snoro bankrotas

Tokios nuomonės laikosi Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Lygiai prieš metus nacionalizuoto banko „Snoro“ bankroto procesas tęsis dar kelerius metus, mažiausiai iki 2014-ųjų, rašo delfi.lt „Bankrotas kaip bankrotas, daug džiaugsmo, matyt, niekam neteikė.

Lapkričio 16–ąją minimi metai po „Snoro“ nacionalizavimo. Investuotojų asociacija apžvelgia pagrindinius įvykius, per šį laikotarpį įvykusius „Snoro“ bankroto istorijoje bei Lietuvos finansų rinkoje. „Snoro“ akcininkai – vis dar Londone Buvę didžiausi „Snoro“ akcininkai – Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas (68,1 proc. bei „Snoro“ valdybos pirminkas Raimondas Baranauskas (25,31 proc.) Londone sulaikyti dar 2011–ųjų lapkričio pabaigoje, tačiau jų ekstradicijos byla vyksta lėtai.

Iš „Snoro“ kreditorių komiteto pasitraukęs žinomas Klaipėdos verslininkas Martinas Gusiatinas užsimena apie atsainų valstybės požiūrį į savo pinigus, skirtus privačios kredito įstaigos klientams. „Mano nuomone, jeigu valstybė prižiūrėjo „Snorą“, o prižiūrėjo, matyt, blogai, bet jį vėliau nacionalizavo, tai ji ir turėtų visiems kreditoriams grąžinti visus pinigus. Dabar susidaro įspūdis, kad valstybė kiek įmanoma atsiims savo pinigus, o visi kiti – tegul lieka likimo valioje.

Banko „Snoras“ kreditorių komitetas patvirtino bankroto administratoriaus Neilo Cooperio komandos išlaidų biudžetą kovo 8 d. - liepos 31 d. laikotarpiu. Patvirtintos konsultantų išlaidos sudaro vidutiniškai 7 mln. Lt per mėnesį, skelbia vz.lt. Sprendimas buvo priimtas ketvirtadienį, išanalizavus konsultatų pateiktas veiklos ataskaitas. Šiuo laikotarpiu vidutinės mėnesio išlaidos siekia 3 mln. litų – 30 proc. mažesnės nei 2011 m. gruodžio 7 d. - 2012 m. kovo 7 dienomis.

Praėjus pusmečiui nuo banko „Snoras“ nacionalizavimo tai vis dar bene dažniausiai žiniasklaidoje minima istorija. Tačiau banko kreditoriams tai aiškumo nesuteikia. Jie skundžiasi informacijos trūkumu ir nerimauja liksiantys prie skilusios geldos. Buvo stengiamasi banką „Snoras“ nacionalizuoti greitai ir nuolat paneigti sklandančius gandus, tačiau susibūrę į asociaciją banko kreditoriai skundžiasi informacijos trūkumu.

Bankrutuojančio „Snoro“ administratoriui Neilui Cooperiui prireikė daugiau lėšų bankui administruoti. Vakar jis kreipėsi į teismą ir paprašė skirti papildomą sumą. Kreditoriai ketina reikalauti ataskaitos, kam panaudoti anksčiau skirti pinigai, rašo „Lietuvos Rytas“. Kovo 7-ąją baigėsi terminas, kai banko administratoriui buvo leista panaudoti 60,9 mln. litų. Leidimo tokiai sumai išleisti jis prašė gruodžio pabaigoje. Vilniaus apygardos teismas tokį sutikimą davė gruodžio 27 dieną.

Seimo valdantieji konservatoriai ir jų kompanionai parlamentinės komisijos sukūrimą „Snoro“ banko žlugimui tirti laiko žala valstybei. Kodėl politikai atkakliai nenori sužinoti tiesos apie „Snoro“ banko žlugimą? Valstybė indėlininkams jau išmokėjo 4 mlrd.

Seimo neeilinėje sesijoje antradienį Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas informavo parlamentarus apie banko bankroto proceso eigą. ,,Kad tas pasekmes likviduotume su mažiausiais nuostoliais, būtinos bendros pastangos“, – sakė jis pabrėžęs, kad vienintelis jo atvirumo stabdys – ikiteisminis tyrimas.

2011 m. lapkričio mėnesį žiniasklaidos priemonėse paskelbtų bankų naujienų skaičius išaugo daugiau nei 5 kartus, lyginant su ankstesniais šių metų mėnesiais. Naujiena apie banko „Snoras“ bankrotą dvigubai padidino susidomėjimą ir kitų Lietuvoje veikiančių bankų naujienomis. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos „TNS LT“ atlikta komunikacijos analizė, kurio metu 2011 m. lapkričio mėn.

Lietuvos draudimo bendrovės dėl banko „Snoras“ likvidavimo greičiausiai praras maždaug 13 mln. litų gyventojų draudimo įmokų, teigia Lietuvos draudikų asociacija (LDA). Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius įstatymus, „Snoro“ sąskaitose laikomi draudimo bendrovių indėliai, net ir nesiekiantys šimto tūkstančių eurų, nėra apdrausti valstybės, o galimybės šiuos įsipareigojimus įvykdyti pagal bankroto procedūras yra ribotos.