suomija

Turkijoje viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė viltį, kad Švedijai pavyks prisidėti prie NATO bloko per viršūnių susitikimą Vilniuje. Lietuvos prezidentas G. Nausėda vizito Turkijoje metu su šios šalies prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu  aptarė Baltijos ir Juodosios jūros regionų saugumo klausimus, pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje. Po susitikimo G. Nausėda sakė, kad Turkija tikrai „atvirai žvelgia“ į Švedijos ir Suomijos narystės klausimą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šią savaitę ėmėsi naujos kampanijos, kad Suomija ir Švedija taptų didžiausios pasaulyje karinės organizacijos narėmis iki artimiausio viršūnių susitikimo, kuriame, be kitų, dalyvaus JAV prezidentas Joe Bidenas. Šiaurės Europos kaimynės, reaguodamos į plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, pernai atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir pateikė paraiškas įstoti į NATO.

Šią savaitę vyksiančiose kasmetinėse NATO krizių valdymo pratybose CMX 2023 pirmą kartą dalyvaus pakviestųjų narių statusą turinčios Suomija ir Švedija, antradienį pranešė Vyriausybės kanceliarija. Pasak pranešimo, kovo 9-15 dienomis įvyksiančiose pratybose, kuriose dalyvauja Lietuva ir kiti NATO sąjungininkai, valdyti krizes treniruosis civilinis ir karinis personalas.

Vengrija vėl atidėjo balsavimą dėl Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimo, teigiama ketvirtadienį Nacionalinės Asamblėjos interneto svetainėje paskelbtame atnaujintame tvarkaraštyje.  Balsavimą atidėjus dviem savaitėms iki kovo 20 dieną prasidėsiančios parlamento sesijos, Vengrija lieka vienintelė Aljanso narė, neskaitant Turkijos, dar nepatvirtinusi abiejų Skandinavijos šalių paraiškų prisijungti prie NATO.

Švedijos ir Suomijos narystė NATO sustiprins saugumą ir kolektyvinę sąjungininkų gynybą, ketvirtadienį vykusio susitikimo su Turkijos ambasadoriumi Lietuvoje Gorkemu Barisu Tantekinu metu pažymėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Vienas esminių artėjančio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje prioritetų – priešakinė gynyba, kuri turi tapti NATO gynybos laikysenos ir planavimo pagrindu.

Suomijos parlamentas trečiadienį didele balsų dauguma nubalsavo už įstojimą į NATO, taip priartindamas tikimybę, kad Suomija įstos į Aljansą anksčiau nei jos kaimynė Švedija. Įstatymų leidėjai 184 balsais prieš septynis pritarė įstatymui, patvirtinančiam, kad Suomija sutinka su NATO sutarties sąlygomis.

Suomija pradeda statyti planuojamą 200 km ilgio tvorą pasienyje su Rusija, antradienį pranešė šalies sienos apsaugos tarnyba. Helsinkis baiminasi, kad Maskva gali pasinaudoti migrantų srautais pasienyje politiniais tikslais. Teritorijos tvarkymo darbai antradienį prasidėjo „nuo miško valymo ir bus vykdomi taip, kad kovą būtų galima pradėti tiesti kelius ir montuoti tvorą“, sakoma Suomijos sienos apsaugos tarnybos pranešime.

Suomija, turinti vieną ilgiausių Europoje sienų su Rusija, antradienį pradeda parlamentines diskusijas dėl šalies stojimo į NATO paspartinimo, taip padidindama tikimybę, kad tai padarys anksčiau nei kaimynė ir karinė partnerė Švedija. Išgąsdintos Maskvos invazijos į Ukrainą, Suomija ir Švedija praėjusių metų gegužę atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir pateikė prašymus įstoti į šiuo metu 30 valstybių vienijančią Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.

Sausį Suomijos Ingos uoste pradėjęs veikti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas suteiks regionui daugiau stabilumo apsirūpinant gamtinėmis dujomis, sako Klaipėdos SGD terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ vadovas Darius Šilenskis.  Pasak jo, Klaipėdos SGD terminalas galėtų patenkinti tik iki 60 proc. Baltijos šalis ir Suomija apimančio regiono dujų poreikio.

Vengrijos įstatymų leidėjai kovo pradžioje balsuos dėl Suomijos ir Švedijos prašymų įstoti į NATO ratifikavimo, teigiama trečiadienį paskelbtoje darbotvarkėje.  Joje teigiama, kad bendros diskusijos dėl jų narystės paraiškų vyks kitą savaitę, o balsavimas dėl kiekvienos šalies atskirai vyks kovo 6-9 dienomis.

Suomija tebenori į NATO įstoti kartu su Švedija, kurios siekiui tapti Aljanso nare prieštarauja Turkija, šeštadienį pareiškė suomių premjerė Sanna Marin. „Turkijai ir taip pat Vengrijai nusiuntėme labai aiškų ženklą ir labai aiškią žinią..., kad norime kartu įstoti į NATO ir kad tai atitinka visų interesus“, – sakė ji Miuncheno saugumo konferencijoje. „Norime įstoti kartu su Švedija ir tuo pat metu. Ne vien dėl to, kad esame geri kaimynai ir partneriai.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad svarbu, jog Švedija ir Suomija kuo greičiau įstotų į Aljansą, tačiau šių šalių prisijungimas vienu metu nėra „pagrindinis klausimas“.  Kad prisijungtų prie Aljanso, Suomija ir Švedija turi gauti oficialų visų 30 NATO narių pritarimą. Šiuo metu Turkija ir Vengrija yra dvi vienintelės šalys, kurios dar to nepadarė.

Turkijai stabdant Švedijos ir Suomijos narystę NATO, tai siunčią signalą priešams, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Tai siunčia aiškų signalą mūsų varžovams ir potencialiems priešams. Kai kurie iš tų priešų galbūt dar nėra akivaizdūs. Jeigu tai nebus išspręsta, situacija taps labai pavojinga, ir tai duos paskatų veikti mūsų priešams“ – penktadienį paskelbtame interviu Švedijos dienraščiui „Dagens Nyheter“ sakė G. Landsbergis.

Dauguma suomių norėtų prisijungti prie NATO, net jei Švedijos narystė būtų atidėta, rodo ketvirtadienį paskelbta apklausa, po to, kai Turkija pareiškė, kad galėtų pritarti Suomijos priėmimui į Aljansą be Švedijos. Daugiau nei pusė respondentų (53 proc.) neigiamai atsakė į klausimą, „ar Suomija turėtų laukti Švedijos“, net jei „Švedijos stojimo ratifikavimas užtruktų ilgiau, pavyzdžiui, dėl Turkijos pasipriešinimo“. Tik 28 proc.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu trečiadienį Taline vykusiame susitikime su kolega iš Turkijos Mevlutu Cavusoglu paragino Ankarą pritarti Suomijos ir Švedijos priėmimui į NATO. U. Reinsalu sakė, kad Turkija yra svarbi Estijos partnerė ir sąjungininkė NATO. „Vertinu mūsų ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą ir mūsų, kaip sąjungininkų NATO, bendradarbiavimą“ – sakė jis. Turkija, kaip ir Estija, imasi svarbių veiksmų savo saugumui stiprinti.

Suomija vis dar tikisi įstoti į NATO kartu su Švedija, pirmadienį pareiškė suomių užsienio reikalų ministras po Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano savaitgalį išsakytų pastabų, kad Ankara galėtų patvirtinti Suomijos paraišką be jos kaimynės.

Turkija galėtų uždegti žalią šviesą Suomijos narystei NATO anksčiau nei Švedijos, jei karinis aljansas ir abi Šiaurės šalys tam pritartų, pirmadienį pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras. Mevlutas Cavusoglu Suomijos paraišką pavadino „mažiau problemiška“ nei Švedijos. Turkija kaltina Stokholmą, kad šis nesiima konkrečių veiksmų kovai su grupuotėmis, kurias Ankara laiko teroristinėmis.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį pareiškė, kad Ankara galėtų patvirtinti Suomijos stojimo į NATO dokumentus be jos kaimynės Švedijos. „Prireikus galime pateikti kitokį atsakymą dėl Suomijos. Švedija bus šokiruota, kai mes pateiksime kitokį atsakymą Suomijai“, – sakė R. T. Erdoganas per televiziją. Antradienį Ankara atidėjo derybas dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija.

Suomijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad šalis išdavė pirmąją nuo 2019 metų komercinę medžiagos karinėms reikmėms eksporto į Turkiją licenciją – tai vienas pagrindinių Ankaros reikalavimų, kad būtų pritarta Helsinkio kandidatūrai į NATO. Ministerijos specialioji patarėja Riikka Pitkanen naujienų agentūrai AFP sakė, kad eksporto licencija susijusi su plienu, kuris bus naudojamas ginkluotei gaminti.

Suomijos užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad tikisi, jog Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimo procesas bus baigtas iki liepos mėnesį įvyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje, nepaisant nesutarimų su Turkija. Antradienį Ankara atidėjo derybas dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija.

Švedijos ir Suomijos narystę NATO Turkija galėtų ratifikuoti po rinkimų gegužę, taip sudarant galimybę šalims spėti prisijungti prie Aljanso iki Vilniaus viršūnių susitikimo, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Vienas dalykas, vidaus politika, gegužės viduryje yra rinkimai, Erdoganui reikia populiarumo, jis turi problemų su opozicija, kol kas apklausos rodo, kad jis pralaiminėja“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamentaras.

Europos šalims svarstant galimybę tiekti Ukrainai galingus tankus „Leopard“, Suomijos prezidentas antradienį pareiškė, kad jo šalis galėtų pasiūlyti savo mokymo pajėgumus būsimiems tankų daliniams. „Esame viena iš nedaugelio Europos šalių, kuriose vis dar yra šauktinių. Tai reiškia, kad mūsų mokymo sistema yra labai išvystyta“, – sakė prezidentas Sauli Niinisto spaudos konferencijoje su savo kolega iš Ukrainos Volodymyru Zelenskiu per netikėtą vizitą Kyjive.

Turkija neribotam laikui atidėjo naują derybų su Švedija ir Suomija raundą dėl šių šalių narystės NATO, antradienį pranešė turkų valstybinė žiniasklaida. Šis susitikimas turėjo būti surengtas kitą mėnesį, sakoma pranešimuose, kuriuose cituojami Turkijos diplomatiniai šaltiniai. Turkija šį sprendimą priėmė praėjus dienai po to, kai prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas įspėjo Švediją, kad nepritars jos siekiui prisijungti prie JAV vadovaujamo Vakarų gynybos aljanso.

Suomija turi apsvarstyti galimybę prisijungti prie NATO be Švedijos, antradienį pareiškė suomių užsienio reikalų ministras, Ankarai nurodžius, kad nepritars Švedijos kandidatūrai po to, kai prie Turkijos ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas.

Baltijos šalių ir Suomijos energetikos bendrovių vadovai Taline surengtoje Pasaulio energetikos tarybos metinėje konferencijoje aptarė būdus užtikrinti tiekimo saugumą ir dabartinėje energijos rinkoje, ir 2030-aisiais, ir pabrėžė, kad reikėtų didinti investicijas į elektros energijos tinklus.

Švedijos ir Suomijos priėmimas į NATO stringa, nes didžiausiu stabdžiu tapo Turkija. Kur glūdi problemos šaknys, suprasti sunku, tačiau daugelį toliau kamuoja klausimas, kada suomiai su švedais taps Aljanso nariais. Į tai TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė Rytų Europos studijų centro asocijuotas ekspertas, buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį, praėjus kelioms dienoms po to, kai Stokholmas pareiškė padaręs viską, ką gali, kad išsklaidytų Turkijos abejones dėl jos narystės, išreiškė įsitikinimą, kad Suomija ir Švedija prisijungs prie karinio aljanso. Rusijos invazijos į Ukrainą išgąsdintos Švedija ir Suomija atsisakė savo ilgalaikės karinio neprisijungimo politikos ir gegužės mėnesį pateikė paraiškas įstoti į NATO.

Suomijos valdžia svarsto perduoti Ukrainai kovinių tankų „Leopard 2“ ir bus pasirengusi tai padaryti, jei sprendimas pradėti tokią praktiką bus priimtas Europos lygmeniu, interviu Suomijos televizijos kanalui „MTV Uutisille“ pareiškė nacionalinio gynybos komiteto vadovas Antti Hakkanenas, kurį cituoja „Deutsche Welle“. „Žinoma, mūsų indėlis bus nedidelis, nes, kaip šalis, besiribojanti su Rusija, mes visada teikiame pirmenybę savo gynybos pajėgumams“, – sakė jis.

Savo naujametėje kalboje Suomijos prezidentas Saulis Niinisto pažymėjo, kad ryžtingas Ukrainos palaikymas, kurį pademonstravo Suomija, kitos Europos ir Vakarų šalys, tęsis ir šiais metais. S. Niinisto taip pat pastebėjo sutapimų tarp Sovietų Sąjungos įvykdyto Suomijos puolimo Žiemos karo metu ir dabartinio Rusijos puolimo Ukrainoje. Ir Rusija, ir Sovietų Sąjunga darė grubią klaidą, manydami, kad lengvai paklupdys Ukrainą ar Suomiją ant kelių, aiškino suomių lyderis.

Į Ukrainą atėjo žiema, kuria Kremlius taip ilgai gąsdino ukrainiečius. Rusijos propaganda „generolą šaltį“ pristato kaip ištikimą Rusijos kariuomenės sąjungininką, padėjusią jai per karus prieš Napoleoną ir Hitlerį.

Suomijos Olkiluoto atominės elektrinės naujas trečiasis reaktorius atnaujino elektros gamybą, trečiadienį skelbia visuomeninė transliuotoja „Yle“, remdamasi jėgainės operatorės „Teollisuuden Voima“ pranešimu. Anot pranešimo, reaktorius ir toliau veikia bandomuoju režimu, kuris rudenį buvo nutrauktas dėl sugedusios turbinos.

Suomijos policija penktadienį pranešė, kad tiria du įtariamus valstybės išdavystės atvejus, susijusius su žvalgybine veikla ir nacionalinių paslapčių platinimu – Šiaurės Europos šalyje labai neįprastus nusikaltimus. Nacionalinis tyrimų biuras (NBI) neatskleidė detalių, tačiau patvirtino, kad tiriami du atskiri valstybės išdavystės nusikaltimai. Policija nepranešė, ar kas nors buvo suimtas.

Suomijos premjerė Sanna Marin penktadienį pateikė „žiauriai sąžiningą“ Europos pajėgumų Rusijai pradėjus karą Ukrainoje įvertinimą: ji „nepakankamai stipri“, kad viena atsilaikytų prieš Maskvą. Lankydamasi Australijoje būsimos NATO narės lyderė sakė, kad Vladimiro Putino invazija į kaimyninę Ukrainą parodė ir Europos silpnąsias vietas, ir strategines klaidas bendraujant su Rusija. „Privalau būti labai sąžininga, žiauriai sąžininga... Europa šiuo metu nepakankamai stipri.

 Suomijos ir Švedijos narystę NATO jau ratifikavus visoms 30 Aljanso valstybių narių, išskyrus Budapeštą ir Ankarą, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį pareiškė, kad šalies parlamentas Helsinkio ir Stokholmo įstojimui į NATO pritars kitąmet. „Kaip mes jau pranešėme Švedijai ir Suomijai, Vengrija palaiko šių dviejų šalių narystę NATO.

Suomijos valstybinė energetikos kompanija „Fortum“ pranešė atsisakanti rusiško branduolinio kuro Lovisos atominei elektrinei, o jį pakeis amerikietišku, antradienį skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“. Iki šiol kuras šiai jėgainei buvo tiekiamas išskirtinai iš Rusijos – „Rosatom“ antrinės įmonės TVEL. „Fortum“ pasirašė sutartį su „Westinghouse Electric Company“ dėl naujos rūšies kuro Lovisos AE kūrimo, licencijavimo ir tiekimo.

Suomijos užsienio reikalų ministras šeštadienį Bahreine vykstančioje konferencijoje pareiškė, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą Suomijos prašymas įstoti į NATO buvo „natūralus žingsnis“. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija gegužės mėnesį atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir ėmė siekti narystės NATO. Visos 30 NATO valstybių narių, išskyrus Vengriją ir Turkiją, ratifikavo Suomijos narystę, kuriai reikia vienbalsio pritarimo.

Suomijoje tvyrant nerimui dėl besikeičiančios saugumo aplinkos Europoje, šalies pasienyje su Rusija planuojamos spygliuotos vielos tvoros statyba bus pradėta kitų metų pradžioje, penktadienį pareiškė Suomijos pasienio apsaugos tarnybos pareigūnai. Pradinis tvoros 3 kilometrų ilgio segmentas bus įrengtas sienos kirtimo punkte rytiniame Imatros mieste iki 2023 metų vasaros. Tęsiant statybą, galiausiai bus įrengta iki 200 km bendro ilgio užtvara. Suomija turi daugiau kaip 1,3 tūkst.

Skolų išieškojimo agentūra konfiskavo tris privačius Rusijos lėktuvus. Tokio sprendimo priežastis – įtarimas, kad orlaiviai priklauso sankcionuotiems asmenims arba jie jais naudojasi, penktadienį skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“. Lėktuvus eksploatuojanti Suomijoje registruota bendrovė „Polar Aviation“ įtraukta Suomijos orlaivių registrą kaip konfiskuotų lėktuvų naudotoja.

NATO sprendimai dėl tolesnio rytų flango stiprinimo bei Švedijos ir Suomijos, kaip pilnateisių narių dalyvavimas Vilniaus viršūnių susitikime kitąmet turėtų būti Aljanso siekiamybe, teigia prezidento Gitano Nausėdos patarėjai. Pasak Prezidentūros, šis tikslas akcentuotas pirmadienį Vilniuje vykusiame Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Lenkijos prezidentų vyriausiųjų patarėjų užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais susitikime.

Vienas Vengrijos vyriausybės pareigūnas trečiadienį pranešė, kad Suomija ir Švedija gali tikėtis, kad Vengrija palaikys jų stojimą į NATO. Pasak jo, balsavimas parlamente šiuo klausimu turėtų įvykti dar iki šių metų pabaigos.  Suomijos ir Švedijos narystės NATO dokumentus jau ratifikavo 28 iš 30 Aljanso narių. Šių dviejų šalių įstojimo į Aljansą paraiškų savo parlamentams ratifikuoti dar neperdavė tik Vengrija ir Turkija.

Ankara oficialiai nepritars Suomijos ir Švedijos narystei NATO, kol šios dvi šalys nesiims reikiamų veiksmų, penktadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė Aljanso vadovui Jensui Stoltenbergui.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Švedija ir Suomija yra pasirengusios bendradarbiauti su Turkija sprendžiant rūpestį šiai šaliai keliančius klausimus prieš savo prisijungimą prie Aljanso, ir pridūrė, jog atėjo laikas priimti šias dvi šalis į NATO. „Atėjo laikas priimti Suomiją ir Švediją NATO narėmis“, – pareiškė jis per Stambule surengtą spaudos konferenciją su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu.

Suomija gali leisti NATO dislokuoti branduolinius ginklus pasienyje su Rusija, jei bus ratifikuotas šalies prašymas prisijungti prie Aljanso, skelbia leidinys „Newsweek“, remdamasis Suomijos spauda.

Kitą savaitę Lietuvoje planuoja lankytis Suomijos prezidentas Sauli Niinisto. Penktadienį, lapkričio 4 dieną, numatytas jo susitikimas su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Prezidentai per dvišalį susitikimą aptars saugumo situaciją Europoje, Suomijos narystės NATO ir dvišalio bendradarbiavimo klausimus, taip pat dėmesio skirs bendradarbiavimui Europos Sąjungoje, energetikos klausimams. Po susitikimo vyks bendra prezidentų spaudos konferencija, pranešė Prezidentūra.

Baltijos šalių ir Suomijos energetikos rinkos reguliuotojai sutarė vieneriems metams –  iki 2024 metų spalio – atidėti bendros regioninės gamtinių dujų rinkos sujungimą, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  2020 metų pradžioje Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Su​omijos energetikos ministerijos, reguliuotojai bei dujų perdavimo sistemų operatoriai susitarė sujungti rinkas ir taikyti bendrą tarifą įleidimo taškuose nuo 2023 metų spalio 1 dienos.

Praėjus daugiau nei 30 metų po Geležinės uždangos griūties, Suomija dėl Maskvos karo Ukrainoje planuoja statyti spygliuotos vielos tvorą pasienyje su Rusija, kuri dar labiau atskirs Rytus nuo Vakarų.  Suomija, kuri yra pateikusi paraišką įstoti į NATO, šią savaitę paskelbė apie visapusišką parlamento paramą dėl dabartinės medinės tvoros pakeitimo tvirtesne konstrukcija, kuri padės užkirsti kelią rusų ir migrantų patekimui į šalies teritoriją. Suomija turi daugiau kaip 1,3 tūkst.

Suomijos Olkiluoto atominės elektrinės (AE) 3-iajame reaktoriuje (OL3), kurį po ilgų laukimo metų buvo tikėtasi pagaliau įjungti gruodžio mėnesį, pastebėta defektų, antradienį pranešė operatorė TVO.  „Atliekant techninės priežiūros ir apžiūros darbus, Olkiluoto AE 3-iojo branduolinio reaktoriaus mašinų salėje esančių vandens tiekimo siurblių vidinėse dalyse aptikta defektų“, – teigiama TVO pranešime.

Suomijos telekomunikacijų milžinė „Nokia“ pirmadienį pristatė planus įsteigti naują tyrimų ir plėtros centrą Kanados sostinės Otavos priemiestyje, kuriame bus toliau plėtojamos ir tobulinamos kibernetinio saugumo ir mobiliosios technologijos.  Be laboratorijų, 26 akrų ploto sklype Kanatoje, esančioje į vakarus nuo Otavos centro, išdygs biurų ir gyvenamieji pastatai, taip pat įsikurs restoranai ir mažmenininkai.

Estijos premjerė Kaja Kallas, trečiadienį kalbėdama šalies parlamente, patikino, jog šalis artėjančią bus „garantuotai aprūpinta“ gamtinėmis dujomis, net ir tuo atveju, jei jų tiekimas per jungtį su Suomija „Balticconnector“ dėl kokio nors incidento nutrūktų. Kaip alternatyvius rusiškoms dujoms tiekimo šaltinius ji įvardijo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje ir gerokai mažesnio pajėgumo terminalą Suomijos Haminos uoste, taip pat Latvijos Inčukalno požeminę saugyklą.