stojimas

Europos Sąjunga antradienį oficialiai pradėjo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija dėl šių šalių stojimo į bloką, dabar turintį 27 nares.. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šiltai pasveikino Albanijos ministrą pirmininką Edi Ramą (Edį Ramą) ir Šiaurės Makedonijos premjerą Dimitarą Kovačevskį. „Štai ko jūsų piliečiai taip ilgai laukė ir taip uoliai dirbo, ir šito jie nusipelnė“, – pareiškė ji.

Šiaurės Makedonijos ministras pirmininkas šeštadienį pareiškė, kad kaimyninė Bulgarija įkaite laiko šalies seniai puoselėjamą svajonę įstoti į Europos Sąjungą (ES). Premjeras Dimitaras Kovačevskis sakė, kad „viena ES valstybė narė (...) laiko dvi šalis kandidates – Šiaurės Makedoniją ir Albaniją – įkaitėmis ES integracijos kelyje“. Taip jis kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, kuris šiuo metu keliauja po Balkanų šalis.

Švedija antradienį pasirašė oficialią paraišką dėl stojimo į NATO, Stokholmui išvakarėse paskelbus apie ketinimą jungtis prie 30 narių karinio aljanso. Kaimyninės Suomijos parlamentas vėliau tą pačią dieną turėtų oficialiai paremti analogišką žingsnį. Tokia Šiaurės valstybių pozicija supykdė Kremlių, kadangi Švedija atsisako 200 metų senumo neutralumo politikos. Suomija tokios politikos laikėsi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Berlynas „visokeriopai“ rems Suomijos siekį įstoti į NATO, šios Šiaurės valstybės vadovams pritarus neatidėliotinam prisijungimui prie gynybinio aljanso. „Sveikinu Suomijos sprendimą pasisakyti už neatidėliotiną šalies stojimą į NATO. Per pokalbį telefonu su prezidentu [Sauli] Niinisto (Sauliu Nyniste) patikinau Suomiją, kad Vokietijos vyriausybė ją visokeriopai rems“, – per „Twitter“ parašė O. Scholzas.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto trečiadienį pareiškė, kad jo šalies įstojimas į NATO „nebūtų  prieš nieką nukreiptas“, nors kaimyninė Rusija perspėjo to nedaryti. „Stojimas į NATO nebūtų prieš nieką nukreiptas. Tai nėra žaidimas, kur vieno pergalė reiškia kito pralaimėjimą“, – sakė prezidentas per ceremoniją, kurios metu Suomija pasirašė politinę deklaraciją dėl savitarpio pagalbos  su Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį pareiškė Ukrainai, kad jokio greito būdo šiai šaliai įstoti į bloką nėra, užgesindami Kyjivo viltis Rusijos karinio puolimo akivaizdoje. „Nėra tokio dalyko kaip paspartinta procedūra“, – sakė Nyderlandų premjeras Markas Rutte, atvykęs į ES aukščiausiojo lygio susitikimą Versalio rūmuose Prancūzijoje. Toks požiūris atspindi kelių valstybių narių poziciją.

Kitąmet stojantiesiems į aukštąsias mokyklas sąlygos liks tokios pačios kaip ir šiemet, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.  Ministro Algirdo Monkevičiaus patvirtintoje tvarkoje – toks pats liks konkursinio balo skaičiavimas, vienintelė naujovė kitąmet – atnaujintas olimpiadų, už kurias galima gauti papildomų balų, sąrašas.

Į studijas šalies universitetuose gali papulti bet kas – net dvejetukininkai. Taip teigia studijų ekspertai, sužinoję, kad dalis universitetų nepaiso sutartos nuostatos dėl minimalaus stojamojo balo ir mokamose studijų programose. Mokinių balams neišrankūs universitetai ginasi, kad kartelė numažinta tik tarp nepopuliarių specialybių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau ėmėsi veiksmų, kad minimalus stojamasis balas būtų privalomas renkantis ir valstybės nefinansuojamas studijų programas.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas ėmėsi svarstyti Vyriausybės siūlymą suvienodinti priėmimo reikalavimus visiems stojantiesiems į aukštąsias mokyklas, numatant išimtį tik būsimiesiems menų studentams. Šis įstatymas yra iš dalies susijęs su valdančiųjų planais įvesti nemokamas bakalauro studijas didžiajai daugumai Lietuvos studentų. Šiuo metu stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas taikomi nevienodi stojimo reikalavimai.