švietimas

Nuo kitų mokslo metų turėtų pradėti veikti registras, kuriame bus skaičiuojami į šalį sugrįžusių emigrantų vaikai, teigia švietimo ministras Algirdas Monkevičius. „Neturime tikslių skaičių. Reikėtų tikslaus registro, kad galėtume matyti. Tai yra svarbu Lietuvai, kad ji visame pasaulyje jaustųsi vieninga“, – šią savaitę žurnalistams per spaudos konferenciją sakė ministras. „Šitas registras nuo rugsėjo pradės veikti ir bus viena iš priemonių“, – pridūrė jis.

Seimas ruošia pataisas, kurios leistų tėvams patiems mokyti savo atžalas. Parlamentarai svarsto, kaip Lietuvoje reikėtų įteisinti mokymo šeimoje sąvoką, kad tėvai galėtų mokyti patys, ir vaikai nelankytų mokyklos. Švietimo ekspertai baiminasi, kad skubotos pataisos gali sugadinti ugdymo kokybę, o namuose uždaryti vaikai ateityje nesugebės pritapti visuomenėje.

Pavasaris gausybei šalies abiturientų yra laikas, kai tenka rinktis būsimą profesiją. Juk klaida, padaryta dabar, gali reikšti keletą galbūt veltui prarastų metų ir varganas galimybės įsitvirtinti darbo rinkoje. Tačiau pasirinkimas ir vėl nebus lengvas, nes švietimo institucijos neįsiklauso, ko reikia būsimiems darbdaviams, ir neduoda atitinkamų signalų jaunimui.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino atnaujintus bendrojo ugdymo planus kitiems dvejiems mokslo metams. Mokyklos galės savarankiškiau disponuoti dalykui mokyti skiriamų valandų skaičiumi, ugdymą organizuoti ne tik pamokų, bet ir projektinės veiklos forma, naujoves praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Visų svarbiausia – pati mokykla, mokytojai, pažįstantys savo vaikus, žinantys, kaip geriausiai atskleisti kiekvieno gebėjimus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius penktadienį rengia pasitarimą dėl šių metų studijų finansavimo plano. Šis pasitarimas organizuojamas, Ministrų kabinetui šią savaitę atidėjus šio plano tvirtinimą, kai premjeras Saulius Skvernelis pasipiktino kai kuriomis jo nuostatomis. Į Švietimo ministeriją pakviesti Kultūros, Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų ministerijų atstovai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius žada per tris mėnesius sutvarkyti audito atskleistas negeroves švietimo sistemoje. „Mano pareiga, kas per tris metus padaryta, aš turiu per tris mėnesius sutvarkyti ir sutvarkysiu, kad ta sistema veiktų kitaip. Balandžio mėnesį mes pateiksime Vyriausybei pavaldžių institucijų reformą, pertvarkyti funkcijas, išlaisvinti daug lėšų, jas naudoti kitaip“, – opozicinių konservatorių frakcijos posėdyje sakė A. Monkevičius.

Patvirtinta neformaliojo švietimo kokybės vertinimo metodika, leisianti paslaugų teikėjams bei savivaldybėms įvertinti teikiamas paslaugas, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Neformaliojo švietimo programų teikėjams, jų steigėjams įduodame įrankį – nesudėtingą, informacija neperkrautą metodiką.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) direktoriaus konkursą laimėjo buvęs švietimo viceministras Giedrius Viliūnas. Kaip antradienį pranešė Vyriausybė, jis varžėsi su penkiais kandidatais. 56-erių metų G. Viliūnas Vilniaus universitete yra įgijęs filologo kvalifikaciją.

Į klausimus pokalbio tema „Ko laukti iš vyriausybės kitąmet?“ penktadienį naujienų portalo tv3.lt studijoje atsakinėjo premjeras Saulius Skvernelis. Jo metu buvo aptarti planai dėl taip vadinamų vaučerių, sritys, kurios kuriose kitais metais bus daugiau pokyčių, vyksiantys rinkimai ir santykiai su kitomis politinėmis partijomis. Premjere, apie kainas. Daug sulaukė kritikos ir pajuokos vaučeriai. Galbūt ką nors naujo sugalvosite kitais metais? Ne, tikslas vienintelis.

Kol pedagogai ištisas savaites streikuoja dėl per mažų atlyginimų, o valdantieji atkerta, kad tam stinga lėšų, analitikai beda pirštu į esminę problemą – net ir sparčiai mažėjant moksleivių, Lietuva vis dar taškosi didžiulėmis sumomis mokyklų pastatams tobulinti. Klausimas, kam reikės išpuoselėtų mokyklų fasadų, kai jose nebus nei kam, nei ko mokyti. Iš beveik 10,6 mlrd. eurų, kurie sudaro 2019 metų biudžetą, švietimui keliauja dešimtadalis – 1,48 mlrd. eurų. Iš jų – 938 mln.

„Jei jūsų vaikas mokosi Skuodo savivaldybės mokykloje, tikimybė, kad jis pramoks informatikos, labai nedidelė“, – vargu, ar tėvai kada nors norėtų išgirsti tokius žodžius. Kritika daliai Lietuvos savivaldybių dėl spragų švietime, tuštėjančių mokyklų ar prastų mokymosi rezultatų girdima dažnai ir net gali kelti žiovulį. Tačiau šįkart Lietuvoje pristatytas reitingas, kuriame aiškiai matyti, kuriose savivaldybėse vaikai tam tikrose disciplinose paruošiami prasčiausiai.

Naujausi šalies ugdymo įstaigų reitingai ne tik išryškino geriausiai abiturientus bei studentus paruošiančias mokslo kalves, bet ir atskleidė grėsmingas tendencijas.

Šešias naktis Švietimo ir mokslo ministerijoje praleidusių mokytojų streiko galo nematyti. Savo veiksmais įstatymus pažeidžiantys pedagogai ministerijoje likti planuoja nors ir iki Kalėdų. Tuo metu pati ministerija mokytojams policijos kviesti neskuba. Nakvodami ministerijoje, pedagogai pažeidžia Susirinkimų įstatymą, kuris draudžia susirinkimus organizuoti valstybės valdžios ir valdymo įstaigose ir numato, kad mitingai gali būti rengiami ne arčiau nei 25 metrus nuo jų.

Antrą savaitę besitęsiantį pedagogų streiką kasdien papildo vis daugiau mokyklų. Preliminariai planuojama, kad iki lapkričio pabaigos iš viso streike dalyvaus 105 mokyklos, kuriose bent daliai moksleivių nevyks pamokos. Ką tai reikia moksleiviams – ar už mokytojų streiką teks atidirbti vėliau? Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos organizuojamame streike mokyklos dalyvauja dėl nuo mokslo metų pradžios įsigaliojusio etatinio apmokėjimo sistemos.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) skelbia nuo kitų metų sausio didinanti lėšas studijoms: 15 proc. jos augs kolegijose, 12 proc. – universitetuose ir mokslo institutuose. ŠMM antradienį informavo, kad ministrės Jurgitos Petrauskienės pasirašytas įsakymas dėl studijų kainų indeksavimo leis papildomai padidinti dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus ir sudarys „prielaidas studijų kokybei kilti“. Sprendimas, anot ŠMM, priimtas tariantis su studentais ir aukštųjų mokyklų atstovais.

Kino gurmanai, įvairių istorijos sričių tyrinėtojai ar savo darbui atsidavę švietimo specialistai puikiai žino, kaip kartais nelengva atrasti ieškomus istorinius kadrus ir juos peržiūrėti ar panaudoti edukacijos tikslais, nepirataujant ar kitaip nepažeidžiant įstatymų. Tačiau jau netrukus į pagalbą jiems ateis atnaujinta informacinė sistema. Archyve saugomi didžiuliai lobiai Lietuvos centriniame valstybės archyve saugoma 8,6 tūkstančio pavadinimų lietuviškų filmų.

Mokytojo dienos išvakarėse Kaune vykusiame renginyje švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę savo atlyginimais nepatenkinti pedagogai sutiko švilpimu. Mokytojų sąjūdžio pirmininkės Rūtos Andriuškevičienės teigimu, įvedus etatinį apmokėjimo modelį daliai pedagogų algos mažėjo, o tiems, kuriems didėjo, – neproporcingai augo krūvis, pranešė LRT laida „Panorama“. Ministrė J. Petrauskienė tvirtina, kad mažėti atlyginimai negalėjo.

Senėjantys mokytojai ir vis lėčiau užpildomos darbo vietos regionų mokyklose pedagogų bendruomenei bei Švietimo ir mokslo ministerijai kelia iššūkį – kaip užpildyti sparčiai tuštėjančias mokyklas. Nors dauguma savivaldybių imasi vilioti pedagogus būstais, stipendijomis ir pagerintomis darbo sąlygomis, tiek mažieji miestai, tiek patys mokytojai pripažįsta, kad interesantų pritraukti nepavyksta.

Nors Lietuva imasi reikšmingų pokyčių švietimo srityje, dar yra daug kur tobulėti tiek kalbant apie mokytojo profesijos prestižą, tiek apie mokymosi aplinką. Suomija – neabejotina Europos švietimo lyderė, šalies mokyklose taikanti naujausias technologijas, o mokytojų specialybę ne tik vadinanti, bet ir paverčianti prestižine.

Lietuvos moksleivių pasiekimams nežibant, o vyresnių klasių moksleivių pasiekimams keliant nerimą, Švietimo ir mokslo ministerija silpnąsias šalies mokyklas skatins pinigais, skirdama joms vadinamuosius kokybės krepšelius. Tačiau dalis Seimo narių piktinasi, kad ministerija neišgrynino konkretaus prasčiausių šalies mokyklų sąrašo ir neišskyrė priežasčių, kas šioms mokyklos trukdo tobulėti.

Grupė Seimo narių siūlo į papildomus renginius mokyklose leisti tik su tėvų raštišku sutikimu, mokiniams diegti gebėjimą kurti ir išsaugoti šeimą, „pagarbą gyvybei ir žmogaus orumui bet kuriuo jo gyvenimo etapu“. Daugiausiai konservatorių, „valstiečių“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų pasirašytu projektu į švietimo tikslus būtų įrašomas gebėjimas kurti, puoselėti ir išsaugoti darnią šeimą.

Tebesitęsiančios šalies demografinės problemos Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) be darbo nepalieka. Ženkliai mažėjant moksleivių, reikia rūpintis mokyklų skaičiumi, racionaliai paskirstyti darbo vietas mokytojams. Net keliose šalies savivaldybėse moksleivių gretos susitraukė net penktadaliu, teko uždaryti ne vieną mokyklą. Ši problema opiausia Skuodui, Pagėgiams, Kupiškiui ir Joniškiui. Nuo 2002 m. Lietuvos gyventojų skaičius smuko 645,7 tūkst. (18,7 proc.

Nepaisant stabiliai augančios Lietuvos ekonomikos, socialinė atskirtis gilėja, kartu klampindama ir regionuose besimokančius vaikus. Tarptautiniai tyrimai, regionų mokyklų vadovai ir specialistai vieningai sako – geresnė tėvų socialinė padėtis teigiamai atsiliepia vaikų mokymosi rezultatams. Vis dėlto net keturios Lietuvos regionų savivaldybės demonstruoja, kad turtai nebūtinai užtikrina kokybišką išsilavinimą.

Nepaisant to, kad per trejus metus išaugo pradinukų skaitymo rezultatai, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai, vyresnių klasių moksleivių rezultatai nusileidžia Europos Sąjungos vidurkiui, o itin dideliu iššūkiu moksleiviams išlieka socialinė atskirtis. Pastarųjų 3 metų švietimo pasiekimai išryškėjo atlikus švietimo būklės analizę.

Valstiečiai svarsto pokyčius švietimo sistemoje, kad stojant į aukštąsias mokyklas svarbesni būtų ne valstybinių brandos egzaminų rezultatai, o abiturientų pažymių vidurkiai. Tačiau ir mokytojai, ir mokiniai čia įžvelgia reikšmingų spragų ir abejoja pokyčių sėkme, kol švietimo sistema nebus reformuota iš esmės.

Kartu su mokslo metais 2017-aisiais startavusi lytinio švietimo programa įsibėgėti dar nespėjo. Parlamentarai ir psichologai dalinasi pedagogų baimėmis, kad jie jaučiasi nepasiruošę šviesti moksleivius, nes šiuo metu Lietuvoje su programa supažindinti tik tūkstantis pedagogų.

Kėdainių rajone drastiškai mažėjant gyventojų, ypač jaunimo skaičiui, senstant visuomenei, vis dažniau susiduriama su dilema: ką daryti su ištuštėjusiomis kaimo mokyklomis. Svarstymų esama įvairių, vieni siūlo jas uždaryti ir vaikus vežioti į stambesnes gimnazijas, kiti siekia bet kokia kaina mokyklas išlaikyti. Kėdainių rajono savivaldybės taryba, prašoma mokinių tėvų ir pedagogų, vienoje mokykloje leido steigti 9-ąją klasę, kurioje mokysis 8 vaikai.

Vakar į Lietuvą atvyko Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama. Šiandien anksti ryte jis surengė spaudos konferenciją, po kurios skaitė paskaitą ir Vilniaus universitete. Į Lietuvą jis atvyko susitikti su paprastais žmonėmis ir įkvėpti juos puoselėti žmogiškąsias vertybes. Ankstyvą trečiadienio rytą Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama susirinkusius susitikti su juo pasitiko plačia šypsena ir tvirtai spausdamas jiems rankas.

Vertinant moksleivių žinias mokyklose per artimiausius dvejus metus turėtų būti įvestas vadinamasis kaupiamasis balas, naujos mokymo formos, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Šias kryptis mokyklose ministrė nurodė pirmadienį kūrybinėse dirbtuvėse „Mokykla 2030“, kur apie 150 švietimo ekspertų, nuomonių lyderių, savivaldybių, mokytojų asociacijų atstovų, moksleivių diskutavo dėl ateities mokyklos vizijos.

Keletą pastarųjų savaičių įdėmiai skaitydami pažymas pro akis praleidome kitą pritvinkusį valstybės skaudulį – mūsų vaikų mokslo rezultatai katastrofiškai blogėja. Analizė rodo, kad trečdalis mūsų moksleivių neįsisavina net matematikos pagrindų. Ir apie tai kalbame skaitmenos ir technologinių lūžių amžiuje, kai ketvirtosios pramonės revoliucijos atnešama visuotinė skaitmenizacija pareikalaus aukštesnių IT įgūdžių, kurie taps daugelio ateities specialybių pagrindu.

Vilniuje veikiančio Europos humanitarinio universiteto (EHU), kur daugiausia studijuoja baltarusiai, rektorius Sergejus Ignatovas sako, kad šios aukštosios mokyklos problemas tikimasi išspręsti per glaudesnius ryšius su Lietuvos akademine bendruomene. „Svarbiausias dalykas universiteto ateičiai yra mūsų siekis labiau integruotis į Lietuvos akademinę bendruomenę ir taip pat Lietuvos visuomenę“, – pirmadienį apsilankęs Vyriausybėje BNS sakė S. Ignatovas.

Alytiškiai sunerimę dėl vietinės valdžios užmojų. Planuojama uždaryti Vidzgirio pagrindinę mokyklą, o Piliakalnio progimnaziją prijungti prie Dzūkijos pagrindinės mokyklos. Pokyčiai valdininkų nuomone neišvengiami dėl vaikų skaičiaus mažėjimo. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija neskuba pritarti šiems planams. Esą nėra atlikti atitinkama analizė, neįvertinti kai kurie faktai, tad sprendimas mokyklą likviduoti nėra argumentuotas.

Metų metus lauktas etatinio apmokėjimo modelis pedagogus, panašu, nelabai džiugina. Mokytojų bendruomenė piktinasi, kad švietimo ir mokslo ministerija modelį pateikė skubotai ir nesirūpina atsakyti į visus jų klausimus, jiems vis dar neaišku, kaip keisis jų užmokestis. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai kartu su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais trečiadienį surengė diskusiją apie etatinį mokytojų apmokėjimą.

Premjeras Saulius Skvernelis Seimui antradienį pristatė pirmąją savo vadovaujamos Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitą. Joje daugiausiai dėmesio ir pagyrų sulaukė pernai augę šalies ekonominiai rodikliai ir Vyriausybės pradėtos reformos.

Kai kuriose šalies savivaldybėse, nuo rugsėjo planuojama pradėti įgyvendinti visos dienos mokyklos veiklos organizavimo bandomuosius modelius. Moksleiviams būtų sudarytos sąlygos ugdymo įstaigose likti iki 17 ar 19 valandos. Tokį ugdymą jau taikančių privačių mokyklų vadovai sako, jog prieš šiuos pokyčius, iš valstybinių mokyklų būtina išgyvendinti patyčias bei sukurti saugią aplinką vaikams.

Traukiantis Lietuvos gyventojų skaičiui, sparčiai mažėja moksleivių, bet ne mokyklų, o išlaidos švietimui stebėtinai auga, konstatavo Valstybės kontrolė paėjusių metų pabaigoje. Mokyklos jaučiasi nusivylusios, regėdamos tuštėjančias klases, specialistai siūlo, kaip šią dilemą spręsti, o ministerija užtikrina – sprendimas yra. Koks – neaišku.

Bandant sumažinti jaunų talentingų lietuvių emigraciją nusitaikyta į studijuojančius užsienyje. Štai valstybė duotų pinigų mokslams, tačiau ne už dyką. Ją gavę turėtų įsipareigoti grįžti ir dirbti Lietuvoje. Rytoj Seime svarstoma įstatymo pataisa, kuria siekiama leisti finansinę paramą teikti studijuojantiems lietuviams užsienyje, ypatingai gerai vertinamuose universitetuose. Tam iš pradžių buvo numatoma skirti ne mažiau kaip 100 tūkst.

Kauniečiai jau kelis metus kovoja dėl Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos. Tuo esą buvo pasinaudoję ir politikai – prieš rinkimus žadėjo išsaugoti šią unikalią, šimtametę ugdymo įstaigą. Tačiau pažadai nevykdomi. Maža to, Kauno miesto savivaldybės nutarimui mokyklą uždaryti, pritarė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Ir nors pastarojo sprendimas galutinis ir neskundžiamas, tėvai pasiduoti neketina.

Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius sako, kad už lytiškumo ugdymo kokybę mokyklose yra atsakingi įstaigų vadovai. Anot jo, 2016 metų spalį patvirtinus naują Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą, jos startui iš esmės buvo pasirengta, nors praėjus daugiau kaip metams vis dar yra, kur tobulėti.

Visuomenė ir ekspertai nutarė – viena idėjų Lietuvai turėtų būti mokytojo profesiją paversti prestižine iki 2025-ųjų, todėl Švietimo ir mokslo ministerija pristatė, kaip ketina pasiekti šį užmojį. Tačiau pedagogai turi savo baimių ir į dalį ministerijos pasiūlymų žiūri skeptiškai. Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) trečiadienį vyko diskusiją, kurioje pristatyta, kaip keisis pedagogų rengimo sistema, kvalifikacijos tobulinimas, darbo sąlygos.

 Smunkant visuomenės pasitikėjimui švietimu, už sistemą atsakingi politikai žada toliau dirbti ją pertvarkydami. „Turime įgyvendinti tas pertvarkas, kurios yra suplanuotos, – BNS šeštadienį sakė švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas. – Kad pasitikėjimas švietimu išaugtų, pirmiausia pati švietimo sistema turi būti savimi patenkinta.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad dar diskutuojama, kaip geriausiai panaudoti po universitetų reformos turinčius atlaisvėti Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pastatus, tačiau žada, kad juos pardavus lėšos liktų švietimui. „Visos lėšos iki paskutinio euro, jeigu bus pastatai parduoti, bus nukreipti tiktai aukštųjų mokyklų gerovei tenkinti“, – LRT radijui antradienį sakė S. Skvernelis. Anot jo, lėšos už parduotą turtą turėtų būti investuojamos į studentų bendrabučius.

Šių metų pavasario sutiktuvės pagal kinų kalendorių, beje, sutampa su mūsų valstybės atkūrimo diena Vasario šešioliktąja. Iki pavasario šventės likus mažiau nei dviem savaitėms, kai kurie Kinijos miestai jau tikrąja ta žodžio prasme švyti. Čia matote įspūdingas šviečiančias kompozicijas šalies pietvakarių Sičuano provincijoje, Dzigongo mieste. Jame tai jau 24-tas žibintų festivalis. Milžiniškoje teritorijoje sukurtos net 130 skirtingų šviečiančių žibintų kompozicijų.

Praėjusiais metais rastas Vasario 16-osios aktas sukėlė didžiulią nuostabą kiekvienam lietuviui. 1918 metais jį pasirašė 20 tarybos narių, tarp kurių buvo ir Lietuvos istorikas Mykolas Biržiška. Kol įtakingas vyras sprendė svarbius Lietuvos ateities klausimus, namuose jo laukė mylima žmona Bronislava Šėmytė - Biržiškienė.

Įjungus žalią šviesą universitetų jungimui, po kurio pedagogus ruošęs Lietuvos edukologijos universitetas taps Vytauto Didžiojo universiteto dalimi, pedagogai baiminasi, kas ir kur ruoš pedagogus. Tuo tarpu švietimo ir mokslo ministrė ramina, kad pedagogų rengimo kokybė nesmuks, o specialistų nepritrūks. Po švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės įrašu socialiniame tinkle „Facebook“ įsižiebė diskusija.

2018-ieji – geltonojo šuns metai, vadinasi, pamatysime, kokį lietuvišką posakį apie šunis galėsime pritaikyti kitąmet, prognozuodamas politinę padangę juokavo politologas Algis Krupavičius. Tuo tarpu ekonominiu požiūriu Lietuvos laukia augimas, tik svarbu nepavėluoti į nuvažiuojantį traukinį, mano ekonomistas Žygimantas Mauricas. Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas A. Krupavičius Lietuvos politikoje numato įdomius ir reikšmingus 2018-uosius.

Pačios didžiausios švietimo bėdos prasideda mokykloje, o gal net ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tuo tarpu diskusija Lietuvoje apie švietimo pertvarką sustojusi tik ties aukštojo mokslo reforma, o tai nepakankamas žingsnis. Esminis dėmesys ir permainos turi būti nukreiptos į mokyklą ir mokytojo rengimą. Lietuvos mokyklų asociacijos surengtoje konferencijoje su daugiau nei 200 mokyklų vadovų diskutavome apie gerą mokyklą Lietuvai.

Savivaldybių reitingas pagal mokinių tarptautinėse olimpiadose laimėtus medalius apnuogino skaudžią žaizdą – du trečdaliai savivaldybių nesugeba parengti moksleivių olimpiadoms. Pedagogai ir ugdymo specialistai pripažįsta – valstybėje trūksta švietimo prioritetų. Žurnalas „Reitingai“ kartu su Lietuvos moksleivių neformaliojo švietimo centru sudarė savivaldybių reitingą pagal 2012-2016 m. mokinių tarptautinėse olimpiadose laimėtus medalius.

Pajamų trūkumas Lietuvoje persekioja ne tik medikus, bet ir mokytojus. Būtent tai, kartais nurodoma kaip priežastis, kodėl ši profesija nevertinama ir, kodėl jaunimas nenori tapti mokytojais. Tačiau profesorius iš Suomijos Juveskiulės universiteto dalinasi savo šalies patirtimi ir tikina, kad ne atlyginimai yra pagrindinis veiksnys. Suomija – pavyzdinė šalis švietimo sektoriuje.