stambulo konvencija

Keli tūkstančiai žmonių trečiadienio vakarą susirinko Rygos senamiesčio Katedros aikštėje protestuoti prieš Latvijos pasitraukimą iš Stambulo konvencijos. Tarp protestuotojų buvo šeimų su mažais vaikais ir pagyvenusių žmonių. Prie mitingo prisijungė Saeimos parlamentarai, įskaitant ir partijos „Naujoji vienybė“ narius. Protestuotojai rankose laikė plakatus, kuriuose prieštaravo Latvijos pasitraukimui iš Stambulo konvencijos.

Premjerei Ingai Ruginienei pareiškus nematant kliūčių ratifikuoti Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris prevencijos, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė akcentuoja vertybinius skirtumus. „Tai yra vertybiniai skirtumai. Ir taip jau yra, kad koalicijoje yra tikrai skirtingų vertybių partneriai, ir mes bandome vis dėlto realizuoti tą bendrą Vyriausybės programą.

 Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pirmadienį grąžino parlamentui prieštaringai vertinamą įstatymą, pagal kurį Baltijos šalis gali pasitraukti iš sutarties dėl kovos su smurtu prieš moteris. Jei E. Rinkevičius būtų pasirašęs praėjusią savaitę parlamento priimtą įstatymą, Latvija būtų tapusi pirmąja Europos Sąjungos (ES) šalimi, pasitraukusia iš Stambulo konvencijos.

Penki tūkstančiai latvių išėjo į gatves su plazdančiomis vėliavomis, šūksniais ir plakatais – jie protestuoja prieš naujos valdžios sprendimą trauktis iš Stambulo konvencijos. Dokumentas, formaliai skirtas kovai su smurtu prieš moteris, Latvijoje tapo ideologinės kovos įrankiu, kuris visuomenę skelia į dvi dalis.   Tradicinių pažiūrų politikai Stambulo konvenciją vadina genderizmo ideologijos Trojos arkliu.

Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas šeštadienį pareiškė, kad Latvija, nusprendusi pasitraukti iš Europos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos, eina klaidingu keliu.  Ketvirtadienį dauguma Latvijos parlamentarų balsavo už pasitraukimą iš vadinamosios Stambulo konvencijos, teigdami, kad ji propaguoja genderizmo teorijas ir naujas normas dėl lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos.

Latvijos parlamentas ketvirtadienį nubalsavo už tai, kad šalis pasitrauktų iš Stambulo konvencijos, sutarties dėl smurto prieš moteris prevencijos, nutaręs, kad ji skatina „lyčių teorijas“. Po šio balsavimo Latvija taptų pirmąja Europos Sąjungos (ES) šalimi, pasitraukusia iš Stambulo konvencijos, kurią tas pats parlamentas ratifikavo pernai lapkritį. Ketvirtadienio sprendimas priimtas 56 balsais prieš 32, du parlamentarai susilaikė.

Tūkstančiai žmonių trečiadienį išėjo į Latvijos sostinės Rygos gatves protestuoti prieš galimą šios šalies pasitraukimą iš Stambulo konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo. Demonstrantai laikė plakatus ir skandavo, kad Latvija liktų šiame Europos Tarybos susitarime. Pasak policijos, tai buvo viena didžiausių pastaraisiais metais Latvijoje įvykusių demonstracijų – joje dalyvavo apie 5 tūkst. žmonių.

Nors šalies institucijos tęsia kovą su smurtu artimoje aplinkoje, stiprina teisinę bazę ir vysto pagalbos smurto aukoms tinklą, Lietuvos visuomenė vis dar nėra pasirengusi ratifikuoti Stambulo konvenciją, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.  Šią savaitę Seimo kontrolierių įstaiga pristatė praėjusių metų žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos ataskaitą, kurioje konstatuota, kad smurtas artimoje aplinkoje, o ypač – prieš moteris, išlieka itin opia problema.

Šalies vadovo posto siekiantys politikai bendro sutarimo dėl to, ar Lietuvai reikėtų ratifikuoti Stambulo konvenciją – neturi. Nevienareikšmiškai vertinimas dokumentas įžiebė aštrias diskusijas – daliai pretendentų į Daukanto aikštės rūmus aiškinant, kad šalies įstatymai tinkamai apsaugo moteris nuo smurto, kiti tvirtina, jog svarbu kovoti su vis dar gaja moterų diskriminacija Trečiadienio vakarą vykusių LRT debatų metu kandidatų teirautasi, ar Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas dėl Stambul...

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Stambulo konvencijos, įpareigojančios valstybes kovoti su smurtu prieš moteris ir vaikus, Seimas neturėtų ratifikuoti. „Aš manau kad šiuo metu Stambulo konvencijos tvirtinti nereikėtų, kadangi iš to kyla daug pasekmių, ir aš manau, kad tai iš esmės pradėtų keisti mūsų edukacijos, švietimo sistemą, ir moterų diskriminacija ten nebūtų pagrindinė tema“, – LRT televizijai penktadienį sakė šalies vadovas.

„Kai sutemdavo ir lauke kažkas subildėdavo, mano kojos imdavo nevaldomai virpėti”, – istoriją pradeda televizijos laidų vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva. Vaizdo pasakojime R. Šakalytė-Jakovleva kartu su profesoriumi Alfredu Bumblausku skaito moters, užaugusios smurtinėje aplinkoje, istoriją. Joje trisdešimties sulaukusi moteris prisimena trylika vaikystės metų, kai tėvas nuolat žiauriai mušdavo mamą, o jam išleidus visus pinigus alkoholiui, šeimai nebelikdavo pinigų maistui.

Konstituciniam Teismui (KT) konstatavus, jog Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, didžioji dalis Seimo opozicijos išlieka skeptiška šiuo klausimu. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) išlieka kategoriška – jeigu Seimo darbotvarkę pasieks Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimas, „valstiečių“ frakcija balsuos prieš.

Ketvirtadienį Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako besitikinti, jog šis sprendimas įtikins konvencijos kritikus. „Labai norėčiau tikėti, kad Konstitucinio Teismo išvada ir pateikti argumentai įtikins abejojančiuosius, ir Lietuva prisidės prie tų šalių, kurios veiksmingai kovoja su smurtu prieš moteris ir mergaites“, – pranešime cituojama V. Čmilytė-Nielsen.

Konstituciniam Teismui (KT) konstatavus, jog Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, didžioji dalis Seimo opozicijos išlieka skeptiška šiuo klausimu. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) išlieka kategoriška – jeigu Seimo darbotvarkę pasieks Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimas, „valstiečių“ frakcija balsuos prieš.

Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). „Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo neprieštarauja Konstitucijai“, – pristatydamas išvadą sakė KT pirmininkas Gintaras Goda. Vertindamas „socialinės lyties sąvoką“ KT pažymėjo, kad konvencija yra skirta kovoti su smurtu, kurį gali išprovokuoti ir paprastai moterims priskiriami vaidmenys, elgsena, veikla ar bruožai.

Europos Tarybos konvencija „Dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo“ (vadinamoji Stambulo konvencija) buvo pasiūlyta kaip „dovana“ Lietuvos moterims šių metų kovo 8 d. 2023 m. rudenį Seimas kreipėsi į Konstitucinį teismą su klausimu, ar Stambulo konvencija neprieštarauja mūsų Konstitucijai. Svarbu žinoti kelis faktus, susijusius su šiuo kreipimųsi.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs sprendimą dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai. Sprendimą kreiptis į KT Seimas priėmė praėjusių metų rugsėjo 28 d. Teismo prašoma įvertinti, ar konvencijoje numatytos normos, susijusios su socialinės lyties samprata, smurtu prieš moteris, ugdymo programose įtraukiama informacija apie nestereotipinius lyčių vaidmenis, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs sprendimą dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai. Sprendimą pasikreipti į KT Seimas priėmė praėjusių metų rugsėjo 28 d. Teismo prašoma įvertinti, ar konvencijoje numatytos normos, susijusios su socialinės lyties samprata, smurtu prieš moteris, ugdymo programose įtraukiama informaciją apie nestereotipinius lyčių vaidmenis neprieštarauja Konstitucijai.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė sako, kad sutarimo dėl Stambulo konvencijos Seime nėra, bet mūšiai dėl ideologinių konvencijos aspektų, anot jos, netrukdo diegti priemonių siekiant užtikrinti smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir moterų apsaugą.

Minint Tarptautinę moterų solidarumą dieną, Žmogaus teisių centras ragina šalies vadovą Gitaną Nausėdą ir kitus kandidatus prezidento rinkimuose pasisakyti už Stambulo konvencijos Lietuvoje ratifikavimą.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius kartu su Laisvės frakcija siūlo į parlamento pavasario sesijos darbų programą įtraukti Stambulo konvencijos ratifikavimą. „Tušti sveikinimai Moters dienos proga nepadeda, smurtą prieš moteris panaikinti padeda konkretūs pokyčiai. Ši konvencija ir yra, visų pirma, apie smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje įveikimą.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį rašytinio proceso tvarka pradeda nagrinėti Seimo kreipimąsi dėl Stambulo konvencijos atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui. Į KT, prašydamas įvertinti konvencijos nuostatas, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą, be kita ko, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis, praėjusį rudenį kreipėsi Seimas.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį rašytinio proceso tvarka pradės nagrinėti Seimo kreipimąsi dėl Stambulo konvencijos atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui, paskelbė teismas. Į KT, prašydamas įvertinti konvencijos nuostatas, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą, be kita ko, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis, praėjusį rudenį kreipėsi Seimas.

Latvijos Saeima ketvirtadienį ratifikavo Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, geriau žinomą Stambulo konvencijos pavadinimu. Už konvencijos ratifikavimą balsavo 51 parlamentaras, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo. Už dokumentą balsavo tik valdančiosios koalicijos parlamentarai, dauguma opozicijos deputatų nedalyvavo balsavime.

Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį pranešė priėmęs nagrinėti Seimo kreipimąsi dėl Stambulo konvencijos atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui. Teismo prašoma įvertinti konvencijos nuostatas, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą, be kita ko, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.

Seimas ketvirtadienį apsisprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Stambulo konvencijos atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui. Teismo prašoma įvertinti konvencijos nuostatas, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą, be kita ko, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis. „Stambulo konvencijos <...> nagrinėjimas yra apaugęs įvairiais mitais, legendomis ir dezinformacija.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako Seime palaikysianti sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) išaiškinimo dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai, nes tai atvertų racionalesnę diskusiją, paremtą teisiniais argumentais.

Seimas ketvirtadienį ketina spręsti, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Stambulo konvencijos atitikimo Konstitucijai. Nutarimo projekte nurodoma, kad, Seimui pritarus, KT būtų prašomas įvertinti, ar Stambulo konvencija – konkrečiau, dokumento normos, susijusios su socialinės lyties samprata, smurtu prieš moteris, ugdymo programose įtraukiama informaciją apie nestereotipinius lyčių vaidmenis – neprieštarauja Konstitucijai.

Premjerės Ingridos Šimonytės nuomone, kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Stambulo konvencijos yra reikalingas, kad išsklaidytų sklandančius mitus apie šį dokumentą. Ji neatmetė, kad konvencija gali būti ratifikuota ir žlugus iniciatyvai prašyti KT išaiškinimo. „Iki šios stadijos pagrindinė diskusija buvo apie tai, kad kas parašyta Stambulo konvencijoje, <...> neatitinka šeimos apibrėžimo, santuokos dar kažko. Kaip partnerystės įstatymo atveju.

Stambulo konvencijos klausimas grįžo į Seimą. Žengtas antras žingsnis dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl dokumento atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui. Liepos 4 dieną Seimo nariai po pateikimo pritarė šiai iniciatyvai. Antradienį pritarta po svarstymo. Ketvirtadienį numatyta priėmimo stadija, po kurios parlamentas kreipsis į KT.

Parlamentarai antradienį planuoja grįžti prie Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen siūlymo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Stambulo konvencijos atitikimo pagrindiniam Lietuvos įstatymui. Liepos 4 dieną Seimo nariai po pateikimo pritarė šiai iniciatyvai, antradienį numatoma svarstymo stadija, o ketvirtadienį – priėmimo.

Kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Stambulo konvencijos atitikimo pagrindiniam Lietuvos įstatymui yra tam tikra klasta, sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. „Tam tikra klasta, sugalvotas planas, kaip vėlgi įvelti Lietuvą į tam tikrus procesus, kurie nėra reikalingi“, – Žinių radijui penktadienį sakė S. Skvernelis.

Seime vėl kilo ginčai dėl Stambulo konvencijos. Valdantieji nori, kad Konstitucinis Teismas išaiškintų, ar skandalingiausia dokumento sąvoka: „socialinė lytis“ ir kiti visuomenėje priešpriešą keliantys terminai, neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai. O Seimo opozicija savo oponentų liberalų ir laisviečių iniciatyvą vadina priešrinkiminiu šou.

Parlamentarai antradienį pradėjo svarstyti Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen siūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Stambulo konvencijos atitikimo pagrindiniam Lietuvos įstatymui. Už atitinkamą Seimo nutarimo projektą po pateikimo balsavo 55 parlamentarai, prieš buvo du, susilaikė keturi. Dėl šio nutarimo priėmimo parlamentarai apsispręs jau rudens sesijoje, nes antradienį baigiasi Seimo pavasario sesija.

Seime vėl verda karštos diskusijos dėl Stambulo konvencijos. Valdantieji nori prašyti Konstitucijos Teismo įvertinti, ar šis dokumentas prieštarauja šalies Konstitucijai. Jų nuomone, po teismo išaiškinimo, oponentai nebeturės argumentai. Opozicijai atstovaujanti Agnė Širinskienė tokį valdančiųjų elgesį vadina nerimtu ir žeria kritiką Stambulo konvencijai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen parengė nutarimo projektą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl kai kurių Stambulo konvencijos normų atitikties pagrindiniam Lietuvos įstatymui. „Vis netylant abejonėms apie tai, kad galbūt kokie nors konvencijos straipsniai gali kirstis su mūsų Konstitucija, manau, kad yra poreikis KT panagrinėti atskirus straipsnius, dėl kurių kyla abejonių, ir pasakyti savo verdiktą“, – trečiadienį žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) yra teisiškai įpareigojanti tarptautinė sutartis, skirta kovoti su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje.  2011 m. priimta Stambulo konvencija kol kas neratifikuota Lietuvoje, nors birželio 7 d. suėjo lygiai dešimt metų nuo Lietuvos pasirašymo datos.

Žmogaus teisių centras kartu su Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija ragina Seimo pirmininkę ir parlamentarus kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Stambulo konvencijos atitikties šalies Konstitucijai. „Turime atsakyti aiškiai visuomenei, apie ką Stambulo konvencija yra, kokių sisteminių priemonių imsimės kovodami prieš smurtą prieš moteris.

Europos Sąjunga ketvirtadienį prisijungė prie Stambulo konvencijos – svarbios tarptautinės sutarties, ginančios moteris nuo smurto, – ir taip išplėtė kai kuriuos įsipareigojimus valstybėms narėms, kurios atsisako ją ratifikuoti. Europos Vadovų Taryba, atstovaujanti 27 ES šalims, pareiškė, kad galutinai pritarė prisijungimui prie konvencijos.

Premjerė Ingrida Šimonytė norėtų, jog šios kadencijos metu pavyktų ratifikuoti Stambulo konvenciją.  „Norėčiau, nes šiaip jau konvencija yra Seime. Ji buvo pateikta Seimui prezidentės Grybauskaitės, jos dekretu ji buvo perduota į Seimą, ir ratifikavimo procesas galėtų prasidėti“, – Žinių radijui ketvirtadienį kalbėjo ministrė pirmininkė.

Kituose prezidento rinkimuose galime sulaukti naujo kandidato – advokato Igno Vėgėlės. Bent jau taip signalizuoja visuomenės nuomonės apklausos. Šis žmogus nėra visiškas naujokas politikoje, nes anksčiau priklausė krikščionims demokratams.

Praėjus kelioms savaitėms po reakcijų audrą sukėlusio Laisvės partijos frakcijos narių Morganos Danielės ir Ievos Pakarklytės siūlymo dėl sutikimo seksui – tyla. Idėjos iniciatorės žadėtų Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų iki šiol dar neužregistravo, o kada jų tikėtis – lieka neaišku. Parlamentarės sako ieškančios bendraminčių Seime. Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad Lietuvoje iki šiol nėra sistemos, galinčios padėti nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos.

Slovėnija antradienį legalizavo tos pačios lyties asmenų santuokas, šalis tapo pirmąja Rytų Europoje, suvienodinusia gėjų ir heteroseksualių asmenų porų teises. Tuo metu Lietuvoje į Seimo posėdžių salę netrukus turėtų grįžti Civilinės sąjungos projektas, o nevyriausybinės organizacijos ragina parlamentarus ratifikuoti ir Stambulo konvenciją.

Lietuvoje iki šiol nėra sistemos, galinčios padėti nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos. Šalis nėra ratifikavusi ir Stambulo konvencijos, stipriai susijusios su seksualinio smurto prevencija. Ir tai, anot ekspertų, yra didelė problema, apie kurią kalbama nuo nepriklausomybės atkūrimo. Vis tik kalbos kalbomis, tačiau per dešimtmečius mažai kas pasikeitė teigiama kryptimi, kad seksualinį smurtą patyrę asmenys gautų reikiamą pagalbą ir būtų apsaugoti.

Turkijos teismas antradienį nusprendė, kad prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) turėjo teisę išvesti savo šalį iš Stambulo konvencijos, siekiančios padėti išgyvendinti smurtą prieš moteris ir smurtą artimoje aplinkoje. Kai R. T. Erdoganas praėjusiais metais naktiniu dekretu panaikino Turkijos narystę Stambulo konvencijoje, teisių gynimo grupės ir Vakarų šalių vyriausybės išreiškė šoką ir pasipiktinimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo. Apie tai jis paskelbė savo „Instagram“ paskyroje. „Pasirašyta. Stambulo konvencijos ratifikavimo įstatymas. Pagrindinė jo reikšmė paprasta, bet labai svarbi. Tai įsipareigojimas apsaugoti moteris nuo smurto ir įvairių formų diskriminacijos“, – pasidalindamas nuotrauka rašė jis. Jis taip pat pridūrė, kad Ukraina laikosi europietiškų vertybių.

Ukrainos Aukščiausioji Rada pritarė Stambulo konvencijos ratifikavimui, praneša naujienų agentūra „Unian“. Kaip informavo Aukščiausiosios Rados Finansų, mokesčių ir muitų politikos komiteto pirmininko pavaduotojas Jaroslavas Železniakas, atitinkamas sprendimas buvo priimtas parlamento posėdyje pirmadienį. „Parlamentas pritarė Stambulo konvencijos ratifikavimui“, – sakė jis. J. Železniakas nurodė, kad už tai balsavo 259 deputatai, prieš pasisakė tik aštuoni įstatymų leidėjai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė Ukrainos parlamentui ratifikuoti Stambulo koncenciją. Stambulo konvenciją Ukraina pasirašė dar 2011 m., tačiau ji dar neratifikuota. Kitaip tariant, tam dar trūksta šios konvencijos patvirtinimo aukščiausiu lygiu. Turimais leidinio „Europos Pravda“ šaltinių duomenimis, Ukrainos parlamento, t.y. Rados, deputatai įstatymo projektą gali svarstyti jau birželio 20 dieną.

Pranešimą žmogaus teisių tema Jungtinėse Tautose skaičiusi Lietuva sulaukė Belgijos, Švedijos, Argentinos ir Australijos klausimų dėl to, ar šalis ruošiasi ratifikuoti Stambulo konvenciją bei įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Lietuvos teigimu, Stambulo konvencijos klausimas tebėra Lietuvos politinės darbotvarkės dalis, o partnerystės klausimu ministrė pacitavo Konstitucinio Teismo nutarimą.