sonata gutauskaitė

Vienam didžiausių Lietuvoje SEB bankui ketvirtadienį pradedanti vadovauti Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė sako, kad kaistanti situacija būsto rinkoje verčia jai skirti daugiau dėmesio, tačiau SEB neketina mažinti kreditavimo apimčių, nors gali imtis papildomų saugiklių. „Dabar, kai NT kaina šoktelėjo daugiau nei auga darbo užmokestis, tai jau truputį kelia nerimą. Be to, prasidėjo būstų pirkimai dar projektinėje stadijoje. Abu šie veiksniai verčia stebėti rinką.

Ar kada nors esate susimąstę, kur ir kaip jūsų vartojami produktai buvo pasodinti, užauginti ir kokiu būdu jie galiausiai pasiekė prekybos vietas? O kokį poveikį jūsų mityba daro aplinkai? Apsilankęs tvariame ūkyje, Leonardas Pobedonoscevas į šiuos klausimus bandys atsakyti kartu su TV3 laidos „Tylūs geradariai. Tvarumo istorijos“ herojais. Mes iš tiesų esame tai, ką valgome, tad jei norime gyventi ilgiau, ir jaustis geriau, svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką dedame į burną.

Ne veltui sakoma, kad vaikai – tai mūsų ateitis. Leonardas Pobedonoscevas kviečia visus, galvojančius apie vaikų ateitį, pažiūrėti, kaip prie geresnio rytojaus gali prisidėti mūsų mažieji. Gerovės visuomenė, orientuota į klimato kaitos problemų sprendimą, mažesnį vartojimą ir sąmoningą finansų planavimą, galima tik finansiškai raštingoje aplinkoje.

„Mano namai – mano tvirtovė“, – taip žinomas laidų vedėjas Leonardas Pobedonoscevas pradėjo laidą apie namus. Sutikite – tai – ypatinga vieta, kurioje praleidžiame daugiausiai laiko, esame sukaupę brangiausių prisiminimų ir potyrių. Galima sakyti, kad namai – tai visas mūsų gyvenimas, ypač šiuo, pandemijos, laikotarpiu.

Pasaulinis koronaviruso protrūkis daugelį gyventojų paskatino dar atsakingiau planuoti savo asmeninius finansus. TV3 laidoje „Tylūs geradariai. Tvarumo istorijos“ SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė teigė, kad žmonės iš prigimties yra linkę kaupti daiktus, turtą, tačiau ne visada tai yra geras sprendimas.

Ar kada nors esate pagalvoję, jog jūsų namuose prisikaupė daugybė daiktų, prie kurių metų metus nesate net prisilietę? Spintos, rūsiai, garažai, sandėliukai – tai erdvės, kurios tarsi užprogramuotos kaupti daiktus. Vis dėlto, ar visi tie giliai pakampiuose suslapstyti pirkiniai mums išties reikalingi? Ar jie neapsunkina mūsų gyvenimo? Šįkart TV3 laidos „Tylūs geradariai.

Trečdalis (34 proc.) paskolų turinčių gyventojų balandį teigė, kad jiems nekyla sunkumų laiku grąžinti turimas paskolas. Bemaž tiek pat (32 proc.) konstatavo, kad skolų grąžinimas – nei didelė, nei nedidelė našta. Kiek daugiau negu ketvirtadalis, t. y. 28 proc., paskolų turinčių gyventojų pripažino, kad turimų paskolų ir skolų grąžinimas jiems yra didelė našta.  Finansiniai įsipareigojimai labiau slegia gyventojus, kurių šeimos mėnesio pajamos siekia iki 700 eurų: 56 proc.

Nekilnojamuoju turtu karantino metu susidomėję ir su paskola jį pirkti norintys gyventojai suglumo – dalis bankų prašo didesnio nei 15 proc. pradinio įnašo. Vis dėlto patys bankai teigia skolinimo politikos karantino metu nekeitę, tik bandantys užtikrinti, kad paskolų prašantys gyventojai ekonominės įtampos metu bus pajėgūs grąžinti savo skolas. Tiesa, karantino metu bankai praneša sulaukiantys kur kas mažesnio susidomėjimo būsto paskolomis.

SEB banko klientai, turintys „Android“ išmaniuosius telefonus, galės naudotis bekontakčiais atsiskaitymais telefonu. Mokėti telefonu klientai galės Lietuvoje ir užsienyje, kur yra įrengti bekontakčiai mokėjimo kortelių skaitytuvai.

Pasaulinis koronaviruso protrūkis tapo milžinišku išbandymu valstybėms, verslui ir gyventojams. Ekonomiką apimantis sąstingis daugeliui reiškia piniginius iššūkius ir nerimą dėl ateities, kuris dažnai dar labiau padidėja dėl prisiimtų finansinių įsipareigojimų: paskolų, išperkamosios nuomos ar kitų.

Namai – kiekvieno žmogaus tvirtovė. Visi trokštame, kad jie būtų tokie, į kuriuos kas dieną norėtųsi grįžti. Deja tęsiantis karantino laikotarpiui Lietuvoje, mes kaip niekad juos įvertiname būtent dabar. Sutikime, ne visuomet turime galimybių turėti tokius namus apie kokius svajojame.

Naujieji metai, kaip įprasta, gyventojus pasitinka dideliais pokyčiais, ne išimtis – ir bankai, kurie 2020-aisiais numatę naujovių savo klientams.  Kaip teigia „Luminor“ banko Komunikacijos skyriaus vadovė Giedrė Bielskytė, svarbiausias ir pagrindinis 2020-ųjų banko tikslas yra perkelti klientų duomenis į vieningą platformą, tačiau daugiau pokyčių bankas šiuo metu neplanuoja. „Swedbank“ naujienų portalą tv3.lt informavo, kad 2020-aisiais planuojama atnaujinti 50 senesnių bankomatų.

Daliai bankų toliau perkeliant grynųjų pinigų operacijas iš skyrių į savitarnos erdves, kredito įstaigų atstovai padėtį aiškina ir kintančiais klientų poreikiais.  Kritikai, abejodami tokiais motyvais, kalba apie dalies visuomenės atskyrimą nuo svarbių paslaugų ir perspėja, kad jų skaitmenizavimas bei automatizavimas gali tapti išbandymu patiems bankams.

SEB bankas praneša, kad šį rytą interneto banko veikla iš dalies atstatyta, tačiau daliai klientų sistema tebeveikia su trikdžiais arba lėčiau nei įprastai. Per naktį nepavyko visiškai pašalinti SEB interneto banko veiklos sutrikimų, rašoma pranešime. „Šiuo metu interneto bankas iš dalies veikia – daliai klientų pavyksta prie jos prisijungti ir atlikti pervedimus, nors ji veikia lėčiau ir su įvairiais trikdžiais.

Vyriausybės planai pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą mažina šalies gyventojų norą kaupti lėšas senatvei, sako banko SEB atstovė. „Viešumoje kilusios diskusijos apie galimą antros pensijų pakopos reformą sustiprino žmonių skeptiškas nuotaikas. (...) Diskusijos daro neigiamą įtaką taupymo įpročiams“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo SEB gyvybės draudimo generalinė direktorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė. SEB užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 2017 metų pabaigoje 73 proc.

Lietuvos gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis per pastaruosius trejus metus nepakito. Nors per metus pagerėjo gyventojų elgsena ruošiantis senatvei, daugiau žmonių ėmė taupyti, tačiau sumenko jų žinios apie pensijų sistemą, krito ir pasitikėjimas ja, rodo trečią kartą SEB banko iniciatyva apskaičiuotas Baltijos šalių gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis. „Šių metų tyrimas parodė, kad Lietuvoje labai sumažėjo gyventojų tikėjimas, jog valstybė pasirūpins jų pensija.

Bendrovės „SEB gyvybės draudimas“ duomenimis, praėjusiais metais lietuviai savo vaikų ateičiai per mėnesį skyrė vidutiniškai po 38 eurus. Būtent tokio dydžio yra vidutinė mėnesio įmoka, kurią mokėjo bendrovės klientai, kaip taupymo vaikų ateičiai priemonę pasirinkę investicinį gyvybės draudimą. „Patenkinti šiandienos poreikius ir kartu taupyti ateičiai – gana didelis iššūkis.

Keičiasi „SEB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė – 14 metų įmonei vadovavusi Baiginat Kamuntavičienė palieka SEB grupę. B. Kamuntavičienę šioje pozicijoje pakeis Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, kuri formaliai šias pareigas pradės eiti Lietuvos bankui suteikus leidimą. Kol bus suteiktas leidimas, laikinai bendrovės generalinės direktorės pareigas eis Gražina Bačiulienė, bendrovės generalinės direktorės pavaduotoja ir Administravimo ir aptarnavimo departamento direktorė.