srebrenica

Buvęs Bosnijos serbų kariuomenės vadas Ratkas Mladičius savo sūnui sakė, kad jis neįsakė Srebrenicos žudynių 1995-aisiais, praneša BBC. R. Mladičiaus sūnus Darko Mladičius kalbėjo po apsilankymo pas tėvą Serbijos karo nusikaltimų teisme sekmadienį. "Jis sakė, kad yra visiškai nesusijęs su tuo, kas vyko Srebrenicoje. Jis išgelbėjo tiek daug moterų, vaikų ir kovotojų... Tėvas įsakė pirmiausia evakuoti sužeistuosius, moteris ir vaikus, o tada - kovotojus.

Šį savaitgalį sueina lygiai 15 metų nuo to laiko, kai mažas Bosnijos Srebrenicos miestelis pasauliui tapo žinomas dėl jame įvykusių didžiausių nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos žudynių. Bosnijos serbų pajėgos tuomet nužudė daugiau kaip 8 tūkst. Srebrenicoje prisiglaudusių musulmonų vyrų bei berniukų. Almos Mustafič tėvas, kuris dirbo Bosnijoje dislokuotiems Jungtinių Tautų kariams, buvo vienas iš tų nužudytųjų.

Jungtinių Tautų tribunolas įkalinimo iki gyvos galvos bausme nuteisė du Bosnijos serbus, darlyvausius Srebrenicos genocido įvykdyme. Vujadinas Popovičius ir Liubiša Beara buvo teisiami kartu su dar 5 buvusiais aukšto rango kariuomenės bei policijos pareigūnais. Likę genocido dalyviai susilaukė laisvės atėmimo nuo 5 iki 35 metų bausmės. 1995 metais Srebrenicoje Bosnijos serbų pajėgos nužudė maždaug 8 tūkst. Bosnijos musulmonų vyrų bei berniukų.

Serbijos parlamentas antradienį priėmė itin svarbią rezoliuciją, kuria pasmerkiamos 1995 metais Bosnijos serbų karinių pajėgų įvykdytos Srebrenicos žudynės. Tiesa, Serbijos parlamentas nesiryžo pripažinti, kad Srebrenicos žudynės, per kurias buvo nužudyti 8 tūkst. Bosnijos musulmonų vyrų ir berniukų, buvo genocido aktas. Už rezoliuciją, smerkiančią žudynes, balsavo 127 iš 173 Serbijos parlamentarai.

Buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius Hagos karo nusikaltimų tribunole pareiškė, kad visos kalbos apie Bosnijos serbų įvykdytus žiaurius nusikaltimus 1992-1995 metais vykusio karo metu yra tiesiog mitai. R. Karadžičius teigia, kad Bosnijos serbų pajėgos nebuvo apsupusios Sarajevo miesto ir nelaikė apgultyje. Tiesa, faktai rodo, kad Bosnijos serbų kovotojai 44 mėnesius laikė apsupę Sarajevą ir per tą laiką nužudė 12 tūkst. žmonių.

„Balkanų skerdiku“ pramintas buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius pirmadienį Hagos tribunole pareiškė, kad Bosnijos serbų tikslas 1992-1995 metais vykusiame kare buvo „teisingas ir šventas“. R. Karadžičius pagaliau nutraukė teismo proceso boikotą. Bylos nagrinėjimas buvo atidėliojamas nuo lapkričio mėnesio, nes R. Karadžičius nuolatos teigdavo dar nespėjęs pasiruošti gynybai. Tačiau teisėjas atmetė paskutinį prašymą atidėti teismą.

Serbijos policija šį antradienį surengė kratą labiausiai ieškomo karo nusikaltėlio Ratko Mladičiaus namuose. Buvęs Bosnijos serbų kariuomenės vadas yra kaltinamas nusikaltimais žmogiškumui, karo nusikaltimais ir genocidu. Tačiau Serbijos nacionalistų judėjimo atstovas Mladenas Obradovičius aiškina, kad R. Mladičius yra nekaltas, o kaltinimai prieš jį – sufabrikuoti.

Serbijos parlamentas rengiasi svarstyti dvi rezoliucijas, kuriose pasmerkiami praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje įvykdyti karo nusikaltimai buvusios Jugoslavijos teritorijoje. Svetainė B92 skelbia, kad vienoje rezoliucijoje pasmerkiamos Srebrenicos žudynės, o kitoje rezoliucijoje smerkiami visi likę karo nusikaltimai. Abi rezoliucijas planuojama parengti iki sausio 20 dienos, kai prasidės neeilinė parlamento sesija.

Bosnijoje areštuotas Goranas Markovičius – buvęs Bosnijos serbų karo lauko vadas. Jis kaltinamas masinių musulmonų žudynių Srebrenicoje organizavimu. 1995 metais Bosnijos serbų armija, užėmusi Srebrenicos miestą, išžudė apie 8000 musulmonų vyrų ir berniukų. Šis įvykis laikomas vienu baisiausių karo nusikaltimų, nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų.