Teismo prašoma įvertinti konvencijos nuostatas, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą, be kita ko, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.
„Stambulo konvencijos <...> nagrinėjimas yra apaugęs įvairiais mitais, legendomis ir dezinformacija. Ir visą tai nukreipia mūsų dėmesį nuo esmės ir problemos, kurią mes siekiame išspręsti. Problema labai paprasta – smurtas artimoje aplinkoje vis dar yra mūsų kasdienybėje“, – kalbėjo Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.
Pasak jos, vien per paskutinius du vasaros mėnesius policija sulaukė apie 5 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, apie 3,5 tūkst. smurtaujančių asmenų sulaukė orderių laikinai pasišalinti iš namų.
„Net 8 iš 10 smurtą patyrusių asmenų yra moterys, reikšminga dalis – vaikai. Klausimas, kolegos, ar tai yra problema? Aš manau, kad tai yra milžiniška problema. Tai daug didesnė problema, nei kultūriniai karai, nei noras pasirodyti savo rinkėjams, noras susireikšminti ir per neapykantą statyti savo elektoratą. Šita konvenciją mes turėjome ratifikuoti seniai. Turėjome būti kartu su Ukraina, turėjome būti kartu su Vakarų sąjungininkėmis“, – teigė A. Armonaitė.
„Bet mes to nepadarėme, nes vadovavomės mitais ir fobijomis. <...> Užtenka pataikauti tamsai“, – pridūrė ji.
Mišriai Seimo narių grupei vadovaujanti Agnė Širinskienė pastebėjo, kad KT šiemet minėjo 30 metų jubiliejų, bet, matyt, pirmą kartą per teismo egzistavimo laikotarpį jį pasieks kreipimasis, kuomet besikreipiantys asmenys yra įsitikinę, kad nėra prieštaravimo Konstitucijai.
„Manau, kad turėtų kilti klausimas pagarbos KT, ar mes KT įveliame į politinius debatus rinkimų kampanijos metu, ar jį panaudojame kažkokiems politiniams tikslams, ar vis dėlto KT yra skirtas spręsti klausimams tuomet, kai tikrai kyla konstitucinis ginčas.
Man labai apmaudu, kad valdančioji dauguma, kurią dabar turime, peržengia ta trapią ribą, nes išties niekas iki jų anksčiau nedrįso į savo politikavimą ir rinkimų kampaniją įvelti KT“, – teigė A. Širinskienė.
Laisvietė Morgana Danielė sakė, kad smurto problema Lietuvoje yra milžiniška.
„Kol jūs šiandien trypčiojate vietoje, kol pezate nesąmones iš savo mikrofonų, kasdien kenčia žmonės. Aš žinau, ką reiškia būti toje šeimoje, kur yra smurtas, aš žinau, ką reiškia matyti ekranuose jus, kalbančius apie tai, kad smurtas jau neegzistuoja, kad viską jau esame padarę, visus esame apgynę ir laukti šitų sprendimų ir jų nesulaukti dešimtmečius. Aš žinau, ką reiškia, kai valstybė tavęs negina“, – kalbėjo M. Danielė.
Jos teigimu, šiandien trypčiojama vietoje, nes per ilgai leista „sklisti pezalams“.
„Turime šiandien viską padaryti, kad ta pezalų diskusija baigtųsi, mes jai padėtume tašką“, – teigė M. Danielė.
Darbo frakcijai atstovaujantis Valdemaras Valkiūnas sakė, kad Stambulo konvencija yra „LGBT biznis“.
„Gerbiami kolegos, psichologai, psichiatrai turi į tai atsakyti, o ne KT. Kiek lyčių, jausmų ir identitetų. Užuojauta Morganai, užstrigusiai vaikystės nuoskaudose. Kaip tik čia po Seimą vaikšto psichologijos profesorius Gediminas Navaitis, manau, kad jums, gerbiama Morgana, gali suteikti konsultacijas, kad jūs iš tų vaikystės skriaudų, nuoskaudų ir frustracijų išeitumėte. Ne į KT reikia kreiptis, o pas psichiatrus ir psichologus“, – kalbėjo V. Valkiūnas.
„Vaikšto Seime ir psichiatras Veryga. Jei matai poreikį, Valkiūnai, kreipkis“, – replikavo liberalas Eugenijus Gentvilas.
Projektą dėl kreipimosi į KT pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė, Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais, Lietuvą ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną ir iki šiol neratifikavo.
Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.
Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.
Stambulo konvencija = viršvalstybinis valdymas = Lietuvos išdavyste.
