spacex

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) skyrė 2,4 mln. dolerių vadinamųjų „kosminių degalinių“, kuriose tarpplanetinių skrydžių metu kuro atsargas galėtų pasipildyti kosminiai laivai, programai. NASA atstovai pranešė, kad toks finansavimas skirtas bendrovėms „Analytical Mechanics Associates Inc.

NASA kartu su privačia kosminių skrydžių bendrove „Space Exploration Technologies“ („SpaceX“) planuoja bendrą misiją, kurios metu Marso grunte bus ieškoma konkrečių gyvybės požymių. NASA tyrimų įranga į Raudonąją planetą keliaus „SpaceX“ pagamintoje kapsulėje „Dragon“, kurią bendrovė konstruoja astronautams ir kroviniams gabenti į Tarptautinę kosminę stotį. Vadinamoji misija „Raudonasis drakonas“ turėtų būti parengta 2018 m. Ja bus gabenama įrangos ne daugiau kaip už 400 mln. JAV dolerių.

Dar šiemet Tarptautinę kosminę stotį (TKS) aplankys privačios JAV bendrovės „SpaceX" krovininis kosminis laivas „Dragon“, pranešė „Space.com". NASA daugkartinių erdvėlaivių „Space Shuttle" skrydžių į TKS estafetę „Dragon“ turėtų perimti lapkričio 30 dieną: būtent tada numatytas jo startas. O „SpaceX" konkurentė bendrovė „Orbital Science“ savąjį kosminį laivą į TKS planuoja paleisti po 3 mėnesių.

JAV bendrovė „SpaceX" pristatė naujos sunkiosios raketos nešėjos „Falcon Heavy“ kūrimo planus. Tai bus galingiausia pasaulyje komercinė raketa, teigiama bendrovės pranešime. Naujoji „SpaceX" raketa nešėja bus skirta krovininiams nepilotuojamiems kosminiams laivams iškelti į žemąją Žemės orbitą. Jos keliamoji galia 3 kartus viršys dabar „SpaceX“ naudojamos raketos „Falcon 9“ galią, skelbia „Space.

2013 metų gruodžio mėnesį Mėnulyje turėtų nusileisti JAV bendrovės „Astrobotic Technology" mėnuleigis, atskraidintas kitos privačios bendrovės „SpaceX“ raketa „Falcon 9“. „Astrobotic Technology" pranešė pasirašiusi sutartį su kosminių raketų gamintoja „SpaceX“ dėl jos krovinio pristatymo į Mėnulį.

Trečiadienį kompanija „SpaceX“ iš Floridos į kosmosą paleido kapsulę „Dragon“. Tai pirmasis JAV kompanijos bandymas pasiųsti erdvėlaivį į orbitą ir atgal. Kapsulę gabenanti „Falcon 9“ raketa paleista 17.43 val. Lietuvos laiku. Ankstesnis bandymas atšauktas likus kelioms minutėms iki pakilimo, praneša naujienų agentūra AFP. „Dragon“ yra orbitoje. Sveikiname „SpaceX“ ir jų komanda sėkmingo paleidimo proga“, – praėjus maždaug 10 minučių po pakilimo socialiniame tinkle „Tweeter“ teigė NASA.

Rytoj į kosmosą turėtų pakilti pirmasis pasaulyje privatus kosminis laivas – JAV bendrovės „SpaceX“ erdvėlaivis „Dragon“. Tai bus pirmasis bandomasis „Dragon“ skrydis į žemąją orbitą aplink Žemę, teigiama „Space.com“ pranešime. JAV bendrovė „SpaceX“ ruošiasi pradėti teikti NASA komercines krovininių ir pilotuojamų skrydžių į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) paslaugas, nes kitais metais bus nutrauktas daugkartinių JAV erdvėlaivių „Space Shuttle“ naudojimas.

JAV bendrovė „SpaceX“ pranešė į lapkričio pradžią perkėlusi savo krovininio kosminio laivo „Dragon“ startą. Jį buvo planuojama iškelti į orbitą spalio 23 dieną, tačiau nespėta atlikti formalių kosminių aparatų paleidimo derinimo procedūrų, skelbia „SpaceNews.com“. „Dragon“ – privatus nepilotuojamas kosminis laivas, galintis atgabenti į orbitą apie 3 tonas įvairių krovinių.

Privati JAV kosminių skrydžių bendrovė „SpaceX“ pranešė galėsianti pasiūlyti vietas pilotuojamuose kosminiuose laivuose už mažesnę nei 50 mln. JAV dolerių kainą, pranešė „New Scientist“. Būtent tiek iš NASA už „bilietą į kosmosą“ prašo Rusijos koncernas „Roskosmos“. Viena vieta Rusijos kosminiame laive „Sojuz“ įvertinta 50 mln. dolerių. „SpaceX“ prezidentė Gwynne Shotwell susitikime su JAV Senato prekybos, mokslo ir transporto komiteto nariais pareiškė, kad į 50 mln.

JAV bendrovė „SpaceX“ pranešė, kad didelės keliamosios galios raketos nešėjos „Falcon-9“ paleidimas į kosmosą buvo atidėtas dėl techninio gedimo. „Falcon-9“ startas buvo numatytas antradienį, 22 val. 30 min. Lietuvos laiku. Ji turėjo pakilti iš NASA kosmodromo Floridoje, Kanaveralo kyšulyje.

JAV bendrovė „SpaceX“ pranešė apie planuojamą savo kosminio krovininio laivo „Dragon“ skrydžių į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) pradžią, skelbia „Space.com“. Pirmasis „Dragon“ skrydis į TKS turėtų įvykti tarp 2010 m. gegužės ir lapkričio mėnesių, nes tuo metu stotyje dirbs darbo su šiuo kosminio laivo prototipu patirtį turintys JAV astronautai. „Dragon“. „SpaceX“ iliustr. NASA ir „SpaceX“ pasirašė 1,6 mlrd.

JAV bendrovė „SpaceX“ pirmoji pasaulyje savarankiškai iškėlė į orbitą aplink Žemę dirbtinį palydovą. Iki šiol tai padaryti pajėgdavo tik vyriausybinės organizacijos, praneša „Space.com“. „SpaceX“ suprojektuota ir pagaminta raketa nešėja „Falcon 1“  liepos 14 d. rytą iš kosmodromo Maršalo salose  į orbitą iškėlė Malaizijos  palydovą „Razaksat“. Jis skirtas Žemės paviršiui stebėti ir fotografuoti maždaug 2,5 metrų viename vaizdo taške raiška.

JAV bendrovė „SpaceX“ pranešė pradedanti projektuoti komercinę daugkartinio naudojimo kosminę laboratoriją, kuri galės į orbitą pakelti ir iš jos sugrąžinti pačią įvairiausią tyrimų aparatūrą. Taigi, pagal paskirtį tai bus Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) analogas, tik sugebantis sugrįžti į Žemę ir be to, nepilotuojamas. Būsimoji kosminė stotis pavadinta „DragonLab“. Joje bus ir hermetiniai, ir nehermetiniai sektoriai įvairios aparatūros tyrimams kosmoso sąlygose.

Šeštadienį JAV sužlugo bandymas paleisti į kosmosą privačią raketą-nešėją „Falcon 1“ su trimis palydovais, praneša „The New York Times“. Dviejų pakopų raketa, sukurta Kalifornijos kompanijos „Space Exploration Technologies Corporation“ (SpaceX), startavo nuo Kwajaleino atolo Ramiajame vandenyne. Ryšys su „Falcon 1“ nutrūko praėjus dviem minutėm po paleidimo, maždaug tuo metu, kai turėjo atsiskirti pirmoji pakopa. Prieš prarandant ryšį, skrydžio valdymo centre užfiksuoti raketos svyravimai.

Praėjusį šeštadienį Prancūzijos Gvianoje savo pirmojon kelionėn į Tarptautinę kosminę stotį leidosi Europos kosminis laivas, atversiantis NASA ir visam pasauliui naują kelią į orbitinę laboratoriją, rašo JAV dienraštis „Washington Post“. Automatinio krovininio kosminio laivo „Žiulis Vernas“ paleidimas privertė NASA atkreipti dėmesį į savo sunkią padėtį: po pustrečių metų, kai pasibaigs Tarptautinės kosminės stoties montavimo orbitoje darbai, JAV nebeturės nuosavų kosminių laivų, galinčių atgab...