šmsm

Šį rudenį 15-oje šalies savivaldybių pradės veikti per 100 mokinių įvairovei atvirų klasių, kuriose kartu besimokantys įvairių ugdymosi poreikių vaikai gaus papildomą pagalbą, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Atviroje klasėje kartu su kitais mokiniais ugdysis nuo vieno iki trijų mokinių, kurie turi didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, taip pat galės mokytis keletas nedidelių specialiųjų poreikių turinčių vaikų.

Liko daugiau nei savaitė pateikti prašymus studijuoti aukštosiose mokyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad pasirinkusiems mokytojo profesiją neribojamas priėmimas į valstybės finansuojamas vietas, numatytos iki 539 eurų per mėnesį siekiančios stipendijos.

 Lietuvos sporto arenoje prieš metus įkurtai Nacionalinei sporto agentūrai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pirmieji metai buvo intensyvūs ir kupini iššūkių. Valstybės sporto politiką aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo srityse įgyvendinančiai organizacijai reikėjo suburti komandą, sklandžiai perimti darbus, užsitarnauti sporto bendruomenės pasitikėjimą.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad kandidatas į švietimo ministrus Gintautas Jakštas prisieks kitą savaitę, sunkumų patvirtinant jo kandidatūrą nekils. „Aš žinau, kad ekscelencija prezidentas išvyksta šiandien, ir jeigu jisai kažkuriuos dalykus dar norėjo pasitikslinti su kandidatu, tai man atrodo visiškai normalu, kad pasitikslins pirmadienį.

Beveik 700 pedagogų ketinama nemokamai suteikti papildomų kompetencijų, rusų kalbos mokytojams teikiama pirmumo teisė, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Pedagogai, norintys 2023–2024 metais įgyti mokomųjų dalykų ar ugdymo srities pedagoginės specializacijos kompetencijų, jau gali teikti paraiškas atrankai į nemokamas studijas. Jas užbaigusieji gali pradėti dirbti atitinkamo dalyko ar pedagoginės specializacijos mokytojais“, – teigiama ministerijos pranešime.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) pateikus reikalavimų už daugiau kaip 3 mlrd. eurų ir nesileidus į kompromisus derantis dėl naujos kolektyvinės sutarties, pasirašytas nesutarimų protokolas, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Jos teigimu, profsąjunga reikalauja mokytojų atlyginimus didinti 56 procentais.

Peržvelgus privačių vasaros stovyklų kainas šių metų vasarai, jos iš tiesų verčia sunerimti tėvus, norinčius vaikus į jas išleisti bent savaitei. Už septynių dienų poilsį su nakvyne ir maitinimu šiais metais teks pakloti tris šimtus eurų ar daugiau. O jei šeimoje auga ne vienas vaikas, nesunku paskaičiuoti, jog vasaros stovykla šeimai atsieis vieno mėnesio minimalų (633 Eur į rankas), o gal net ir vidutinį (apie 1200 Eur į rankas) atlyginimą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suburta komisija įvertino valstybinių kolegijų parengtus veiklos stiprinimo projektus, rašoma pranešime spaudai. Ekspertai rekomenduoja įgyvendinti penkis valstybinių kolegijų jungimosi projektus, dalį kolegijų reorganizuoti steigiant naujus padalinius universitetų sudėtyje. Šie siūlymai dar bus teikiami svarstyti Vyriausybei.

Švietimo ministerija (ŠMSM) patvirtino aukštojo mokslo prieinamumo didinimo planą, kuriame numatoma, kad 2024 metais atsiras papildoma konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos, aukštosios mokyklos bus skatinamos plėsti studijų prieinamumą. Šie pakeitimai daromi siekiant visoms socialinėms grupėms užtikrinti lygias galimybes siekti aukštojo išsilavinimo, pirmadienį pranešė ŠMSM.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektams Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) numato skirti 23,6 mln. eurų. Kaip trečiadienį pranešė ministerija, mokslo ir studijų institucijos bei verslo įmonės kviečiamos pretenduoti dėl valstybės finansavimo MTEP projektams, dalyvauti Europos Sąjungos bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“. „Siekiame sudaryti geresnes galimybes mokslininkams ir verslo atstovams gauti valstybės finansavimą įgyven...

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį patenkino švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės atsistatydinimo pareiškimą. „Šalies vadovas, vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į Ministrės Pirmininkės teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo priėmė J. Šiugždinienės atsistatydinimą ir pavedė teisingumo ministrei Ewelinai Dobrowolskai eiti švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas“, – pranešė Prezidentūra.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) atnaujinus bendrojo ugdymo programas, pilietiškumo ugdymo kompetencija įtraukta į visus bendrojo ugdymo dalykus, trečiadienį pranešė ministerija. Anot ministerijos, pilietiškumo ugdymas – vienas iš mokytojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetų 2023–2025 metais. Ministerija kvies aukštąsias mokyklas parengti nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas visiems mokytojams. Dalyvavimas šiose programose bus finansuojamas valstybės lėšomis.

Daugiau nei trečdalį šalies savivaldybių, kurios dalyvauja „Tūkstantmečio mokyklų“ programos pirmajame sraute, lėšos pasieks per artimiausias savaites, trečiadienį informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Iš viso pirmojo srauto savivaldybių pažangos planams įgyvendinti skirta apie 109,6 mln. eurų. Pažangos planų įgyvendinimas baigsis 2025 metų balandį.

Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių mokymo kursus devintokams organizuojanti Lietuvos šaulių sąjunga papildomo finansavimo tam nėra gavusi, juos rengia iš savo perskirstytų resursų, susiduria su įvairiais iššūkiais, sako sąjungos pavaduotojas, jaunųjų šaulių vadas Tadas Venskūnas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) patarėjas Ignas Gaižiūnas teigia, kad finansavimas buvo suderintas su Krašto apsaugos ministerija ir jis turėtų būti užtikrintas, kai tik jo prireiks.

73 mokyklų devintokai šį pavasarį galės dalyvauti pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurse, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Skaičiuojama, jog nuo kovo pradžios iki mokslo metų galo mokymuose dalyvaus apie 3600 mokinių.  Mokymai bus tęsiami ir kitais mokslo metais. Planuojama, kad per keletą ateinančių mokslo metų juose galės dalyvaus visi šalies devintokai: 2023–2024-aisiais dalyvaus – 50 proc. visų devintų klasių mokinių, 2024–2025 metais – 100 procentų.

Balandį vykusio lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpinio patikrinimo surinktų taškų vidurkis siekia beveik 33 balus iš 40 galimų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai tokius rezultatus vertina teigiamai. Pasak ministerijos, patikrinime dalyvavo beveik 800 lenkų mokomąja kalba besimokančių gimnazijos III klasės mokinių. Rezultatai rodo, jog maksimalų taškų surinko 7,1 proc. mokinių. Nuo 35 iki 40 taškų surinko 390 mokinių.

Ugdymo mokslai aukštosiose mokyklose pritraukia daugiau motyvuotų, geriau pasirengusių būsimų mokytojų, rodo ankstesnių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenys. Tačiau Lietuvos mokyklos, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, susiduria su sunkumais ieškant mokytojų, rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pranešime spaudai.

Balandžio 21–22 d. visos šalies profesinio mokymo įstaigos vienu metu rengia atvirų durų dienas, rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) prenešime žiniasklaidai. Apsilankyti ir susipažinti su profesiniu mokymu kviečiami visi – moksleiviai ir jų tėvai, suaugusieji, besidomintys galimybe įgyti profesinę kvalifikaciją, verslo atstovai. Užsukti į mokyklas galima pasirinktu metu bet kurią iš dviejų dienų nuo 10 iki 18 val.

Šiandien nuotoliniu būdu susitikę Baltijos valstybių ir Lenkijos už sportą atsakingi ministrai tarėsi, kokių tolesnių veiksmų galima būtų imtis kartu ir kiekvienoje iš šalių atskirai, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai negalėtų dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose. Kaip jau skelbta, Tarptautinis olimpinis komitetas rekomenduoja grąžinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose „neutraliu“ statusu.

Siekiant didesnio pamokų lankomumo, tėvai galėtų pateisinti penkias moksleivio praleistas dienas per mėnesį, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė. „Esame šiuo metu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sutarę pirminį variantą, kad tai galėtų būti penkios dienos, kurios būtų pateisinamos su tėvų rašteliu“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė Jurgita Šiugždinienė. Pasak jos, kitas praleistas pamokas turėtų pateisinti medikai.

Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ketvirtadienį dalyvaus nuotoliniame Baltijos valstybių ir Lenkijos už sporto politiką atsakingų ministrų susitikime. Ministrai kalbės, kokių reikėtų imtis priemonių siekiant apriboti šalių agresorių sportininkų dalyvavimą tarptautinėse varžybose.

Siekdama populiarinti kitas nei rusų užsienio kalbas mokyklose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) trečiadienį organizuoja viešą nuotolinę prancūzų kalbos pamoką. Ją ves Alytaus Dzūkijos mokyklos prancūzų kalbos mokytoja, frankofoniško teatro būrelio vadovė Neringa Svinkūnienė. Vieša nuotolinė prancūzų kalbos pamoka bus transliuojama 13 val., pranešė ŠMSM.

Bendrame Europos ir kitų pasaulio šalių už sportą atsakingų ministrų nuotoliniame pasitarime sutarta parengti bendrą pareiškimą siekiant užkirsti kelią bandymams gražinti Rusiją ir Baltarusiją atstovaujančius sportininkus į tarptautines sporto varžybas. Susitikime dalyvavo 35 valstybių, tarp kurių JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Nyderlandų, Kanados, Australijos, Japonijos, Šiaurės, Baltijos šalių ir kitų, atstovai.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime nariams kelia nerimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) inicijuojamas įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, rašoma pranešime spaudai. Pasak parlamentarų, 2024 m. rugsėjį įsigaliosiantiems Švietimo įstatymo pakeitimams mokyklos nėra paruoštos, vėluojama diegiant infrastruktūrą, trūksta pagalbos mokyklose dirbantiems pedagogams.

Siekiant plėsti ir gilinti dvišalį bendradarbiavimą, Taivane lankosi Lietuvos mokslininkų delegacija, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Anot jos, daugiausia dėmesio skiriama bendradarbiavimui lazerių fizikos ir biotechnologijų srityse. Į šią autonominę salą šalies mokslininkai tai pat buvo pakviesti pasidalinti savo pasiekimais.

Ministrų kabinetas trečiadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skyrė daugiau kaip 38 mln. eurų iš Ukrainos atvykusiems karo pabėgėliams ugdyti. Ši suma skirta šiems mokslo metams. Pati ministerija tam tikslui prašė beveik dvigubai daugiau lėšų – per 65 mln. eurų. „Ukraina patikėjo mums svarbiausią savo turtą – vaikus. Ir mes jais deramai pasirūpinsime“, – ministerijos pranešime trečiadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Didžiausia suma – 34,23 mln.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai siūloma kitais mokslo metais rengiant sveikatos priežiūros specialistus priimti 199 asmenimis daugiau į valstybės finansuojamas vietas, šį skaičių padidinant iki daugiau kaip 2700.  Kaip antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, tokį siūlymą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) 2023–2024 mokslo metams pateikė Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetas (VUK).  ŠMSM bei Vyriausy...

Nuo 2024-ųjų metų visos šalies bendrojo ugdymo mokyklos privalės mokyti visus vaikus, taip pat ir turinčius negalią. Mokyklų direktoriai į tai žiūri su nerimu ir sako, kad mokyklos tam yra dar nepasiruošusios. Daugelyje mokyklų nėra liftų, trūksta padėjėjų, o ir patys mokytojai sako tam dar nepasirengę. Sąlygos turintiems negalią vaikams nesudarytos, nors iki reformos starto liko vos vieneri metai.

1290 – tiek pedagogų Užimtumo tarnyboje ieško darbo. Nepaisant to, mokytojų stygius mokyklose pasiekė kritinį tašką. Dalyje šalies regionų jau skambinama pavojaus varpais, nes bijoma, kad po kelerių metų nebebus kam mokyti vaikus matematikos, chemijos, fizikos, biologijos, informacinių technologijų.

Patenkinamo lygio nepasiekusių dešimtokų nukreipimas į profesines mokyklas būtų socialiai neteisingas ir kenktų profesinio ugdymo prestižui, sako prezidento patarėja Jolanta Urbanovič. „Lyg ir žingsnis atgal“, – teigė ji antradienį Žinių radijui komentuodama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą pertvarką dėl privalomo mokinių pasiekimų vertinimo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skyrė beveik 40 tūkst. eurų septynių organizacijų išlaidoms, patirtoms siekiant padėti Ukrainos aukšto meistriškumo sportininkams bei treneriams, iš dalies finansuoti, antradienį pranešė ministerija. Lietuvos imtynių federacijai skirta 10 tūkst. eurų, beveik 8 tūkst. eurų teko Lietuvos irklavimo federacijai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo, kad mokslus vienuoliktoje klasėje norintys tęsti dešimtokai nuo 2025-ųjų turės išlaikyti žinių patikrinimą teigiamu balu, ketvirtokams ir aštuntokams žinių patikrinimai taptų privalomi.

Skandalais pagarsėjusi Astra Genovaitė Astrauskaitė grįžta dirbti mokytoja. Anot švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, tai nepateisinama, o mokyklos, priėmusios A. G. Astrauskaitę dirbti laukia tarnybinis patikrinimas. Nuomone apie A. G. Astrauskaitės įdarbinimą J. Šiugždinienė pasidalijo savo „Facebook“ paskyroje. „Nesuprantu, kaip gali atsitikti, kad skandalingai pagarsėjusi Astra Astrauskaitė vėl priimta dirbti į mokyklą mokytoja“, – rašo ministrė.

Ukrainiečių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose iki metų pabaigos paskirstyta 420 tūkst. eurų, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Ministrės Jurgitos Šiugždinienės įsakymu paskirstytos lėšos 21 aukštajai mokyklai, į valstybės nefinansuojamas vietas priėmusioms iš Ukrainos atvykusius studentus.

Ministerija skyrė per 80 tūkst. eurų Ukrainos sportininkams Vilnius, spalio 20 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šią savaitę paskirstė finansavimą į Lietuvą persikėlusiems Ukrainos sportininkams. Lėšos jiems bus skirtos per Lietuvos sporto federacijas. Iš viso švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės įsakymu septynių sporto šakų federacijoms paskirstyta 81,5 tūkst. eurų. Daugiausia – atitinkamai 20 ir 19 tūkst.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia vis dar laukianti Tarptautinės Ukrainos mokyklos dokumentų, reikiamų skirti mokinio krepšelio lėšas įstaigai, ji galėtų pretenduoti į 2,5 mln. eurų per metus. Ministerijos teigimu, mokykla savo dviejuose padaliniuose sostinėje, Vilniaus kolegijos patalpose, ir Klaipėdoje deklaruoja mokanti apie tūkstantį moksleivių iš šiuo metu jau turinti per 90 pedagogų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ieško galimybių Vilniaus rajone, Riešėje, pastatyti lietuvišką darželį, nes Vilniaus rajono savivaldybė to nedaro. Savivaldybė savo ruožtu kaltinimus atmeta ir apgailestauja, kad ministerija su ja nederina savo planų. Ministrė: situacija – nenormali Apie planus Vilniaus rajone statyti lietuvišką vaikų darželį ministrė Jurgita Šiugždinienė pranešė trečiadienį per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį.

Klaipėdos politikai ieško teisinių būdų, kaip padėti oficialiai Lietuvoje neįregistruotos Tarptautinės Ukrainos mokyklos uostamiesčio padaliniui, kuriame besimokantys vaikai neturi sporto erdvės, negauna nemokamo maitinimo. Įstaiga taip pat neturi lėšų patalpų nuomai padengti.  „Mūsų statusas nepasikeitė nuo praėjusios savaitės.

Meilės Lukšienės premijos laureatu antradienį išrinktas Kauno rajono Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinės mokyklos pradinių klasių mokytojas Ąžuolas Jašinskas, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). „Norėčiau šia premija pasidalyti su visais mokytojais, kurie mane augino. Išsirinkau darbą, kurį dirbdamas mėgaujuosi. Noriu padėkoti ir žmonai, kuri taip pat pedagogė, ir turi kantrybės mane išklausyti.

Planuojama, jog nuo 2023 metų pradžios turėtų pradėti veikti suaugusiųjų švietimo platforma, kurios tikslas – sudaryti sąlygas gyventojams gauti kompetencijų tobulinimo pasiūlymus, pagrįstus asmeniniu pasirinkimu. Kaip antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ši platforma vi veiks vieno langelio principu, savo individualioje paskyroje žmogus galės registruotis į mokymus, atšaukti dalyvavimą, kaupti informaciją apie baigtas mokymo programas.

Prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos susirinkusi nedidelė grupė aukštųjų mokyklų dėstytojų pirmadienį reikalavo atlyginimus pakelti bent 30 procentų. Ministerija teigia girdinti protestuotojus ir teigia, jog sprendimai dėl jų reikalavimų bus priimti vėliau.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, užvirė diskusijos, kaip Lietuvos mokyklose turėtų būti dėstoma rusų kalba. Vieni ragina išvis šią kalbą uždrausti, o ekspertai atšauna, kad rusų kalba – svarbi, bet reikia atsijoti grūdus nuo pelų. Tiksliau tariant, keisti Maskvos režimui pataikaujančius rusų kalbos vadovėlius, o iš rusų kalbos ir literatūros programos pašalinti imperinę Rusiją aukštinančius autorius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) trečiadienį pranešė ankstinanti nacionalinius ketvirtokų ir aštuntokų pasiekimų patikrinimus – jie bus organizuojami sausio–vasario mėnesiais. Anksčiau nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai būdavo organizuojami pavasarį, paprastai balandžio mėnesį.

Rugsėjis jau ryt, o kai kurie studentai, į sostinę atvykę siekti aukštojo mokslo, dar suka galvas, kur gyventi. Vietų bendrabučiuose nėra, o išsinuomoti būsto dalis neturi galimybių – brangu. Į tokią situaciją pakliuvę studentai kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) „neūkiškumu“ ir „aukštojo mokslo vizijos neturėjimu“. Kad atkreiptų valdančiųjų dėmesį, keletas žmonių  trečiadienį susibūrė į mitingą.

Po 3 metų keisis tvarka vaikų darželiuose – ikimokyklinis ugdymas taps visuotinis, žada Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Įsigaliojus naujam įstatymui valstybė kiekvienam vaikui nuo 2 metų skirs vietą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Ar bus išspręstas vietų darželiuose trūkumas? Ministrė Jurgita Šiugždinienė pristato, kokie pokyčiai laukia. Planuojama, kad nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinis ugdymas taps visuotinis vaikams nuo 2 metų amžiaus.

Artėjant rudeniui pasigirsta kalbų apie vaikų grįžimą į mokyklą. Išaugusios maisto produktų kainos gąsdina – mokyklos bus priverstos sukti galvą, kaip pamaitinti pradinukus pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) nustatytą sumą. Seimo narė Vilija Targamadzė piktinasi, kad iki 3 eurų per dieną vaikų pusryčiams ir vakarienei toli gražu nepakaks. Primenama, kad nustatytais tarifais nepatenkinti ir verslininkai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijoms papildomai skiria 4,4 mln. eurų. Daugiausia lėšų skirta Lietuvos plaukimo federacijai – beveik 550 tūkst. eurų. 442 tūkst. eurų skirti lengvosios atletikos, 395 tūkst. eurų – krepšinio, 371 tūkst. eurų – irklavimo, 333 tūkst. eurų – baidarių ir kanojų irklavimo federacijoms.

Lietuvos moksleiviai įgis nacionalinio saugumo ir gynybos žinių dar mokyklos suole. Taip skelbia krašto apsaugos ir švietimo, mokslo ir sporto ministrai. Jų teigimu, vaikų ugdymas ir parengimas ekstremalioms situacijoms bei krašto gynybai yra prioritetinė valstybės užduotis. Pirmieji mokymai prasidės dar šių metų birželį 10-yje šalies mokyklų. Krašto apsaugos ministerija (KAM) kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ruošia projektą, skirtą gynybos įgūdžiams ugdyti dar mokykloje.

Ministeriją ir Vilniaus miesto savivaldybę pasiekė informacija apie galimai skleidžiamą Rusijos propagandą. Lietuvos mokyklose kilo įtarimų dėl pedagogų pasisakymų, vadovybė laiko juos mažų mažiausiai neetiškais, dėl to dvi sostinės mokytojos turėjo atsisveikinti su darbo vieta. Portalo tv3.lt šaltinių teigimu, abi mokytojos dirbo sostinėje. Viena iš jų mokytojavo Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje, o antroji pedagogė dirbo Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje.