sosnovskio barščiai

Ūkininkyste užsiimantis Tautvydas Katkevičius augina įvairiausius augalus, tačiau vienas jų skaudžiai nudegino odą. Dabar vyras įspėja visus atsargiai elgtis darže ir sode, nes pavojus gali tykoti to nė nežinant.  Prieš septynerius metus sveiko maisto ūkį Vilkaviškio rajone „Mėlynoji bulvė“ iš brolio perėmęs Tautvydas prieš dvejus metus pradėjo auginti ir pastarnokus.

Atšilus orams vis dažniau išeiname pasigrožėti gamta, pakvėpuoti grynu oru, kiti patraukia į sodus ir daržus. Vis dėlto, neatsargus malonus pasibuvimas gali baigtis skaudžiai – kai kurie augalai gali sudirginti odą, o kiti net stipriai ją nudeginti.  Vienas pavojingiausių, daugeliui puikiai žinomas augalas – Sosnovskio barštis, prie kurio prisilietus gresia liūdnos pasekmės, tačiau odą dirginti gali net ir pačių daržuose, šiltnamiuose ar gėlynuose auginami augalai.

16-oje Lietuvos savivaldybių pradedami naikinti Sosnovskio barščiai, ketvirtadienį pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Sosnovskio barščiai šalyje naikinami trečius metus iš eilės, pavasarį. Gavusios finansavimą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos savivaldybės per trejus metus iki 2023-ųjų įsipareigojo naikinti Sosnovskio barščius daugiau nei 330 hektarų plote.

Aplinkos ministerija primena, kad jau atėjo laikas naikinti Sosnovskio barščius. Prasidėjus šio invazinio augalo vegetacijai jį rekomenduojama iškasti taip apsaugant biologinės įvairovės požiūriu jautrias teritorijas. Raginama ir gyventojus, kurių aplinkoje – prie namų, sodo, sodybos veši Sosnovskio barščiai, suskubti juos iškasti arba pradėti ruoštis naikinti herbicidais.

Lietuva daug dešimtmečių kovoja su sovietmečiu į šalį atvežtu augalu – Sosnovskio barščiu. Augalas invazinis, pavojingas sveikatai, bet kova su juo vis dar kaip su vėjo malūnais – išnaikinti nepavyksta. Aplinkos ministerija skyrė nemenkai lėšų savivaldybėms kovoti su barščiu ir pačios savivaldybės įvairiausiais būdais naikina pavojingą augalą. Manoma, kad šiuo metu Sosnovskio barščiai užima 15 tūkstančių hektarų. O didžiausias paplitimas yra Suvalkijoje, apie Marijampolę.

Apie Sosnovskio barštį girdėjęs, ko gero, kiekvienas, tačiau dar ne visi geba jį atpažinti. Itin svarbu žinoti, kad sąlytis su šiuo augalu gali palikti skaudžias žaizdas ar net apakinti, o tai ypač aktualu mėgstantiems leisti laiką gamtoje. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) Sveikatos mokymo skyriaus sveikatos edukologė Vida Dubinskienė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kada didžiausia rizika nukentėti nuo šio augalo bei kaip elgtis turėjus sąlytį.

Mergaitei ant rankų atsirado didžiulės pūslės po to, kai ji prilietė Sosnovskio barštį. Dabar jos mama skubiai įspėja kitus tėvus. 3-ejų Rubby paplūdimyje palietė didžiulį augalą, kuris, pasirodo, buvo Sosnovskio barštis. Mergaitei ant rankų ištryško augalo sulčių ir tose vietose atsirado didelės pūslės.

Sosnovskio barštis daugumai jau gerai žinomas kaip pavojingas augalas, tačiau kontakto su juo išvengti pavyksta ne visada, ypač, jei daug laiko leidžiate gamtoje. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro gydytoja, projekto „Odos akademija“ koordinatorė Iveta Gylienė papasakojo, kaip gydyti Sosnovskio barščių sukeltus nudegimus ir kokių klaidų nedaryti. Pirmiausia svarbu suprasti, ar atsiradę nudegimai tikrai sukelti Sosnovskio barščių.

Sovietų palikimas, Stalino kerštas, invazija iš Kaukazo – įvairiai pravardžiuojamas Sosnovskio barštis nesustoja lietuviams kartinti gyvenimo ir kelti siaubo. Artėjant šiltajam metų laikotarpiui tikėtina, kad ir vėl pasitaikys piktžolės skaudžiai nudegintų žmonių. Tad kaip su šiuo augalu kovoja miestai ir patys gyventojai, bei ką daryti nusideginus augalo sultimis? Neperšlampančiais kostiumus, pirštines ir kaukes dėvintys darbininkai Vilnelės pakrantėje jau trečia diena rauna augalą po augalo.