swedbank

„Swedbank“ sudarytas naujausias finansinės sveikatos indeksas rodo, kad Lietuvą šiemet aplenkė pastaraisiais metais didelę pažangą padariusi Estija. Pasak banko, didžiausios įtakos tam turėjo palyginti žemas Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo lygis, ketvirtadienį pranešė bankas. Anot „Swedbank“ finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, šiemet indekse pirmauja Estija su 61 balais iš 100, Lietuva liko antra su 57 balais, o trečioje – Latvija su 49 balais.

„Swedbank“ informuoja savo klientus apie galimus trikdžius atliekant mokėjimus ar įprastus pavedimus. Kaip teigė banko atstovas Gytis Vercinskas, šiuo metu bandoma esamus sutrikimus pašalinti. „Šiuo metu dalis banko klientų gali susidurti su nesklandumais bandant prisijungti prie trečiųjų šalių paslaugų arba atlikti trečiųjų šalių puslapiuose inicijuotus mokėjimus, taip pat atliekant įprastus pavedimus. Dedame pastangas, kad sutrikimus pašalintume kuo greičiau.

Vienas didžiausių komercinių šalies bankų „Swedbank“ ir Europos investicijų fondas (EIF) Baltijos šalių verslui bei gyventojams kartu teks iki 300 mln. eurų finansavimą, skirtą investicijoms į energinio efektyvumo didinimą. „Swedbank“ ir EIF pasirašė tai numatantį „InvestEU“ Tvarumo garantijų susitarimą, kuriuo siekiama skatinti žaliąją Baltijos šalyse veikiančių įmonių bei būsto bendrijų transformaciją, pranešė bankas ir fondas.

Penktadienį apie vidurdienį sostinėje kažkas pasikėsino į vieną didžiausių šalyje komercinį banką. Kažkokie vandalai plytomis išdaužė Povilo Lukšio gatvėje veikiančio „Swedbank“ skyriaus didžiulius vitrininius langus. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojų persiųstose nuotraukose matosi, kad vienas langas gerokai pažeistas ir turės būti pakeistas. Kitas šalia esantis langas taip pat buvo atakuojamas iš plytos, tačiau, panašu atlaikė.

„Swedbank“ vartotojai penktadienio popietę susidūrė su trikdžiais. Neveikia dalis elektroninės bankininkytės paslaugų. „Šiuo metu galimi sutrikimai dėl pavedimų patvirtinimo, susijusių su mokėjimais, mokesčiais ir e-sąskaitomis. Dedame visas pastangas, kad kuo greičiau pašalintume sutrikimus.

Vienas didžiausių Lenkijos bankų gyventojams pasiūlė naują paslaugą – pradėjo dalyti žiedus, kuriais galima ir sumokėti už pirkinius parduotuvėje, ir išsiimti pinigų iš bankomato. Ar tokia paslauga šiuo metu gali pasinaudoti ir Lietuvoje veikiančių bankų klientai? Lenkijoje gerai žinomas bankas „Bank Pekao“ šią vasarą ruošiasi išdalinti 70 tūkst. bekontakčio atsiskaitymo funkciją turinčius žiedus, rašo „tvpworld.

Jaunos šeimos vis dar laukia paramos pirmam būstui įsigyti. Bet jau dabar aišku, kad bent keli didieji bankai „dėl iššūkių“ nesuteiks galimybės gauti paskolos, jei norėsite pasinaudoti ir valstybės teikiama parama. Iki šiol valstybė teikia paramą pirmajam būstui įsigyti rajono teritorijoje, o laukiančių gyventojų – šimtai. Tačiau šiemet įsigaliojo nauji šios paramos skyrimo pakeitimai.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį gali sutrikti dalis „Swedbank“ teikiamų elektroninių paslaugų. Kaip pranešė bankas, sutrikimai galimi dėl suplanuoto informacinių sistemų atnaujinimo. Anot jo, duomenų bazių atnaujinimo metu banko išduotos mokėjimo kortelės gali būti aptarnaujamos su trumpalaikiais trikdžiais, klientams taip pat gali nepavykti prisijungti prie interneto banko. Ketvirtadienio naktį, 0.00 val., prasidėję banko sistemų atnaujinimo darbai bus vykdomi iki 4.30 val. ryto.

„Swedbank“ bankai Lietuvoje ir Latvijoje suteikė bendrą 77,5 mln. eurų paskolą tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vystomiems saulės elektrinių parkams Latvijoje.  Už šias lėšas planuojama užbaigti šiuo metu vystomus Stelpės ir Varmės saulės elektrinių parkus, kurių bendra instaliuota galia sieks 239 megavatų (MW).  „Stelpės ir Varmės saulės parkai taps svarbiu žingsniu įgyvendinant mūsų žaliosios generacijos pajėgumų plėtros strategiją.

Gegužės 16-ąją Vilniuje, prie Baltojo tilto ir TV3 ekranų, pirmą kartą vyks paramos koncertas „Laimingo jaunimo diena“. Koncerto scenoje garsiausi Lietuvos atlikėjai skleis žinią apie jaunimo emocinės sveikatos svarbą, o tada, kai labiausiai reikėjo, „Jaunimo linijos“ pagalbos sulaukę žmonės pasidalins savo istorijomis.  „Swedbank“ ir „Jaunimo linijos“ bendradarbiavimas įvairiuose projektuose ir iniciatyvose tęsiasi jau kelerius metus.

„Swedbank“ įmonės Lietuvoje ir Latvijoje suteikė  77,5 mln. eurų paskolą valstybės energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ valdomai „SP Venta SIA“, kuri statys 239 megavatų (MW) bendros galios Stelpės ir Varmės saulės parkus Latvijoje, per „Nasdaq“ biržą pranešė įmonė. Kaip per „Nasdaq“ biržą penktadienį pranešė įmonė, tokios galios parkų užtektų elektra aprūpinti apie 96 tūkst. namų ūkių Latvijoje. Paskolą du kreditoriai suteikia lygiomis dalimis 15 metų laikotarpiui.

Vieno didžiausių Lietuvos bankų „Swedbank“ Komunikacijos departamentui pradėjo vadovauti iki šiol SBA gamybos įmonių komunikacijai vadovavęs Petras Lingė. Jis BNS teigė naujas pareigas einantis nuo gegužės 9 dienos.  „Prisijungiu prie atsinaujinusios profesionalų komandos, kuri kelia ambicingus tikslus ir turi viziją, kaip stipriu ir kokybišku turiniu toliau stiprinti nuomonės lyderystę, ieškoti įtraukių komunikacijos su gyventojais ir verslu formų.

Šiuo metu Lietuvos bankai skaičiuoja suteikiamų būsto paskolų rekordus. O kad gautų didesnį kreditą ir geriau atrodytų jų akyse, kai kurie gyventojai prasimano įvairių gudrybių. Finansų įstaigos vadovaujasi Atsakingojo skolinimosi nuostatais. Pagal juos gyventojų skolinimosi galimybės vertinamos pagal skirtingus kriterijus. Žiūrima ne tik į tai, ar besiskolinantys turi pradinį įnašą būstui įsigyti, bet ir į jų uždarbį, darbinę patirtį.

Vienas didžiausių bankų, veikiančių Lietuvoje, penktadienį pranešė apie galimus sutrikimus vykdant mokėjimus arba pasirašant sutartis internetu. Kaip rašoma „Swedbank“, šiuo metu bandoma išspręsti kilusias problemas kuo skubiau. „Šiuo metu galimi techniniai mokėjimų ir sutarčių pasirašymo sutrikimai. Dedame pastangas kuo greičiau pašalinti nesklandumus ir atsiprašome už galimus nepatogumus“, – teigia banko atstovai.

Pirmą kartą vyks ypatingas renginys Vilniuje – „Laimingo jaunimo diena“. Tai – nemokamas visos dienos emocinės sveikatos festivalis ir vakare vyksiantis paramos koncertas šalia Baltojo tilto, kurį organizuoja „Jaunimo linija“. Kartu su partneriais – „Swedbank“ ir „TV3 žiniasklaidos grupe“ – organizacija vienija jėgas bendram tikslui – stiprinti jaunimo emocinę sveikatą. Prie renginio jungiasi ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Vienas didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“ pirmąjį ketvirtį uždirbo 81 mln. eurų grynojo pelno – 4 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu (84 mln. eurų).  Bendros „Swedbank“ pajamos per tris mėnesius siekė 173 mln. eurų – 16 proc. mažiau (206 mln. eurų), antradienį pranešė bankas.  Grynosios banko palūkanų pajamos buvo 135 mln. eurų – 18,7 proc. mažesnės (166 mln. eurų), grynosios komisinių pajamos siekė 31 mln. eurų – 3,2 proc. daugiau (30 mln.

Ką darytumėte, jeigu grynindamiesi pinigus iš bankomato vietoje 100 eurų gautumėte 200 eurų, o vietoje 500 eurų – 1 tūkst. eurų? Apsimestumėte, kad nepastebėjote? Skambintumėte į banką? O gal išsiimtumėte visus pinigus ir gavę dvigubai daugiau, nei yra sąskaitoje, juos vėl įneštumėte, kad tokią „operaciją“ pakartotumėte? Būtent su tokia dilema susidūrė dešimtys gyventojų, kurie gryninosi pinigus iš „Swedbank“ bankomato Alytuje.

„Jaunimo Linija“ ir „Swedbank“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį bankas tapo pagrindiniu organizacijos partneriu. Abi didelę darbo patirtį su jaunimu turinčios organizacijos planuoja bendras iniciatyvas, kurios gerintų jaunimo emocinę būklę, pagalbos prieinamumą, padėtų mažinti su finansiniais rūpesčiais susijusį nerimą.

Kiekvieną dieną gyventojai atsiskaito už skirtingas paslaugas ar prekes. Tačiau pasitaiko atvejų, kai žmonės pinigus perveda ne į tą banko sąskaitą. Gali būti, kad dėl to vėliau papildomai dar teks susimokėti ir bankui. Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad kartais žmonės pridaro klaidų, dėl kurių kyla rizika prarasti ir savo santaupas.

Kasmet per įvairias tarptautines ir nacionalines su finansine sveikata susijusių dienas padaugėja patarimų tvaresniam finansų valdymui. Socialinių tinklų įrašai, tinklalaidės, ekspertų patarimai – tik semkis žinių ir taikyki jas praktikoje.

Apie pusė lietuvių antros pakopos pensijų lėšų šiuo metu yra investuotos JAV akcijų rinkose, kurios Donaldui Trumpui vėl tapus Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu ir pradėjus muitų karą akivaizdžiai smunka žemyn. Praėjusią savaitę D. Trumpas paskelbė daugeliui pasaulio šalių įvedamus muitus (angl. tariffs), o į šią naujieną iš karto sureagavo rinkos. Daugelio akcijų kaina smarkiai krito, o tarp jų – ir tų, į kurias daug pinigų yra investavę Lietuvos pensijų fondai.

Kiekvieną dieną gyventojai vykdo bankinius pervedimus į savo giminių, draugų ar įvairių įmonių sąskaitas. Tačiau pasitaiko situacijų, kai pervesti pinigai pasiekia ne tuos žmones, o nurodyta paskirtis būna netiksli. Bankai įspėja, kad reaguoti tokiu atveju reikia nedelsiant. Be to, jie sako, kad jau greitai klientai sulauks naujovės pervedant pinigus.

Kalbos dėl taikos derybų dokumento pasirašymo tarp Rusijos ir Ukrainos netyla, bet tikslios susitarimo sąlygos vis dar tūno šešėlyje. Vis dėlto jei toks dokumentas bus pasirašytas, kokią įtaką tai padarytų Lietuvos ekonomikai ir ką tai reikštų eiliniams gyventojams? Rusijai pradėjus karinę invaziją Ukrainoje, Europa suskubo sumažinti priklausomybę nuo Kremliaus energetinių resursų.

Iki galo vis dar neaišku, kaip nauja valdžia keis pensijų kaupimo ar jo nutraukimo sąlygas. Nepaisant neaiškumo, iki metų vidurio tūkstančiai gyventojų naujai ir pakartotinai į kaupimą bus įtraukti, jei tik nieko nedarys. Norint įvertinti kaupimo naudą ar jos nebuvimą, reikėtų žinoti ne tik tai, kiek pats pinigų pervedei ar kiek jų pervesta iš valstybės biudžeto. Taip pat pravartu žinoti, kiek paaugo ar sumažėjo turto vertė, kokius mokesčius nuskaičiavo turto valdytojai.

Lietuvoje veikiantys bankai jaučia gyventojų susidomėjimą pasiskolinti būsto įsigijimui. Tačiau tam, kad pasiskolintumėte, reikia ir gauti pajamų, o jei jų suma bus per maža, bankai paskolos nesuteiks. Tad kiek gi reikia uždirbti?  Jei gyventojai nusprendžia pasiskolinti būstui, bankai iš pradžių ragina įsivertinti ir savo finansines galimybes. Įprastai tai padaryti galima labai nesudėtingai – užsukus į internetinį banko puslapį ir pasinaudojus specialia skaičiuokle.

Vienas didžiausių bankų Lietuvoje „Swedbank“ savo internetiniame puslapyje perspėja klientus, jog vasario 20 dienos naktį galimi paslaugų sutrikimai. Bankas įspėja dėl galimų trikdžių. Trumpalaikiai trikdžiai Bankas informuoja, jog naktį nuo 00:00 iki 4:30 val. gali sutrikti kai kurios banko teikiamos paslaugos. „Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (vasario 20 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą.

Kasmet tūkstančiai gyventojų patenka į sukčių pinkles ir praranda savo turimas santaupas. Tam, kad žmonės lengva ranka neatiduotų pinigų apgavikams, ruošiamasi imtis ir naujų saugumo priemonių. O dėl to gali pasikeisti ir jūsų turimos bankinės kortelės.  Tarptautinė mokėjimo sistema „Mastercard“ naudojasi ne vienas Lietuvoje veikiantis bankas ar kita finansų įstaiga.

Vieno didžiausių bankų Lietuvoje „Swedbank“ Įvaizdžio, komunikacijos ir tvarumo tarnybai vadovaus Giedrius Simonavičius. Jis nuo vasario 25 dienos pakeis pernai gruodžio pabaigoje iš pareigų pasitraukusį Valdą Lopetą, pirmadienį pranešė „Swedbank“. G. Simonavičius praėjusią savaitę paliko SBA grupę, kur nuo 2018 metų spalio ėjo komunikacijos ir rinkodaros vadovo pareigas bei apie pusantrų metų dirbo grupės nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovės „SBA Urban“ valdyboje.

Preliminariais duomenimis, „Luminor“ banko 2024 metų grynasis pelnas išaugo 3,9 proc. iki 202,2 mln. eurų. Užpernai banko pelnas siekė 194,7 mln. eurų. Banko grynosios paslaugų ir komisinių pajamos per metus padidėjo 5,9 proc. ir siekė 89,6 mln. eurų. Užfiksuotas 54,3 proc. sąnaudų ir pajamų santykis, o metinė turto grąža siekė 11,7 proc. „Luminor“ skelbia apie pagerėjusią paskolų portfelio kokybę – per metus neveiksnių paskolų dalis bendroje portfelio struktūroje sumažėjo iki 1,8 proc.

Bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos 2024 m. siekė 803 mln. eurų ir, lyginant su 2023 m., augo 5 proc. 2024 m. pabaigoje grynosios palūkanų pajamos ir grynosios komisinių pajamos sudarė atitinkamai 639 mln. eurų ir 129 mln. eurų.  Bankas per praėjusius metus uždirbo 361 mln. eurų grynojo pelno – tiek pat kaip ir 2023 m., rašoma išplatintame pranešime žiniasklaidai.

„Swedbank“ bankas įspėja savo klientus, kad laikinai gali sutrikti dalis teikiamų paslaugų. Kaip teigiama banko pranešime, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (sausio 9 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą. Dėl atnaujinimo darbų gali trumpam sutrikti kai kurios banko teikiamos paslaugos. „Duomenų bazių atnaujinimo metu „Swedbank“ išduotos mokėjimo kortelės gali būti aptarnaujamos su trumpalaikiais trikdžiais nuo 00:00 iki 4:30 val.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad ekonominę krizę išgyvenančių estų pavyzdžiu galime pasekti ir mes, jei naujoji valdžia pakels mokesčius. Ekonomistas pabrėžia, kad reikia pasimokyti iš kaimynų klaidų ir pradėti daugiau dėmesio skirti verslo plėtrai.  Apie tai, su kokiais sunkumais susiduria Europa ir iš kokių klaidų turime pasimokyti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ – pokalbis su Nerijumi Mačiuliu.

Iš karto po Naujųjų šalies komerciniai bankai kreipiasi į savo klientus ir prašo atnaujinti savo duomenis. To nepadarius, po kurio laiko bankai gali gerokai apriboti arba ir visiškai sustabdyti bankinių paslaugų teikimą – pavyzdžiui, stabdyti mokėjimus ar įšaldyti sąskaitą. Be kita ko, prireikus, bankai informacija apie klientus dalijasi su valstybės institucijomis – pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Per metus Lietuvoje sumažėjo gyventojų, kurie save priskiria vidurinei klasei, pastebi ekonomistai. Jie įvardijo to priežastis ir taip pat dar kartą įvertino, kokie mokestiniai pakeitimai šaliai galėtų būti naudingi. „Žinių radijo“ laidoje „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad vidurinei klasei Lietuvoje priskiriami žmonės, „į rankas“ gaunantys nuo 1 iki 3 tūkst. eurų. Tačiau pačių gyventojų požiūris, kas yra vidurinė klasė, pasak ekonomisto, skiriasi.

Jau nuo sausio 1 d. įsigalioja nauji reikalavimai bankams, o dėl to keisis ir paslaugų įkainiai. Bankų atstovai įvardijo, kokie pakeitimai bus atliekami ir kiek gyventojai turės susimokėti. Be to, prabilta ir apie kitas naujoves, kurių sulauks bankų klientai. Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad nuo kitų metų įsigalios svarbūs teisės aktų pakeitimai, kuriais esą norima pagerinti paslaugų prieinamumą ir sumažinti kainas gyventojams.

Kremliaus kruvinas puolimas Ukrainoje tęsiasi jau per 1 tūkst. dienų. Gavę leidimą naudoti ilgesnio nuotolio raketas, ukrainiečiai tą ir padarė. Tačiau dėl to rusai vėl grasina Europai ir visam pasauliui dėl „pasekmių“. Mažai kas tiki kaimynų diktatoriaus kalbomis. Tačiau diversijos dėl kabelių tarp Lietuvos ir Švedijos, Suomijos ir Vokietijos nutraukimo, rodo, kad rusai gali imtis kitokių veiksmų.

Ketvirtadienio naktį bus vykdomas IT sistemų atnaujinimas, todėl gali sutrikti „Swedbank“ teikiamos paslaugos. Pasak banko, duomenų bazių atnaujinimo darbai vyks iš naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį, tarp 0.00 ir 4.30 val. Jų metu interneto banku besinaudojantys klientai gali susidurti su trikdžiais. Trumpalaikius sutrikimus gali pajusti ir duomenų bazių atnaujinimo metu banko išduotų mokėjimo kortelių savininkai.

„Swedbank“ ekonomistai pagerino Lietuvos ekonomikos augimo prognozes 0,2 proc. punkto ir teigia, kad 2024 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,4 proc., o infliacija sieks vos 0,7 proc. Banko vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad 2025 m. šis augimas pasieks 3 proc., tačiau iki 2,7 proc. paspartės infliacija.

Vienam didžiausių komercinių šalies bankų SEB pranešus apie planus teikti mobilias paslaugas rajonuose, kur nėra banko skyriaus, kitas didysis bankas „Swedbank“ tikina panašią paslaugą teikiantis jau seniai. Tuo metu Šiaulių bankas ir „Luminor“ kol kas panašių žingsnių neplanuoja ir tikina, jog klientai sklandžiai aptarnaujami ir dabart.

Pastaruoju metu vienas didžiausių komercinių bankų nuolat įspėja apie galimus trikdžius, o kartais jo veikla ir iš tiesų netikėtai sukelia nemažai problemų, mat žmonės tiesiog negali atsiskaityti parduotuvėse. Trečiadienį bankas vėl įspėjo apie galimus sutrikimus. „Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (spalio 24 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą. Dėl atnaujinimo darbų gali trumpam sutrikti kai kurios banko teikiamos paslaugos“, – informuoja bankas.

Latvijos „Swedbank“ pranešė per tris šių metų ketvirčius uždirbęs 170,961 mln. eurų pelno – 19,4 proc. mažiau nei prieš metus. Banko ir jo įmonių grupės pelnas sumenko 19,1 proc. iki 171,277 mln. eurų. Grynosios palūkanų pajamos didėjo 4 mln. eurų iki 354,378 mln. eurų, komisinių – 1 mln. eurų iki 86,398 mln. eurų. Turtas per devynis šių metų mėnesius augo 7,1 proc. iki 9,956 mlrd. eurų, paskolų portfelis – 6 proc. iki 6,388 mlrd. eurų, pritrauktų indėlių suma – 12 proc. iki 8,683 mlrd. eurų.

Per tris metų ketvirčius bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos siekė 610 mln. eurų, banko grynosios palūkanų pajamos ir grynosios komisinių pajamos atitinkamai sudarė 486 mln. eurų ir 96 mln. eurų. Skelbiama, kad per 9 mėnesius „Swedbank“ Lietuvoje uždirbo 264 mln. eurų grynojo pelno (pernai tuo pačiu laikotarpiu pelnas siekė 276 mln. eurų). Pelno sumažėjimą lėmė solidarumo mokestis. Šiemet banko jau sumokėto ir sukaupto mokėjimui solidarumo mokesčio suma siekia 119 mln. eurų.

Atsinaujinančios energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ ketvirtadienį pasirašė 20,7 mln. eurų finansavimo sutartį su „Swedbank“. Numatoma, kad gautos lėšos bus naudojamos grupės antrinės įmonės „EURAKRAS“, Jurbarko rajone valdančios 24 MW galios vėjo elektrinių parką, turimiems įsipareigojimams refinansuoti. „Kryptingai siekiame savo strateginio tikslo iki 2030 m. turėti 4–5 GW veikiančių žaliųjų pajėgumų, taip prisidėdami prie mums ir visai šaliai svarbaus siekio sukurti 100 proc.

Ketvirtadienio vakarą sutriko „Swedbank“ interneto banko ir mobiliosios programėlės veikla. Gyventojai praneša negalintys atsiskaityti ir kortelėmis parduotuvėse. Dėl techninių kliūčių gyventojai teigia nematantys savo sąskaitų, taip pat negalintys atlikti pinigų pervedimo operacijų, atsiskaityti parduotuvėse. „Prisidėjau pilną krepšį maisto „Maximoj“ ir išėjau tuščiomis. Keli aplinkui irgi“, – komentare tv3.lt portalui rašė vilnietė.

Dėl IT sistemų atnaujinimo darbų spalio 12–14 naktimis galimi trumpi „Swedbank“ paslaugų sutrikima, rašoma „Swedbank Lietuvoje“ feisbuko paskyroje. Bankas įspėja, kad spalio 12–14 dienomis, 00:00–06:00 valandomis, bus vykdomi sistemų atnaujinimo darbai ir galimi paslaugų sutrikimai.

Trečiadienį „Swedbank“ banko klientai susidūrė su mobiliosios programėlės trikdžiais. Visgi vėliau techniniai nesklandumai buvo išspręsti. Kai kurie klientai, norėdami prisijungti prie mobiliosios banko programėlės, pastebėjo, kad to nepavyksta padaryti. „Norėjau sumokėti už paslaugas, tačiau, suvedus prisijungimo duomenis „Swedbank“ mobiliojoje programėlėje, parododomas tik užrašas „Įvyko klaida“. Kas vyksta?“ – naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntęs klausė skaitytojas Tomas.

Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų uždaro vieną didžiausių ir populiariausių savo skyrių Vilniaus prekybos centre „Akropolis“. Be to, bankas šiemet uždarė skyrius keturiuose šalies rajonuose. „Vilniuje iš „Akropolio“ prekybos centro, siekiant dar didesnio klientų patogumo, persikelsime į naujas moderniai įrengtas patalpas „Ozo“ prekybos centre. Dėl remonto darbų, kelis mėn.

Vidurinei klasei save priskiriančių Lietuvos gyventojų per metus sumažėjo 3 procentiniais punktais iki 51 proc., rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. „Vis dar turime stiprią pusę visuomenės, save priskiriančią vidurinei klasei, tačiau ji, nors ir keliais procentiniais punktais, bet mažėja“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. „Skaičius didelis, jeigu lygintume save su latviais ir estais.

Paprastai ekonomistai sako, kad valstybės laikosi ant viduriniosios klasės. Jos atstovai sumoka daugiausia mokesčių, jie nuperka daugiausiai prekių ir paslaugų. Tačiau, kiek žmogus ar šeima turi uždirbti, kad galėtų būti vadinami vidutiniokais? Antradienį „Swedbank“ pristatė kasmetinį tyrimą, kuris ir parodė, kokios pajamos ar pirkiniai parodo, kad žmonės priklauso viduriniajai klasei.