standartinis modelis

Visiems, kurie tikėjosi, kad atrastasis Higgso bozonas praskins kelią visiškai naujam gamtos supratimui, greičiausiai teks nusivilti. Bent jau taip rodo naujausi Didžiojo hadronų greitintuvo duomenys. Mokslininkai, dirbantys su LHC, nerado jokių įrodymų, kad naujoji dalelė, atrasta šiemet, yra kas nors daugiau nei paprasčiausia – ir nuobodžiausia – Higgso bozono rūšis, rašo guardian.co.uk.

Standartinis dalelių fizikos modelis numato, kad Higgso bozonas yra elementarioji dalelė. Tačiau kas, jei jis, kaip ir protonas, sudarytas iš kitų dalelių? Standartinis modelis nėra užbaigtas, kadangi jis negali paaiškinti visų stebimų reiškinių. Patobulinus modelį ir teigiant, kad Higgso bozoną sudaro į kvarkus panašios dalelės, kurias kartu laiko nauja jėga, būtų galima šią problemą išspręsti.

Praėjus šimtmečiui po to, kai Albertas Einsteinas išdėstė savo reliatyvumo teoriją, aplink Žemę jau skrieja daugybė visuotinės padėties nustatymo sistemos palydovų, kurie praktikoje naudoja jo novatorišką laiko sampratą. Jei Higgso bozono dalelės atradimas pasitvirtins, ar tai leis sukurti technologijas, kurios kol kas egzistuoja tik mokslinėje fantastikoje? Teoriškai tai įmanoma, tvirtina Arizonos valstijos universiteto fizikas Lawrence'as Krausas, tačiau praktiškai – mažai tikėtina.

Higgso bozono galimas atradimas yra džiugi naujiena fizikams, tačiau nemenka problema dėl mokslo premijų sprendžiančiam Nobelio premijos komitetui, praneša „The Guardian“. Tradiciškai Nobelio prizas įteikiamas daugiausiai 3 žmonėms, kurių indėlis, komiteto nuomone, yra svarbiausias. Tokia tradicija gana archajiška, menanti laikus, kai daugumą mokslo pasiekimų buvo galima priskirti individualiems mokslininkams arba mažoms jų grupėms.

Fizikai trečiadienį pranešė atradę naują subatominę dalelę, atitinkančią Higgso bozoną, kuris, kaip manoma, kitoms dalelėms suteikia masę. CMS – vienas iš dviejų detektorių, naudojamų Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve (LHC) bandymams dėl Higgso bozono, pasiekė lygį, prilygstantį „atradimui“. 10 mlrd. JAV dolerių vertės LHC yra galingiausias kada nors sukurtas dalelių greitintuvas.

Europos branduolinių  mokslinių tyrimų organizacija (CERN) kitą mėnesį žada paskelbti, ar dalelių greitintuve atlikti eksperimentai padėjo aptikti nesugaunamą „dieviškąją dalelę“. Higgso bozonu vadinama dalelė yra standartinio fizikos modelio trūkstama teorinė grandis. Manoma, kad ji objektams suteikia masę, tačiau iki šiol mokslininkams nepavyko to aiškiai nustatyti.

Vyraujanti dalelių fizikos teorija dali turėti trūkumų, teigia mokslininkai, aptikę, kad subatominė dalelė tam tikru būdu yra dažniau nei turėtų. Ši teorija, vadinama Standartiniu modeliu, yra geriausias vadovėlis, padedantis mokslininkams apibūdinti mažučius medžiagos gabalėlius, sudarančius visatą. Tačiau daug fizikų įtaria, kad Standartiniame modelyje yra skylių, o tokie atradimai kaip šis gali padėti nustatyti, kur jos slypi, praneša LiveScience.com.

Dabar neramūs laikai beieškant Visatos trūkstamos materijos. Iš pirmo žvilgsnio taip neturėtų būti. Giliai po žeme keletas eksperimentų lyg ir aptinka tamsiąją medžiagą, iki šiol nematomą, kuri, manoma, sudaro apie 85 proc.  visos Visatos masės. Galutinis tamsiosios materijos (TM) aptikimas būtų didžiulis triumfas, tačiau galiausiai visi tyrimų rezultatai ima prieštarauti tarpusavyje ir mokslininkai atsiduria aklavietėse.

2012 metais bus išaiškinta Higgso bozono ir didesniu negu šviesos greičiu skriejančių neutrinų paslaptis, žada fizikai. Apie šiuos ir kitus galimus kitų metų mokslo atradimus pasakoja žinomi mokslininkai. Neretai – daug pavyzdžių tai patvirtina – mokslo atradimai padaromi spontaniškai ir net atsitiktinai, rašo gazeta.ru.