svarstymas

Seimas po pateikimo ketvirtadienį priėmė svarstyti Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūloma riboti suminio darbo laiko apskaitą. Už demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos inicijuojamus pakeitimus balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo tik konservatorius Andrius Vyšniauskas, o susilaikė 41. Toliau pataisos Seime bus svarstomos birželio 20 dieną.

Seimas po svarstymo pritarė dėl siekio dekriminalizuoti nedidelio kiekio kanapių turėjimą. Iš 125 užsiregistravusių „už“ balsavo 63 Seimo nariai, 60 „prieš“, 2 susilaikė. Narkotikų dekriminalizavimo nuo pat ketvirtadienio ryto kėlė karštas diskusijas Seime. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Aurelijus Veryga dar prieš dienos darbotvarkės tvirtinimą klausimą pasiūlė išbraukti. Tačiau prašymui parlamentas nepritarė.

Į Seimo posėdžių salę ketvirtadienį turėtų grįžti Laisvės frakcijos iniciatyva dekriminalizuoti nedidelio kiekio kanapių turėjimą. Dėl šio projekto įtraukimo į plenarinių posėdžių darbotvarkę trečiadienį sutarė valdančiosios koalicijos frakcijų atstovai. Ketvirtadienį numatytas projekto svarstymas.

Seimui ketvirtadienį planuojama pateikti Švietimo įstatymo pataisas, kurios keistų dabartinę pasiekimų patikrinimų mokyklose tvarką: jie taptų privalomi ketvirtokams ir aštuntokams, o dešimtokams nuo 2025 metų būtų įvestas slenkstis. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad privalomi patikrinimai žemesnėse klasėse leistų anksčiau nustatyti spragas ir laiku suteikti pagalbą mokiniui, nuimtų didžiulį krūvį nuo brandos egzaminų.

Seimas trečiadienį po svarstymo pritarė pataisoms, numatančioms paramą įdarbinant neįgaliuosius atviroje darbo rinkoje.  Už Užimtumo įstatymo pakeitimus balsavo 77, prieš – 2, o susilaikė 22 parlamentarai.  Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad pataisos leis kuo daugiau negalią turinčių žmonių dirbti atviroje darbo rinkoje, pasirinkti jiems tinkamą darbo vietą, o visi darbdaviai galėtų tinkamai pritaikyti darbo vietą ir aplinką žmonėms su negalia.

Seime įpusėtas antrasis 2022 metų valstybės biudžeto projekto svarstymas. Tai buvo paskutinis jo svarstymas, Seimas jį turėtų priimti gruodžio 14-ąją.   Finansų ministrė Gintarė Skaistė jį pavadino galimybių biudžetu. Pasak jos, esminės kryptys yra saugumas, žmonių pajamų didinimas, skurdo mažinimas – šios kryptys Vyriausybei patikslinus biudžetą yra dar labiau sustiprinamos.

Lietuva svarstys galimybę įvesti papildomas sankcijas Baltarusijai reaguojant į pastarosios paskelbtą draudimą nuo kitų metų  iš Vakarų šalių įvežti įvairias prekes, daugiausiai žemės ūkio produktus. Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė sako, jog tokios sankcijos – pasminga poveikio priemonė. „Svarstysime. Baltarusija naudoja žmones kaip ginklus – tai ekonominės sankcijos spausti režimą yra prasminga poveikio priemonė“, –  trečiadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Ministrų kabinetas pirmadienį renkasi į neformalų pasitarimą, kuriame aptars 2022 metų biudžetą. Jis bus teikiamas Vyriausybės posėdžiui trečiadienį.  Po pasitarimo planuojama spaudos konferencija, kurioje dalyvaus finansų, socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tęsia konsultacijas su valdančiosios koalicijos lyderiais dėl darbo mokesčių mažinimo. Šalies vadovas pasiūlė gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą mažinti nuo 20 iki 15 proc., tačiau Vyriausybės atstovai teigia, kad jie linkę didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Ketvirtadienį paskelbtame interviu naujienų portalui 15min.lt šalies vadovas teigė, kad abu pakeitimai gali būti taikomi kartu, o Prezidentūra yra pasirengusi tikslinti savo pasiūlymą.