spekuliacija

Jau prieš 20 metų lietuviškoje spaudoje buvo aprašomos nelegalių pabėgėlių istorijos. Tais laikais visiems jau buvo įprasta skaityti apie nelegalus iš Afganistano ar Bangladešo. Bet viena istorija itin skyrėsi nuo kitų.

 Po incidentų, kai Rusijos pajėgos galėjo kirsti Lietuvos sieną, prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina politikus nespekuliuoti saugumo klausimais. „Manyčiau, kad kalbėti „matomai“, „galimai“, „kirto“, „nekirto“ čia turbūt palikime specialistams, o politikams vis tiktai patarčiau be reikalo negąsdinti žmonių ir nedaryti sau rinkiminės kampanijos būtent mūsų saugumo klausimų pagrindu“, - žurnalistams penktadienį Vilniuje sakė D.Grybauskaitė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius pabrėžia, kad kai kurių politikų ar visuomenininkų keliamos idėjos – labdarai ar socialiai remtiniems žmonėms dalinti iš brakonierių konfiskuotą laimikį, neįvertinus visų aplinkybių, tėra tik tuščiažodžiavimas.

LRT radijas, LRT.lt Seimo Kaimo reikalų komiteto sudaryta darbo grupė toliau tarsis dėl žemės įsigijimo sąlygų sugriežtinimo. Grupė svarsto, kokius papildomus reikalavimus įvesti asmenims, norintiems įsigyti žemę. Vienas iš siūlymų – leisti žemę įsigyti tik tiems, kurie iki pirkimo būtų ūkininkavę trejus metus. Taip pat siūloma likusios valstybinės laisvos žemės neparduoti, o ją tik nuomoti. Tokios sąlygos galiotų tiek Lietuvos piliečiams, tiek užsieniečiams.

Lietuvių kilmės Nobelio ekonomikos premijos laureatas Robertas Shilleris (Robertas Šileris) teigia, kad norint geriau suvokti ekonomiką bei spekuliacinius burbulus, nepakanka apsiriboti ekonomikos mokslu. Anot profesoriaus, daugiau dėmesio dera skirti psichologijai, sociologijai ir biologijai.

 Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė siekiama pažaboti spekuliacijas žemės ūkio paskirties žeme bei ketinama apriboti jos pardavimą susijusioms įmonėms bei šeimos nariams. Galutinis sprendimas bus priimtas artimiausiame Vyriausybės posėdyje. Žemės ūkio ministerijos parengtos Žemės įsigijimo įstatymo pataisos numato, kad šiuo metu įmonės ir gyventojai negali turėti daugiau nei 500 hektarų žemės.

Tarptautinių organizacijų atstovai ir politikai sunerimę dėl padėties maisto produktų rinkose. Nuogąstaujama, kad greitai gali įsisiūbuoti maisto krizė, kokia purtė pasaulį 2007–2008 metais, kai neramumai kilo 30 šalių. Išsivysčiusių pasaulio šalių dvidešimtuko (G20) atstovai rugpjūčio pabaigoje surengė telekonferenciją, kur bandyta susitarti dėl aukštesnio lygmens susitikimo siekiant užkirsti kelią krizės gilėjimui.

Vyriausybė susirūpino, kad Lietuvoje spekuliuojama žemės ūkio paskirties žeme, ir žada svarstyti, kaip reguliuoti žemės ūkio paskirties žemės pardavimo tvarką. Esą savininkas žemę galės parduoti ne tam, kas siūlo didesnę kainą, o pagal tam tikrą eiliškumą. Tačiau pirmadienį numatytą projekto aptarimą Ministrų Kabinetas atidėjo kitam posėdžiui, praneša LTV naujienų tarnyba. Nelikus laisvos valstybės žemės, ūkininkai savo ūkius plečia pirkdami ją iš savininkų.

Humanitarinių naujienų agentūra AlertNet (Thomson Reuters projektas) paviešino ataskaitą, skirtą bado problemai pasaulyke. Joje aptariama biržinių spekuliantų kaltė dėl kainų augimo ir bado plitimo pasaulyje. 1. „Žmonės badauja, nes rinkos atitolusios nuo pusiausvyros. Produktų kainos auga ir neturi nieko bendro su realia maisto verte ir jo pasiekiamumu“,  - teigia Yaneer Bar-Yamas, Anglijos kompleksinių sistemų instituto direktorius.