sportavimas

Daugiau nei pusė lietuvių nesportuoja ir nesimankština: atliktos apklausos rezultatai gąsdinantys, mat reguliariai nejuda net 62 proc. gyventojų. Sveikatos specialistai įspėja, kad per mažas fizinis aktyvumas turi didžiulę įtaką sveikatai ir vardina ligas, kurios gali užklupti sėdint namuose ir nejudant. Sveikatingumą propaguojančios įstaigos pastebi, kad tendencijos pamažu gerėja, o galimybių yra pilna.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Atvėsus orams, vis daugiau gyventojų nusprendžia aktyvų laisvalaikį gamtoje pakeisti sportu salėje. Visgi gydytojai pastebi, kad sporto klube dažnas sportuoja intensyviau nei gamtoje, kurioje dažniausiai tiesiog aktyviai vaikščioja ar lengvai bėgioja. Dėl šios priežasties intensyviau sportuojantys turėtų gerokai atidžiau rūpintis savo sveikata.

Fizinis aktyvumas yra nepamainoma dalis sveikam vaiko formavimuisi. Sportas stiprina raumenų būklę, padeda palaikyti normalų kūno svorį bei didina ištvermę. Be to, jis gerina koordinaciją ir judesių motoriką, o šie veiksniai labai svarbūs vaiko raidai, ypač jaunesniame amžiuje. Reikia nepamiršti, kad fizinis aktyvumas daro teigiamą įtaką ir psichinei vaiko sveikatai – gerina emocinę būklę, miego kokybę, mažina nerimą, stresą ir didina pasitikėjimą savimi.

Daugiau nei prieš tūkstantį metų persų kilmės gydytojas ir filosofas Avicena sakė: „Judėjimas gali pakeisti daugelį vaistų, bet jokie vaistai negali pakeisti judėjimo“. Šiandien fizinio aktyvumo nauda sveikatai įrodyta moksliniais tyrimais. Ką daryti norintiems sportuoti, bet sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar turintiems kitų rizikos veiksnių ir todėl nesiryžtantiems pradėti, pataria medicinos centro „Northway“ gydytojas kardiologas Kristijonas Česas.

Pavasarį daugeliui žmonių gali prabusti noras aktyviau sportuoti – vieni į sporto klubus ar bėgimą gatvėse sugrįžta po žiemos, o kiti nori išsiugdyti naują įprotį. „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė pasakoja, kad pradėjus sportuoti svarbu nespausti savęs ir aprūpinti organizmą reikalingomis medžiagomis. Todėl jis dalijasi praktiniais patarimais, kur plačiai nepraveriant piniginės galima ieškoti naudingiausių medžiagų sportuojančio organizmui.

Judėjimas – viena pagrindinių žmogaus gyvenimo dalių. Tačiau ne visada pavyksta reguliariai užsiimti fizine veikla dėl laiko, o kartais – ir noro stokos. Sergantieji įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, susiduria su dar didesniu iššūkiu – abejone, ar fizinis aktyvumas yra suderinamas su ligos eiga ir jų vartojamais vaistais.

Pasaulyje autizmo spektro sutrikimas diagnozuojamas vidutiniškai 1 iš 68 vaikų, Lietuvoje šio sutrikimo atvejų taip pat daugėja. Raidos sutrikimų turintys vaikai ir jų šeimos vis dar stokoja ne tik profesionalios pagalbos, bet ir galimybių įsitrauktį į socialines, kultūrines bei sportines veiklas.

Sportland vasarą išlydi „Atgal į mokyklą“ kampanija, kurios reklaminiais veidais tapo talentingas ir aktyvus jaunimas. Pradedame straipsnių seriją apie tai, kaip itin užimtiems jauniems žmonėms sekasi derinti mokslus su sportu ar kita profesine veikla. Pirmąją kalbiname lengvaatletę Gabiją Galvydytę.

Sporto nauda mūsų fizinei bei psichologinei sveikatai nenuginčijama, judėjimas būtinas visiems, nepaisant nei amžiaus, nei fizinio pasiruošimo. Visgi, dažnai kyla abejonės, kur tinkamiausia rinktis sportuoti: namuose, treniruoklių salėje ar grupiniuose užsiėmimuose? Visi šie variantai turi savų trūkumų bei privalumų ir tinka ne kiekvienam, tad treneris Rimas Petraitis pasakoja, ko galima tikėtis visais atvejais.

Visi žinome, kad fiziškai aktyvus žmogus yra sveikas, tačiau ne visi ryžtasi sportuoti. Nuo stadiono, dviračio ar sporto klubo gali atgrasyti stereotipai – tai jauniems, sveikiems, sportiškiems žmonėms.

Prasidėjus vasaros sezonui, nemaža dalis visus metus aktyviai ir reguliariai sportavusių žmonių atleidžia vadeles. Tačiau užtenka vos dviejų savaičių pertraukos ir pasiekti visų metų aktyvaus sezono rezultatai pradeda sparčiai tirpti. Jei tokia pertrauka užsitęsia mėnesį ir daugiau, žmogus grįžta į pirminę situaciją – siekti jau pasiekto rezultato tenka iš naujo, teigiama pranešime spaudai. Fiziškai aktyvius žmones Lietuvoje galima suskirstyti į kelias kategorijas.

Lietuviai aistringai domisi sportu, tačiau patys aktyviai gyventi nėra linkę. 2013 m. atliktas „Eurobarometer“ tyrimas parodė, kad fiziškai aktyvūs tėra mažiau nei pusė šalies gyventojų, be to, tik 15 proc. lietuvių sportuoja reguliariai – 2–3 kartus per savaitę. Tam randama įvairių pasiteisinimų: vieniems trūksta laiko, kitiems lėšų, o tretiems – valios.

Atkeliavęs žvarbusis metų laikas net ir mėgstančiuosius aktyviai sportuoti priverčia sulėtinti tempą, o dalį jų – keliauti į sporto salę. Tačiau sporto klubai įkandami ne visiems. Išeitis – sportas gryname ore net spaudžiant šaltukui.

Vandens vartojimas fizinės veiklos metu yra amžiaus diskusija, kuri iki šiol nėra pasibaigusi. Dėl vieno dalyko vis dėl to sutariama – vanduo (arba kūno skysčiai) yra neabejotinai svarbi fizinio kūno dalis, nes daugiau nei 60 proc. mūsų kūno sudaryta iš vandens. Tačiau didžiulė sportinių gėrimų industrija, taip pat ir vieną svarbiausių rekomendacinių leidinių išleidęs Amerikos sporto medicinos koledžas (ACSM) laikosi pozicijos, kad net ir nedidelis kūno skysčių praradimas (1–2 proc.

Visiems, kas domisi horoskopais, testais ir panašiais būdais, padedančiais geriau pažinti save ar nustatyti kito žmogaus charakterį, seniai ne paslaptis: daugeliu atvejų mūsų asmenybę lemia ir mūsų kraujo grupė. Ši teorija grįsta moksliniais argumentais. Pirma, kraujo grupė susiformuoja genetiniu pagrindu dar iki žmogaus gimimo ir nekinta visą jo gyvenimą. Antra, kraujo grupių skirtumai susiformavo evoliucijos eigoje.

Vos 15 minučių sporto pratimų per dieną prailgina gyvenimo trukmę 3 metais ir sumažina mirties riziką 14 procentų, teigia Taivano mokslininkai.Anot jų, tai mažiausia aktyvumo trukmė, galinti pagerinti suaugusio žmogaus sveikatą, skelbia bbc.co.uk. D. Britanijos tyrinėjimai įrodo, kad toks gyvenimo būdas, kai per dieną 6 valandas drybsoma ant sofos ir spoksoma į televizorių, sutrumpina gyvenimo trukmę 5 metais.