi ir yra pareiškusi, kad neatsisakys galimybės panaudoti jėgą, jog į savo rankas perimtų šios salos kontrolę.

Taivano gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad per pastarąją parą aplink savivaldžią salą aptiko 26 Kinijos orlaivius ir penkis karinius laivus. Apie tai pranešta artėjant Taivano naujojo prezidento Lai Ching-te (Lai Čingtė) inauguracijai gegužės 20 dieną.

Kinija trečiadienį įspėjo, kad Jungtinių Valstijų karinė parama Taivanui tik didina konflikto riziką po to, kai JAV Kongresas pavirtino 8 mlrd. dolerių (7,5 mlrd. eurų) karinę paramą savivaldžiai salai.

Taivaną antradienio naktį supurtė dešimtys žemės drebėjimų, per kuriuos svyravo pastatai, o vyriausybė nurodė, kad tai buvo pakartotiniai požeminiai smūgiai po didžiulio, žmonių aukų pareikalavusio žemės drebėjimo, įvykusio daugiau kaip prieš dvi savaites. Stipriausias antradienio nakties požeminis smūgis buvo 6,1 balo, nurodė JAV geologijos tarnyba (USGS). Jis užfiksuotas maždaug 2 val. 30 min. vietos (pirmadienį 21 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Taivanas bendradarbiaus su Jungtinėmis Valstijomis, kad „būtų užtikrinta taika ir laisvė“ regione, pirmadienį pareiškė salos premjeras, Vašingtonui patvirtinus milijardinę karinę pagalbą Taibėjui vis agresyvesnės Kinijos akivaizdoje. JAV Atstovų Rūmai šeštadienį priėmė keturis, iš viso 95 mlrd. dolerių (89,1 mlrd. eurų) vertės įstatymų projektus, kuriais taip pat patvirtinta karinė pagalba Ukrainai ir sustiprinta Izraelio gynyba. Pagal vieną įstatymo projektą apie 8 mlrd. dolerių (7,5 mlrd.

JAV Atstovų Rūmai šeštadienį patvirtino didžiulį pagalbos paketą, skirtą atremti Kinijos įtaką investuojant į povandeninių laivų infrastruktūrą ir padedant Taivanui. 8 milijardų dolerių įstatymo projektas dabar turi būti patvirtintas Senate, kur pirmasis balsavimas galėtų įvykti jau antradienį.

Nors Pekinas ir Maskva pasaulinėje arenoje skelbia apie savo „neginčytiną partnerystę“, Kinija atkreipė dėmesį į tolimųjų rytų Rusijos kampelį. Pasienio regione Primorsko regione padaugėjo kinų ūkininkų, o jų didėjanti ekonominė įtaka užgožia vietinius gyventojus, pranešė Japonijos laikraštis „Nikkei“. Tai gali būti rimtas pavojaus signalas Rusijai.

Iš 50 JAV valstijų yra viena vienintelė, kurios negina NATO kolektyvinio saugumo garantijos pagal 5 straipsnį. Tai – Havajai. Kilus susirūpinimui dėl saugumo situacijos Ramiajame vandenyne, užsienio politikos ekspertai išreiškė raginimus įtraukti Havajus į Aljanso mandatą, skelbia portalas „Newsweek“. 32 valstybių NATO karinio aljanso narės yra įsipareigojusios ginti viena kitą, jei kuri nors iš jų būtų užpulta „Europoje ar Šiaurės Amerikoje“, tačiau Havajams ši garantija netaikoma dėl jų ...

Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida per valstybinį vizitą Vašingtone, paragino siekti taikos ir stabilumo, tvyrant įtampai tarp Kinijos ir Taivano. F. Kishidos vizito Vašingtone tikslas – stiprinti gynybos ryšius prieš stiprėjantį Pekiną. „Pabrėžėme taikos ir stabilumo Taivano sąsiauryje svarbą ir patvirtinome savo poziciją skatinti taikų Taivano sąsiaurio klausimų sprendimą“, – per bendrą spaudos konferenciją su JAV Prezidentu Joe Bidenu sakė F. Kishida.

Tvyrant didelei įtampai tarp Pekino ir Taipėjaus, Kinijos vadovas Xi Jinpingas priėmė buvusį, prokinišką Taivano prezidentą Ma Ying-jeou. Jųdviejų susitikimas įvyko trečiadienį, baigiantis ginčytinai svečio kelionei po Liaudies Respubliką. Žmonės Taivane turėtų priešintis nepriklausomybės siekiams ir kišimuisi iš išorės, susitikime pažymėjo Xi Jinpingas. Istorinės susivienijimo tendencijos, anot jo, neįmanoma sustabdyti.

Po smarkaus žemės drebėjimo Taivane gelbėtojai rado dar vienos aukos kūną. Žuvusiųjų skaičius išaugo iki 13, šeštadienį pranešė institucijos. Kūnas aptiktas Taroko nacionaliniame parke, esančiame Rytų Taivano Hualiano rajone. Už kelių kilometrų nuo čia, jūroje, buvo 7,2 balo stiprumo požeminių smūgių epicentras. Gelbėtojai šeštadienį, anot institucijų, vis dar mėgino ištraukti tarp uolų nuolaužų įkalintą kūną.

Po smarkiausio žemės drebėjimo Taivane per beveik 25 metus gelbėtojai rado dar dviejų aukų kūnus. Jie aptikti tarp milžiniškų uolų ant tako Taroko nacionaliniame parke smarkiai nukentėjusioje rytinėje Hualiano apskrityje, penktadienį pranešė ugniagesiai. Iki šiol institucijos oficialiai patvirtino dešimt žuvusiųjų. Remiantis naujausia statistika, 1 115 asmenų per stichiją buvo sužeisti, šimtai vis dar yra įkalinti nuo išorinio pasaulio atkirstose vietovėse.

Taivano televizija SETTV užfiksavo 7,4 balo žemės drebėjimo tiesioginės transliacijos akimirką, kai laidos vedėja, bandydama išlaikyti pusiausvyrą, pranešinėjo naujienas. Televizijos laidų vedėjus tiesioginės transliacijos metu sukrėtė Taivano žemės drebėjimas. Žemės drebėjimą užfiksavo kameros Trečiadienį (balandžio 3 d.) Taivaną sukrėtusį galingą žemės drebėjimą tiesioginės transliacijos metu užfiksavo naujienų tarnybos kameros.

Taivane stipriausio per 25 metus žemės drebėjimo metu sužeistų žmonių skaičius padidėjo iki 1 050, ketvirtadienį pranešė valdžios institucijos. Jų pareigūnai taip pat informavo, kad buvo išgelbėta nedidelė šešių įstrigusių kalnakasių grupė. Ketvirtadienio rytą vyrai iš nelaimės zonos buvo išgabenti sraigtasparniu. Dar 64 darbininkai tebebuvo įstrigę kitame karjere.

Stipriausias per beveik 30 metų žemės drebėjimas Taivane sukėlė šoką. Stichija griovė namus, drebino tiltus, sukėlė nuošliaužas. Labiausiai nukentėjo netoli epicentro esantis Hualieno miestas. Kol gelbėtojai traukia žmones iš ant šono apgriuvusių namų, valdžia jau skelbia apie 9 žuvusiuosius ir beveik tūkstantį sužeistųjų. Drebančios sienos, griūnančios lentynos ir krentantys daiktai – taip rytas prasidėjo Taivane.

Jungtinės Valstijos „yra pasirengusios suteikti bet kokią būtiną pagalbą“ Taivanui po didžiulio žemės drebėjimo, per kurį buvo sužeista šimtai gyventojų ir žuvo mažiausiai devyni žmonės, trečiadienį pranešė Baltieji rūmai. „Stebime pranešimus apie Taivaną sukrėtusį žemės drebėjimą ir toliau stebime galimą jo poveikį Japonijai“, – pridūrė Nacionalinės saugumo tarybos atstovė Adrienne Watson.

Kinija pasisiūlė padėti Taivanui po to, kai trečiadienį salą sukrėtė stiprus žemės drebėjimas. Centrinė Taivano meteorologinė administracija (CWA) pranešė, kad 7.58 val. (antradienį 23.58 val. Grinvičo laiku) 15,5 kilometro gylyje įvyko 7,2 balo stiprumo žemės drebėjimas, o jo epicentras buvo už maždaug 25 kilometrų į pietryčius nuo Hualieno miesto rytų Taivane.

Taivanas trečiadienį pranešė, kad per pastarąją parą netoli salos buvo pastebėta 30 Kinijos karinių orlaivių – tai vienas iš didžiausių per vieną dieną užfiksuotų jų skaičių šiais metais. Kinija Taivano savivaldą laiko savo teritorija ir neatsisako galimybės panaudoti jėgą, kad susigrąžintų šią salą savo kontrolėn.

Po 20 metų sausumos mūšių Artimuosiuose Rytuose JAV jūrų pėstininkai stengiasi prisitaikyti prie mūšių salose, kurie gali kilti, jei Vašingtonas ir Pekinas pradės karą. Apie tai rašo „The Washington Post“. Leidinio teigimu, JAV formuoja nedidelius mobiliuosius dalinius, kurie turėtų rinkti informaciją, padėti Ramiojo vandenyno laivynui ir numušinėti laivus vidutinio nuotolio raketomis.

Taivaną trečiadienį supurtė 7,2 balo žemės drebėjimas, kuris, Centrinės meteorologijos tarnybos (CWA) duomenimis, sukėlė nedidelį cunamį, pasiekusį kai kurias pietvakarių Japonijos salas. Žemės drebėjimas įvyko 7.58 val. ryto (antradienį 23.58 val. Grinvičo laiku) 15,5 km gylyje. Epicentras buvo maždaug už 25 km į pietryčius nuo Hualieno rytinėje Taivano dalyje, pranešė CWA. Po jo sekė keli stiprūs pakartotiniai smūgiai, įskaitant vieną 6,5 balo stiprumo smūgį.

Dvipartinė Jungtinių Valstijų Kongreso delegacija ketvirtadienį pažadėjo toliau remti Taivaną po to, kai savaitgalį Kongresas patvirtino 300 mln. dolerių (277,37 mln. eurų) karinę pagalbą savarankiškajai salai. Šeštadienį Kongresas taip pat patvirtino 400 mln. dolerių (369,82 mln. eurų), skirtų Kinijos vyriausybės įtakai regione neutralizuoti, kaip Gynybos asignavimų įstatymo dalį. Kinija Taivaną laiko savo teritorija ir neatmeta galimybės panaudoti jėgą jai kontroliuoti.

Taivanas antradienį atliko oro gynybos bandymą, panaudodamas Jungtinių Valstijų pagamintas raketas „Patriot“ ir savo priešlėktuvinės artilerijos sistemas, ir teigė, kad stiprins pratybas, Kinijai kone kasdien siunčiant savo laivus ir karinius lėktuvus aplink savarankiškąją salą. Pekinas tvirtina, kad Taivanas yra jo teritorijos dalis, ir grasina vieną dieną užimti salą – jei prireiks, panaudojant jėgą.

Taivanas pranešė, kad antradienio rytą surengė oro gynybos bandymą, tam pasitelkdamas JAV gamybos „Patriot“ raketas ir priešlėktuvines artilerijos sistemas, ir nurodė, jog Kinijos karinių „įsiveržimų“ akivaizdoje intensyvins mokymus. Pekinas laiko Taivaną nuosava teritorija ir yra pareiškęs, kad neatmes galimybės panaudoti jėgą, jog įgautų šios salos kontrolę. Kinijos karo lėktuvai ir laivai praktiškai kasdien palaiko buvimą aplink Taivaną, nes Pekinas didina karinį spaudimą Taipėjui.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį pasiūlė Nauru pagalbą vystymuisi ir kovai su klimato kaitai, praėjus porai mėnesių po to, kai ši mažytė pietinė Ramiojo vandenyno valstybė nutraukė diplomatinius ryšius su Taivanu. Nauru prezidentas Davidas Adeangas pirmadienį Pekine susitiko su Xi Jinpingu, atvykęs pirmojo valstybinio vizito į Kiniją po sausį priimto sprendimo nebepripažinti Taivano.

Taivano gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad aplink savivaldžią salą buvo pastebėti 36 Kinijos kariniai orlaiviai. Tai didžiausias šiais metais per 24 valandas aplink salą pastebėtas Kinijos karinių orlaivių skaičius.  Analitikai tokį skaičių vadina reakcija į pastarosiomis dienomis Taivano paskelbtą politinį kreipimąsi į Europą. Pekinas savivaldų demokratinį Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, kurią vieną dieną žada susigrąžinti, jei reikės – jėga.

Kinija didina savo karinį ir branduolinį arsenalą tokiu mastu, kokio nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, ir visi ženklai rodo, kad ji laikosi ambicijų iki 2027 m. būti pasirengusi įsiveržti į Taivaną, liudija aukščiausio rango JAV admirolas. Nepaisant Pekino patiriamų ekonominių sunkumų, jų oficialus gynybos biudžetas pastaraisiais metais padidėjo 16 proc. iki daugiau kaip 223 mlrd.

Nors gali atrodyti, kad Rytų bloke nieko aršesnio už Vladimirą Putiną nėra, tačiau ekspertai teigia, jog Kinijos režimo lyderis Xi Jinpingas yra jam lygus. Kalbant tiek apie istorinių naratyvų naudojimą, tiek apie bendradarbiavimą su kitomis autokratijomis – jiedu turi daug ką bendro. Tik laiko klausimas, kada Xi Jinpingas užpuls Taivaną taip, kaip Ukrainą užpuolė V. Putinas.

Taivano apylinkėse pastebėta vienuolika Kinijos karinio jūrų laivyno laivų, trečiadienį pranešė Taipėjaus gynybos ministerija. Tai didžiausias skaičius šiais metais, tęsiantis salos ir Kinijos ginčui dėl incidento, per kurį žuvo žvejai. Kinijos greitaeigis kateris su keturiais žmonėmis apvirto vasario 14 d. netoli Taivano Kinmeno salų, persekiojamas Taivano pakrančių apsaugos tarnybos, visi laive buvę žmonės įkrito į vandenį.

Taivano vyriausybė antradienį pranešė, kad draudžiamuose ir ribotos prieigos vandenyse netoli Taivano kontroliuojamo Dzinmeno pirmadienį buvo pastebėti Kinijos žvalgybos ir pakrančių apsaugos laivai. Jūrų reikalų tarybos ministrė Kuan Bi-ling žurnalistams sakė, kad pirmadienį į draudžiamus vandenis įplaukė vienas Kinijos žvalgybos laivas, o į ribotos prieigos vandenis pateko keturi Kinijos pakrančių apsaugos laivai. „Tačiau jie ilgai neužsibuvo.

Pekinas trečiadienį apkaltino Taivano institucijas vengiant prisiimti atsakomybę ir slepiant tiesą, po to, kai praėjusią savaitę per vieną incidentą žuvo du Kinijos piliečiai. „Oficialiai reikalaujame, kad atitinkamos šalys Taivane kuo greičiau paskelbtų tiesą“, – internete išplatintame pranešime nurodė Pekino Taivano reikalų biuro atstovė spaudai Zhu Fenglian.

Atidaryti atstovybę Taivano vardu buvo viena iš pagrindinių Lietuvos užsienio politikos klaidų, sukūrusi „visą kaskadą problemų“, sako kandidatas į prezidentus Aurelijus Veryga. Lietuvos prezidento rinkimuose dalyvausiantis A. Veryga antradienį Rytų Europos studijų centro organizuojamoje diskusijoje pristatė savo įžvalgas užsienio ir vidaus politikos klausimais.