stabilizacija

Europos ekonomika rodo stabilizacijos požymių, o pinigų rinkos atgyja, ketvirtadienį pareiškė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi per spaudos konferenciją po reguliaraus susitikimo su euro zonos ir Persijos įlankos šalių centrinių bankų atstovais Abu Dabyje.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi teigia, kad bankas mato „nedrąsius stabilizacijos ženklus“ rūpesčių slegiamoje euro zonos ekonomikoje, praneša AP. Tokią nuomonę M. Draghi išsakė po to, kai bankas paliko galioti 1,0 proc. bazinę palūkanų normą. Anksčiau bankas du mėnesius iš eilės palūkanų normą mažino. Taip jis elgėsi norėdamas sustiprinti euro zonos ekonomiką, kuri, anot daugelio ekonomistų, grimzta atgal į recesiją.

Per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje buvo parduoti 5,8 tūkst. naujų lengvųjų automobilių, rodo „DataCenter“ duomenys. Iš jų 32 proc. įsigyta lizingo būdu. Ir nors apie lengvųjų automobilių lizingo rinkos atsigavimą kalbėti dar anksti, tačiau, lizingo specialistų teigimu, jau pastebimi pirmieji jos stabilizacijos ženklai.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai teigia įžvelgiantys rinkos stabilizacijos ženklų, bet augimo, buvusio prieš krizę, nesitiki. Nuvylė indėlių palūkanos Kas galėjo paskatinti NT sandorių padaugėjimą, turint omenyje, kad nei atlyginimai, nei vartojimas pastarąjį pusmetį nedidėjo, o nedarbas augo? Ir ar šios rinkos atsigavimas būtų ekonomikai geras, ar nauju burbulu grasinantis ženklas? To „Balsas.lt savaitė“ klausė NT plėtotojų bendrovės „Eika“ plėtros direktoriaus Domo Dargio.

Rugpjūčio 26 d. šalyje buvo registruota 323,6 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 14,97 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų arba 0,07 procentinio punkto mažiau negu prieš savaitę ir 0,32 procentiniais punktais mažiau negu rugpjūčio 1 dieną. „Liepos pabaigoje nedarbas šalyje buvo pasiekęs aukščiausią tašką - Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje registruota 330,6 tūkst. bedarbių.