tadas leončikas

Žmogaus teisių padėtį stebinčių institucijų atstovai skambina pavojaus varpais - šioje srityje padėtis Lietuvoje nuo įstojimo į Europos Sąjungos (ES) vis blogėja. Atkreipiamas dėmesys, kad daugėja etninio, rasinio nepakantumo, netolerancijos seksualinėms mažumoms, blogėja moterų, vaikų, neįgaliųjų padėtis.

Apklausiami lietuviai vardija nemėgiamiausias visuomenės grupes ir apie diskriminaciją bei netoleranciją nesusimąsto, tuo tarpu ekspertai bei politikai ieško priemonių, kaip skatinti įvairių visuomenės grupių sugyvenimą kartu ir rengia antidiskriminacinę programą.

„2007-ieji Lietuvoje buvo rasistinių išpuolių proveržio metai“, - konstatuoja Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius. H.Mickevičius pastebi, kad diskusija, pradėta po Kovo 11-osios eitynių (kai didelis būrys žmonių žygiavo per Vilniaus Gedimino prospektą ir skandavo nesantaiką kurstančius šūkius „Lietuva lietuviams“ ir „Lietuva be rusų“ - aut. past.), nenuslopsta.

Ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnai ir žmogaus teisių ekspertai rasizmo bei ksenofobijos problemas, kurias išryškino Nepriklausomybės atkūrimo dieną įvykęs skustagalvių maršas sostinės Gedimino prospektu, mato skirtingai. Tyrėjai akcentuoja įstatymų netobulumus, tuo metu žmogaus teisių ekspertai teigia, jog didžiausią dėmesį reikia skirti rasizmo bei ksenofobijos prevencijai, taip pat policijos pareigūnų švietimui, kad šie esant tokioms situacijoms mokėtų tinkamai tvarkytis.

Tik kas trečias Lietuvos jaunuolis visuomenę laiko tolerantiška, daugiau nei pusė teigia aiškiai jaučiantys socialinės padėties skirtumus. Tokius praėjusių metų pabaigoje atlikto tyrimo duomenis penktadienį pristatė Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro atstovas Tadas Leončikas.

Skustagalvių išsišokimų, rasizmo, nepakantumo ir diskriminacijos Lietuvoje tik daugėja - mano situaciją stebintys ekspertai. Signalizuojama, jog šalyje daugėja ir smurtinių išpuolių. Valstybė, kaip pripažįstama, griežtina sankcijas, bet visuomenė ir pareigūnai tebežiūri į problemą kaip į formalumą.

Nepaisant Lietuvoje įgyvendinamos lygių galimybių politikos, nepakantumo, homofobijos, diskriminavimo nuotaikos kitų rasių, tautybių ar tikėjimo, netradicinės seksualinės orientacijos žmonių atžvilgiu šalies visuomenėje vis dar plačiai paplitusios.Tokią vertinimą išsakė pirmadienį Vilniuje vykusios konferencijos, skirtos Europos lygių galimybių metų visiems veiklos rezultatams pristatyti, dalyviai.

Bene prieš kiekvienus rinkimus ima bruzdėti politiškai aktyvesni piliečiai: kas kuria naują partiją, kas – judėjimą. Vieni iškart pretenduoja tapti „gelbėtojais“, kiti – tenkinasi satelitų vaidmeniu. Atrodo, pastarasis vaidmuo nenorom labiau limpa taip vadinamiems judėjimams. Sakau „nenorom“ todėl, kad jie nenori vadintis politikais, jiems artimesnis ir labiau prie širdies intelektualo vardas. Jie nori būti dvasiniais visų piliečių, o ypač politikų vadovais. Tai yra, būti aukščiau už visus.

Aukštojo mokslo reforma turi prasidėti nuo aiškios atvirų mokslo institucijų vizijos, nuo hierarchinės Lietuvos aukštojo mokslo sistemos keitimo, uždarų klanų suardymo, o ne nuo mokesčių naštos uždėjimo studentams. Rinkos santykių diegimas mokslo ir švietimo srityje dar niekur netapo panacėja, priešingai: neapgalvota liberalizacija turėjo apverktinų padarinių. Būtina kurti prielaidas kokybiškoms studijoms užtikrinti, o ne mąstyti apie greitą pelną.