socioekonomika

Vyriausybė trečiadienio posėdyje priėmė nutarimą dėl Modernaus meno centro (MMC) projekto pripažinimo valstybei svarbiu kultūros projektu. Šis nutarimas atveria kelią skirti šio centro statybai valstybinės žemės sklypą Vilniaus centre ir leis pritraukti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Vyriausybė pirmadienį jau pritarė Kultūros ministerijos pasiūlymui dėl būsimo Modernaus meno centro pripažinimo nacionalinės svarbos projektu.

Tvirtindami, kad Vyriausybei svarbiausias prioritetas yra ne didesnis nei 3 proc. biudžeto deficitas ir finansų stabilumas, valdantieji dar kartą demonstruoja, jog žmonės jiems nerūpi. Nors turėtų rūpėti, juk būtent žmonės ir sumoka mokesčius, kurių dėka galima užsitikrinti finansinį stabilumą.

Seimui siūloma svarstyti įstatymo pataisas, kurios savivaldybių tarybose įteisintų daugiau viešumo, skaidrumo ir politikų atsakomybės. Seimo narių Edvardo Žakario, Valerijaus Simuliko ir Edmundo Jonylos teikiamose Vietos savivaldos įstatymo pataisose siūloma, kad visi kiekvieno savivaldybės tarybos nario balsavimai būtų skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje, kad savivaldybės tarybos komitetų posėdžių darbotvarkės būtų skelbiamos savivaldybės interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš 2 ...

Ekonominio pakilimo metais Lietuvoje buvo peršama nuomonė, kad indėliai – senamadiškas pinigų investavimo būdas, kuriuo naudojasi tik neišmanėliai. Šiandien neišprusėliais jaučiasi tie, kurie „įdarbinę“ nekilnojamąjį turtą ir investavę pinigus į obligacijas įklimpo į didžiules skolas. Dėl patirtų nuostolių žmonės bylinėjasi teismuose su bankais.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius ir toliau nesutinka minimalią mėnesio algą didinti daugiau nei 50 litų. Premjero nesugraudino nė vakar per susitikimą su Trišale taryba pateikti argumentai, kad gaunantieji minimalią algą gyvena žemiau absoliučios skurdo ribos.

Net 14 proc. ukrainiečių dirba ne Tėvynėje. Kaip skelbia lenta.ru, daug Ukrainiečių dirba užsienio valstybėse. Dažniausiai ukrainiečiai vyksta dirbti į Rusiją, JAV, Izraelį, Čekiją, Vengriją, Lenkiją. Analitikų teigimu, daugumu išvykusių dirbti į užsienį tai daro dėl socioekonominės situacijos šalyje. Pastaruoju meto Ukrainos ekonomiką krečia ne tik ekonominė suirutė, bet ir politiniai korupcijos skandalų akcentai. Ukrainos ekonomika pasiskirstė regionais.

Maskvos oro uostuose gali pritrūkti aviacinio kuro. Lenta.ru skelbia, kad Maskvos oro uostų saugyklose gali pritrūkti tūkstančių tonų aviacinio kuro. Aviacinio kuro trūkumo problema iki šiol nesulaukė didesnio valdžios susirūpinimo. Pavyzdžiui, „Domodedovo“ oro uostas užsisakė 10 000 tonų aviacinio kuro.

Nuo šeštadienio danai mokės brangiau už produktus, kurių sudėtyje yra daugiau nei du procentai sočiųjų riebalų, praneša Lietuvos radijas. Taip tikimasi net tik pagerinti visuomenės sveikatą, bet ir gauti daugiau pajamų. Nauju mokesčiu tikimasi sumažinti antsvorio problemą, tačiau Prekybos rūmų atstovai spėja, kad danai mėsos, sviesto, sūrio ir riebių užkandžių važiuos pirkti į kaimynines šalis.

Vokiečiai vėl norėtų įsivesti markę. Kaip skelbia gyventojų nuomonės apklausos, daugiau nei pusė vokiečių vėl norėtų pereiti prie markės. Tuo tarpu 48 proc. nori išsaugoti eurą. Kaip skelbia lenta.ru kiek padaugėjo vokiečių, skeptiškai vertinančių ES valiutą. Eurą labiau palaiko valdantieji krikdemai bei žalieji. Markės labiau norėtų kairieji. Apie šalies narystę ES vokiečiai atsiliepė taip pat įvairiai. 46 proc.

Kas galėjo pamanyti, kad ateis laikas, kai Briuselis pagrūmos Lietuvai, suabejojusiai, ar jai verta įsivesti eurą. Prieš ketverius metus būtume tai padarę kartu su slovėnais, tačiau Briuselis tada buvo negailestingas – dėl nežymaus infliacijos rodiklio neatitikimo Lietuva buvo be gailesčio palikta už durų.

Europos Sąjunga Lietuvai yra skyrusi 66 mln. litų projektams, kurie socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančius asmenis padėtų integruoti į darbo rinką. Tačiau projektus pralaimėjusieji ir finansavimo negavusieji žada Europos socialinio fondo agentūrą skųsti teismams. Dėl nesibaigiančių skandalų, susijusių su europinių lėšų panaudojimu, Seime jau renkami parašai siūlant sudaryti parlamentinę komisiją.

Europos valstybių vadovams bandant susitarti dėl išsamaus priemonių paketo, kaip išspręsti euro zonos skolų problemą ir sušvelninti krizės rezultatus, pamirštamas atsakomybės klausimas. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius, turėdamas ekonomisto išsilavinimą, sako, jog politikai, kurie nėra šios srities specialistai apie krizės sukeltų problemų sprendimo būdus turi kalbėti labai atsargiai.

Vilniaus meras Artūras Zuokas, Seimo nariai Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys, Vidmantas Žiemelis, Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus šiandien Seime pristatė siūlymą, kaip sąskaitas už šildymą Lietuvos gyventojams sumažinti beveik 20 procentų. „Tereikia vieno Energetikos ministro įsakymo dėl kvotų perskirstymo Lietuvos termofikacinėms elektrinėms ir šilumos kaina visiems lietuviams sumažėtų.

Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys mano, kad kelių Laisvosios rinkos instituto, o ne piliečių ir valstybės interesus atstovaujančių ministrų inspiruota deklaracija „Dėl pirmųjų verslo metų“ – gali atnešti daugiau žalos nei naudos, ypač sveikatos priežiūros srityje.

Sutrumpėjo Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos pavadinimas: nuo rugsėjo 27-osios ji vadinsis Liberalų ir centro sąjungos frakcija. Praėjusią savaitę Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos pirmininkams pasirašius politinę deklaraciją dėl partijų susijungimo, antradienį Seimo posėdžių sekretoriatui įteiktas prašymas dėl Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos pavadinimo pakeitimo.

Valstybės kontrolė, įvertinusi, kaip perskirstomos apskričių viršininkų administracijų funkcijos, nustatė, kad reforma nepadėjo sutaupyti žadėtų milijonų, valdininkų gretos praretėjo labai nežymiai, o biurokratija, užuot sumažėjusi, dar labiau išaugo. Valstybės auditoriai suskaičiavo, kad per apskričių reformą valstybės tarnyboje iš tiesų buvo panaikinti vos 315 etatų.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pradeda skaičiuoti kitų metų elektros kainas. Tačiau kol kas net preliminariai negali pasakyti, į kurią pusę jos keisis. Mat Energetikos ministerija dar nepateikė nei remtinų elektros supirkimo kvotų, nei remiamų gamintojų sąrašo. Komisijos pirmininkė sako, kad laiku negavusi šių duomenų Kainų komisija tvirtins tik dalinį viešuosius interesus atitinkančių paslaugų biudžetą.

Praėjusią savaitę Seimas nepritarė įstatymų pataisoms, kuriomis būtų pratęstas terminas rinkti parašus piliečiams inicijuojant referendumą. Referendumo įstatymo pataisa buvo siūlyta, kad laikas, per kurį referendumą inicijuojantis piliečiai turi surinkti 300 tūkst. parašų, būtų pratęstas nuo trijų iki šešių mėnesių. Balsas.

Pasikeitus nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai, dalis socialinio būsto nuomininkų už būstą mokės mažiau nei iki šiol, o gyvenantiesiems neprivatizuotuose butuose gali tekti atseikėti ir gerokai daugiau. Nesitikima, kad gyventojų skolos sumažės. Vyriausybė patvirtino naują valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, kuria privalo vadovautis savivaldybės, apskaičiuodamos savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį.

Konferencijoje „Lietuvos energetika po ekonominės krizės ir Ignalinos AE uždarymo" turėję dalyvauti oficialūs valdžios atstovai Energetikos viceministras, Lietuvos energetikos instituto ir „Visagino atominės elektrinės“  atstovai neatvyko. Kaip aiškino Energetikos ekonomikos asociacijos pirmininkas Jurgis Vilemas, pirma įvyko nesusipratimas dėl programos ir jos susiejimo su viena politine partija. Antra, Visagino atstovai matyt ne itin norėjo aiškinti detales, kurios yra įslaptintos.

Pirmadienio rytą, kovos su korupcija pajėgos pradėjo kratas Latvijos oro bendrovėje „airBaltic“ ir trijose su ja susijusiose įmonėse, rašo portalas Delfi.lv. Žiniasklaidą apie kratas informavo didžiausio nacionalinio vežėjo akcininko atstovas Juris Petersons. Šiuo metu vis dar nėra žinomos kratų priežastys. Rygos apygardos teismas patvirtino išdavęs leidimą septyniems tyrimams nacionalinio oro vežėjo ir su juo susijusių kompanijų atžvilgiu. Vis dėlto teismas neatskleidė tyrimo motyvų.

Pirmadienį rytinėje prekyboje „Brent“ naftos kaina nesiekia 104 JAV dolerių už barelį ribos, nes investuotojai tebenerimauja dėl įvykių euro zonoje, tikėdamiesi konkrečių veiksmų iš politikų. Lapkričio mėnesio pristatymo termino ateities sandorių „Brent“ naftos kaina sumažėjo 26 JAV centais, iki 103,10 JAV dolerio už barelį. Praėjusią savaitę ši nafta atpigo 7,35 procento. JAV lengva nafta pirmadienį atpigo 8 centais, iki 79,75 JAV dolerio už barelį.

Graikijoje grupė studentų sekmadienio vakare įsiveržė į didžiausio valstybinės televizijos kompanijos kanalo studiją. Tai pirmadienį pranešė šalies žiniasklaida. Apie 50 studentų pareikalavo žodžio tiesioginiame eteryje dėl naujojo aukštojo mokslo įstatymo, kuris, kaip jie mano, pažeidžia jų teises. Televizijos kanalo vadovybė atsisakė įvykdyti studentų reikalavimą ir vietoj naujienų laidos parodė dokumentinį filmą. Dėl šio įstatymo keliose aukštosiose mokyklose paskelbti streikai.

Graikijos finansų ministerija paneigė sekmadienio pranešimus, esą šaliai gresia bankrotas. Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos išplatino pareiškimą, kuriame kelių didžiausių Graikijos laikraščių publikacijas pavadino „prastos kokybės literatūra“. Minėtieji laikraščiai sekmadienio numeriuose publikavo straipsnius apie šalies bankroto scenarijus. „Panašu, kad šių publikacijų redaktoriai nesuvokia, kiek rimta ir pavojinga šaliai situacija“, - sakė E. Venizelas.

Dolerio kursas ketvirtadienį toliau auga po to, kai JAV federalinis atsargų bankas perspėjo rinkas dėl „ženklių“ ekonomikos sulėtėjimo rizikų ir paskelbė apie planus pirkti ilgalaikių obligacijų už maždaug 400 mlrd. JAV dolerių. JAV dolerio indeksas, atspindintis dolerio kursą šešių pagrindinių valiutų atžvilgiu, ketvirtadienį išaugo 1,3 proc. ir siekė 78,439 punkto. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko 0,8 proc., iki 1,3446 JAV dolerio.

Graikijos ministrų kabinetas nusprendė 20 procentų sumažinti pensijas, viršijančias 1200 eurų per mėnesį. Šis sumažinimas taip pat bus taikomas darbuotojams, išėjusiems į pensiją iki 55 metų. Tai trečiadienį pranešė vyriausybės atstovai. Graikija taip pat siunčia 30 tūkstančių žmonių į Darbo rezervų organizaciją. Joje bus perkvalifikuojamas personalas.

Latvijos prezidentas Andris Berzinis Vašingtone susitiko su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadove Christine Lagarde. Susitikimo metu ji pagyrė Latviją už įvykdytus įsipareigojimus tarptautiniams kreditoriams. Ji  sakė, kad žavisi Latvija - maža šalimi, kuri ryžtingai vykdė savo įsipareigojimus tarptautiniams kreditoriams ir sugebėjo įveikti ekonomikos krizę. A. Berzinis patvirtino, kad Latvija vis dar siekia subalansuoti biudžetą ir prisijungti prie euro zonos.

Vienai D. Britanijos šeimai įgriso mokėti bankui didžiules būsto paskolos įmokas, todėl jie, tiesiogine tų žodžių prasme, nusprendė imti likimą į savo rankas. Apsiginklavęs plaktuku, kirviu ir pjūklu, Simonas Dale'as su šeima atvyko į jam priklausantį Velso mišką ir ant vienos iš jo kalvelių pradėjo statybos darbus. Vyras, naudodamas medžio ir kitas statybines atliekas, pastatė trobelę per keturis mėnesius ir jam tai tekainavo 3000 svarų (apie 10 tūkst.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėjo, kad pasaulio finansų sistema dabar yra labiau pažeidžiama nei bet kuriuo kitu laikotarpiu nuo 2008-ųjų finansų krizės, informuoja BBC.

„Lietuvos lenkai yra vienintelė tokia grupė, kuri susidarė vietoje ir iš vietinių gyventojų. Ir mes turime juos taip priimti. Lygiai taip pat, kaip mes priimame Žemaitiją, Dzūkiją, turime priimti ir Vilniją, Lietuvos lenkus“, – Lietuvos televizijos laidoje „Įžvalgos“, kurią veda Virginijus Savukynas, teigė Kultūros ministro patarėjas, etnologas Imantas Melianas. Jūs daug metų tyrinėjate etninius santykius.

Nemokamas gyvenimas Vokietijoje, stabilus darbas, atlygis – nuo 5 tūkst. litų. Tereikia mokėti šnekamąją vokiečių kalbą. Perskaičius skelbimą apie tokį darbo pasiūlymą susimąstai: gal mesti viską ir važiuoti? Galima išvykti be cento Internete sklandantis darbo pasiūlymas „Gerai apmokamas darbas Vokietijoje – komandiruotė“, atrodo, įkandamas bet kam, kas susišneka vokiškai. Esą viso labo reikės padėti nedidelėms lietuviškai kalbančioms darbuotojų grupėms susikalbėti vokiškai darbo vietoje.

Pateikiame svarbiausių praėjusios savaitės Lietuvos ir pasaulio įvykių apžvalgą. 2011 09 12, pirmadienis D. Britanijoje išlaisvinti šių laikų baudžiauninkai. Sekmadienį Didžiojoje Britanijoje  surengta policijos operacija, per kurią suimti keturi asmenys. „Mail Online“ praneša, kad trims vyrams ir vienai moteriai, gyvenusiems Greenacre mobilių namelių kempinge, pateikti kaltinimai dėl vergovės. 2011 09 13, antradienis Bedarbius žadama pradėti mokyti reikalingų specialybių.

Centrinių bankų ir priežiūros institucijų atstovai atrodo sunerimę, kad pernelyg didelė konkurencija finansų sektoriuje kelia nestabilumą bei sisteminę riziką. Kita vertus, konkurencijos priežiūros institucijos vis dar tikina, kad aktyvesnė konkurencija visuomet tik į naudą. Abi pusės gali būti teisios. Tarp konkurencijos ir stabilumo egzistuoja priešprieša. Konkurencinis spaudimas gali padidinti bankų buhalterijos trapumą ir iššaukti investuotojų paniką.

Panevėžyje gyvenimas per metus nusirito iki šokiruojamai žemo lygio. Pernai savivaldybių reitingų lentelėje buvusi aštunta, šįmet Aukštaitijos sostinė nukrito per 30 pozicijų. „Sekundė“ domėjosi, kodėl apskrities centre negera gyventi net miesto merui. Panevėžyje gyvenimas per metus nusirito iki šokiruojamai žemo lygio.

Antradienį kalbėdamas Europos Parlamente Strasbūre, Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis pareiškė įsitikinimą, jog krizę padės įveikti dar stipresnė politinė Europos vienybė, praneša Parlamento spaudos tarnyba. Nors taikos ir saugumo vardan šalys iš dalies atsisakė suverenumo, tai „atsipirko kaip niekada anksčiau istorijoje“, teigė B. Komorovskis. Jis ypač pažymėjo europinio solidarumo reikšmę demokratiniams pokyčiams Lenkijoje ir kitur Vidurio bei Rytų Europoje.

Fondų valdytojai tikisi, kad per artimiausius metus Europa nugrims į recesiją, o jų pasitikėjimas Europos bankais sumažėjo dėl skolų krizės. 55 proc. Europos fondų valdytojų dabar mano, kad regiono ekonomika trauksis du artimiausių 12 mėnesių ketvirčius, rodo kas mėnesį JAV banko „Bank of America Merrill Lynch“, JAV banko pasaulinės bankininkystės ir rinkų skyriaus, atliekama apklausa. Palyginimui, rugsėjo 1–8 dieną atliktos apklausos duomenimis, tik 14 proc.

Stambiausi Europos bankai nuo 2011 m. vidurio paskelbė apie savo planus panaikinti 70 tūkst. darbo vietų. Palyginimui, Jungtinėse Valstijose buvo paskelbta apie 42 tūkst. bankininkų atleidimą.

Daugiau nei du trečdaliai, arba 69 proc., ekonomiškai aktyvių Latvijos gyventojų yra įsitikinę, kad antroji pasaulio ekonomikos krizės banga artėja ir kad ji paveiks Latvijos finansinį stabilumą. Tokia gyventojų nuomonė paaiškėjo po tyrimų bendrovės „TNS Latvia“ ir televizijos kanalo LNT atliktos apklausos. 17 proc. apklaustųjų teigė, kad antros krizės bangos nepavyks išvengti, o 52 proc. mano, kad antroji krizės banga yra tikėtina. Kita vertus, 17 proc.

Pirmadienį nerimas dėl galimo Graikijos bankroto nusmukdė akcijų rinkas. Europos akcijų indeksas „FTSEurofirst 300“ pirmadienį sumažėjo 2,52 proc., iki 892,46 punkto. Prancūzijos bankų akcijos smarkiai krito, rinkoms laukiant reitingų agentūros „Moody's“ sprendimo dėl skolinimosi reitingo.

Rytų Europos šalys, neįeinančios į euro zoną, nerimauja, kokią įtaką skolų krizė ir bendros valiutos bloko reakcija į ją gali turėti jų narystės aspektus, pareiškė šį pusmetį Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Lenkija. "Mes norėjome aptarti naujausius įvykius ir pasidalyti bendrais rūpesčiais, – pareiškė valstybės sekretorius Europos Sąjungos reikalams Mikolajus Dowgielewiczius po ES pareigūnų susitikimo Briuselyje.

Kitąmet Birštono kurortas tikisi sulaukti dar daugiau lankytojų nei šiemet. Statoma nauja sanatorija, įgyvendinami pirmieji investiciniai projektai – rekonstruojamas vienintelis Lietuvoje išlikęs kurhauzas, plečiama dviračių takų infrastruktūra. Pasak Birštono turizmo informacijos centro vadovės, krizė kurortui išėjo į naudą – užsienyje neišgalintys ilsėtis lietuviai ėmė užsukti į Birštoną. Birštono kurorto, švenčiančio 165 metus, plėtrą, anot kurorto vadovų, diktuoja rinka.

Kol miesto valdžia suka galvą, ką daryti su prieš ketverius metus Kultūros ir poilsio parke atidaryta ekstremalaus sporto aikštele, ši baigia supūti. Aikštelei remontuoti nėra lėšų, nėra jų ir ekstremaliam sportui finansuoti.

Graikijos finansų ministras Evangelos Veniselos teigia, kad jo santykiai su tarptautiniais skolintojais yra geri, šalis veiksmingai įgyvendina reformas, o jo kritikai tik be reikalo „kursto nežinią ir kelia paniką“, rašo „The Financial Times“. Sekmadienį E. Veniselos sakė, kad Graikija sparčia imasi įgyvendinti ilgai atidėliotas struktūrines reformas, dėl kurių susitarė su Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), tačiau detaliau nepaaiškino, kaip sieks jas įgyvendinti.

Brazilijos užsienio reikalų ministras Antonio de Aguiar Patriota sekmadienį išreiškė viltį, kad Rusija bus priimta į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dar šiemet, praneša „RIA Novosti“. „Brazilija ir Rusija yra sparčiai ekonomikos prasme besivystančios šalys, jos greitai atsigavo po krizės. Šiemet tikimės ekonomikos augimo ir Rusijos įstojimo į PPO dar iki metų pabaigos“, - Brazilijos ministras teigė per susitikimą su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso vis dar tikisi augimo Europoje ir nenumato recesijos. Investuotojai toliau nerimauja, kad euro zonos skolų krizė gali persimesti į Italiją ir Ispaniją. Be to, jie nerimsta dėl delsimo skirti naują finansinę paramą Graikijai, kyla abejonių, ar šalis šiais metais įgyvendins biudžeto siekius. „Mes nenumatome recesijos Europoje.

Latvijos gyventojų nuomonė apie naudą, kurią šalis gavo prisijungusi prie Europos Sąjungos (ES), ir toliau blogėja. Tai paaiškėjo po tyrimų bendrovės „TNS Latvia“ ir televizijos kanalo LNT atliktos gyventojų apklausos. 25 proc. ekonomiškai aktyvių Latvijos gyventojų mano, kad ES narystė Latvijai buvo naudinga, tuo tarpu 37 proc. tikina, kad prisijungusi prie ES Latvija nukentėjo. 18 proc. apklaustųjų teigė, kad Latvija nei gavo naudos, nei patyrė nuostolių prisijungusi prie ES. 20 proc.

V. Janukovičiaus knyga gali būti plagiatas. Tačiau jo patarėja gina prezidentą ir teigia, kad Ukrainos vadovo parašyta knyga yra originalas. Lenta.ru rašo, kad kiek anksčiau „Ukrainskaja pravda“ paskelbė, jog V. Janukovičiaus knygoje yra nemažai teksto, paimto iš kitų leidinių. Prie šio teksto nėra jokių nuorodų, kad mintys paimtos iš kitų autorių.

„Kamestos“ bendrovė Kalėdoms nudžiugins Neveronių gyventojus - numatoma rekonstruoti vienus nuotekų valymo įrengimus, pakloti 7,49 km nuotekų tinklų, 7,51 km vandentiekio tinklų. Prie nuotekų ir vandentiekio tinklų bus suteikta galimybė prijungti 680 gyventojų namų valdų. Neveronyse vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros darbus atlieka UAB „Kamesta“, o nuotekų valymo įrenginių darbus vykdo AB „Ekra“. Abiejų sutarčių vertė - po 2,8 mln. Lt.

Jungtinių Valstijų prekybą akcijomis prižiūrinčios institucijos ėmėsi netradicinių veiksmų – reguliuotojai pradėjo reikalauti iš dažnai akcijomis prekiaujančių įmonių atskleisti savo prekybos strategijas ir kai kuriais atvejais netgi slaptus savo kompiuterių kodus, rašo naujienų agentūra „Reuters“. Finansų pramonės reguliavimo įstaiga (FINRA) iš kompanijų reikalauja pateikti kodus ar algoritmų parametrus.