Už konvencijos ratifikavimą balsavo 51 parlamentaras, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo. Už dokumentą balsavo tik valdančiosios koalicijos parlamentarai, dauguma opozicijos deputatų nedalyvavo balsavime.
Šis klausimas anksčiau buvo plačiai aptartas Saeimos teisės komitete, išklausant nevyriausybinių organizacijų (NVO), dirbančių su smurto aukomis, taip pat tų, kurios konvencijoje įžvelgia grėsmes, nuomones.
Taip pat, prieš balsuojant dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo, Saeimoje vyko plačios diskusijos, parlamentarai išsakė priešingas nuomones apie tai, ką šis dokumentas numato – nuo tikėjimo, kad tai bus priemonė smurtui mažinti, iki pripažinimo, kad dokumentas esą prieštarauja latviškoms vertybėms.
Rado sutarimą dėl „socialinės lyties“
Spalio pabaigoje, kai Latvijos vyriausybė pritarė konvencijos ratifikavimui, gerovės ministras Uldis Augulis pabrėžė, kad į konvenciją įtrauktas ir diskusijose figūravęs terminas „socialinė lytis“ nereiškia, kad į Latvijos teisės ir švietimo sistemą turi būti įtrauktas kitoks lyties supratimas, ir tikrai neįpareigoja kitaip aiškinti Konstitucijoje įtvirtintas normas ir vertybes.
„Reikia suvokti, kad socialinės lyties kontekste kalbame tik ir tik apie moteris ir vyrus“, – kalbėjo U. Augulis.
Gerovės ministerija, kuri parengė įstatymo projektą, pažymi, kad konvencija sukuriama išsami ir įvairiapusė teisinė sistema, skirta moterų apsaugai nuo visų formų smurto ir moterų bei vyrų apsaugai nuo smurto šeimoje.
Konvencijoje reikalaujama, kad valstybės narės parengtų koordinuotą kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje politiką, o valdžios institucijos įgyvendintų tarpžinybinį bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis, pilietine visuomene ir žiniasklaida.
Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais. Latvija konvenciją pasirašė 2016-aisiais, bet Saeima jos dar neratifikavo.
