steponas batoras

Alytaus herbą - baltą rožę raudoname lauke - 1581 metų birželio 15 dieną Steponas Batoras miestui įteikė Magdeburgo teises ir savivaldos privilegijas. Iki tol Alytus buvo pakankamai žinoma vietovė - 1387 metų dokumente ji vadinama miesteliu, 1466 metais - valsčiumi. Mūsų miesto heraldiką atkūrė Kaune gimęs, vėliau Vilniuje miręs Arūnas Tarabilda.

Jeigu manote, kad prievartautoją ar žudiką galima atpažinti iš tolo, labai klystate. Didžioji dauguma smurtautojų su draugais, pažįstamais ir kaimynais elgiasi nepriekaištingai. Klastingi angelai Turbūt ne vienas yra matęs kokį aštraus siužeto filmą apie maniaką ir pykęs, kad taip ilgai niekas jo neatpažino ir laikė vos ne į žemę nusileidusiu angelu – esą toks paslaugus ir mielas. Tačiau tokį žiūrovo jausmus ir nervus dirginantį siužetą dažnai sukuria ne režisierius, o pats gyvenimas.

Taip jau atsitiko, kad kadaise Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) viduryje buvęs Vilnius atsidūrė dabartinės Lietuvos valstybės pakraštyje, o kunigaikštystės didybę liudiję istoriniai paminklai - gretimoje Baltarusijoje, kuri juos taip pat vadina savo istoriniu paveldu. Baltarusijoje švenčiama Mindaugo karūnavimo diena, o Naugardukas laikomas pirmąja LDK sostine. Šiame mieste baltarusiai net ketina pastatyti paminklą Mindaugui. Kol kas jo vietą žymi akmuo.

KK129 - 80,87 kilometro ilgio krašto kelias, jungiantis Antakalnį su Merkine. Tarp 54 ir 55 kilometro jau ilgą laiką dėmesį traukia balta dėmė Alytaus kaimo riboženklyje. Susidaro įspūdis, kad keleivis netrukus privažiuos Dzūkijos sostinę, kuriai, žmogaus (ar žmonių) nuomone, derėtų pakeisti statusą.

Ne paslaptis, kad savo tautos ir šalies istorijos neišmanymas (arba vienpusiškas, taigi – iškreiptas jos „išmanymas“) ir nesugebėjimas traktuoti  jos faktus ir reiškinius  pasaulinės istorijos kontekste dažnai neleidžia mums adekvačiai suvokti ir mūsų dabartį. Kalbėdamas apie dabartį, turiu omenyje įvairiausius Lietuvoje ir aplink ją vykstančius procesus, taip pat šių procesų viešus ir slaptus veikėjus.

Vilniaus Universitetas mini 430 metų jubiliejų. Seniausios Lietuvoje mokymo įstaigos istorija siekia 1579 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras pasirašė privilegiją, kuria Jėzuitų kolegija buvo pertvarkyta į universitetą. XIX a. rusų caro valdžios universitetas buvo daugiau kaip 80 metų uždarytas. Vilniaus Universitetas – seniausia aukštoji mokykla rytų Europoje. Šiuo metu čia mokosi 24 000 studentų. Plačiau apie tai – LNK vakaro žiniose.

Vilniaus universiteto (VU) bibliotekoje vieną dieną bus galima pamatyti retą knygą - Martyno Mažvydo „Katekizmą“. Kaip pranešė VU, ši itin reta ir unikali knyga bus eksponuojama vos vieną dieną - trečiadienį, balandžio 1-ąją, nuo 9.00 iki 17.00 val. VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje. Kaip BNS paaiškino VU, kadangi knyga labai vertinga ir unikali, jai saugoti bei eksponuoti reikia tam tikrų sąlygų, kurias bibliotekoje užtikrinti sunku.

Kasandros tipo žmonėms, kurie nebijo akistatos su tiesa, kad ir kokia nemaloni ji būtų, agresyvūs Rusijos veiksmai prieš gretimas valstybes tebuvo laiko klausimas, rašo „Lietuvos žinios“. Sunki Kasandros pareiga Praėjusią savaitę teko paminėti liūdną sukaktį - prieš 7 metus keliolika islamo fanatikų keleiviniais lėktuvais taranavo pastatus ir nužudė kelis tūkstančius civilių žmonių.

Pabėgėlių priėmimo centro direktorius Algimantas Dieninis kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, siūlydamas neleisti prekiauti „Istorijos žodynu“, arba prie jo pateikti neteisingai pateiktų faktų atitaisymus ir papildymus. Tai - pirmas kartas, kai į šią tarnybą oficialiai kreiptasi dėl knygos teksto kokybės, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Už 32 litus įsigijęs „Istorijos žodyną“, pareigūnas tikėjosi rasti informacijos, kuri padėtų atsakyti į įvairius pabėgėlių pateikiamus klausimus.