škvalas

Jau beveik metai praėjo nuo škvalo, kuris nusiaubė kelių rajonų miškus. Urėdijos sėkmingai baigė tvarkyti audros padarinius, pasodino naujų medžių. Daug kur sutvarkytos ir privačios valdos. Tačiau Varėnos rajono valdžia, prasidėjus uogavimo ir artėjant grybavimo metui, skelbia, kad žmonėms Dzūkijos girios kelia pavojų, nes liko daug netvarkytų privačių valdų. Skelbia pavojų Varėnos rajonas yra tarp labiausiai nuo pernai metų audros nukentėjusių regionų.

Ketvirtadienį, birželio 30 dieną, Utenoje ir jos apylinkėse stiprus vėjas bei liūtis rovė medžius, vartė konteinerius, darė kitas aibes. Utenos rajone buvo išversta apie  1000 medžių. Daugiausia žalos gamtos stichija pridarė Aukštakalnio pušyne, Vestuvių kalne, Vyžuonėlės parke, Šeimyniškių piliakalnyje, Pašilių miške, Biliūnų kaime, Vyžuonėlių kaime. Vyžuonėlių kaime vėtros nulaužti medžiai taip pat apgadino tris automobilius.

Miškininkai iki balandžio pradžios žada baigti tvarkyti prieš pusmetį škvalo suniokotus miškus. Tačiau anot jų atstovų, medienos nespėjama išvežti, nes kelininkai uždarė sunkiasvoriams automobiliams kai kuriuos kelius. Miškininkai tikisi, kad medienos kokybė nepablogės, nuostolių nedaugės, juolab jog kompensaciją žada ir Europos Sąjunga.

Varėnos rajono Sarapiniškių kaime praėjusį savaitgalį baigti uždengti dviejų namų, labiausiai nukentėjusių nuo rugpjūčio 8-osios naktį praūžusios vėtros, stogai. „Šiandien jau šypsausi. Padėjus geriems žmonėms galiu ramiai laukti žiemos. Bet tos baisios dienos niekada nepamiršiu. Atrodė, kad pasaulio pabaiga su siaubingu šėlsmu nusileido į Sarapiniškes“, – išlydėdama „Varėnos statybos“ darbininkus kalbėjo 68 metų Monika Degutienė.

Vyriausybei paskyrus 174,8 tūkst. litų Kauno gyventojams, kurių turtas buvo suniokotas rugpjūčio mėnesį dėl miestą užgriuvusio škvalo, lėšos netrukus turėtų pasiekti nukentėjusius. Iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto,  škvalo padariniams likviduoti buvo skirta beveik 1,4 mln. litų. Tie pinigai atitenka pagal poreikius: miesto viešų erdvių sutvarkymui (600 tūkst. litų), gyventojų patirtai žalai kompensuoti (187,2 tūkst.

Kauno rajone tebedirba sustiprintos miškininkų pajėgos – per kelis mėnesius pavyko likviduoti daugiau kaip pusę vėjovartų. O baigiamieji miško tvarkymo darbai užtruks iki pavasario. Kauno rajono Dubravos miškų urėdija – viena iš labiausiai nukentėjusių nuo rugpjūtį siautusio škvalo. Skaičiuojama, kad čia suniokota beveik 70 tūkst. kietmetrių medienos. Į pagalbą atskubėjus aplinkinių ir tolimesnių urėdijų miškininkams per kelis mėnesius pavyko sutvarkyti du trečdalius suniokotos teritorijos.

Vyriausybė iš rezervo fondo skyrė savivaldybėms 3 mln. 441 tūkst. litų škvalo ir potvynio nuostoliams iš dalies kompensuoti, didžioji dalis lėšų atiteks gyventojų būstų remontui. Patirtus nuostolius, atsižvelgdamos į gyventojo (šeimos) socialinę padėtį ir stichinės nelaimės padarytos žalos mastą, kompensuos pačios savivaldybės. Iš Vyriausybės rezervo fondo nėra kompensuojami gyventojų patirti nuostoliai dėl potvynio sugadintų asmeninių daiktų, buities apyvokos reikmenų ar prabangos prekių.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad dėl Lietuvą nusiaubusio škvalo būtų nutraukęs atostogas tik tuo atveju, jeigu vyriausybė būtų rengusi neeilinius pasitarimus. A. Kubilius teigia, kad jam rūpėjo gamtos stichijos sukeltos problemos, o jo sugrįžimo iš atostogų klausimas per daug sureikšminamas.

Sunkumų kamuojamą Lietuvą linčiuojant ir škvalui, Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius nematė jokio reikalo grįžti į darbą, o žinodamas apie vėtrų sudaužytus paprastų žmonių namus, toliau lepinosi atostogomis. Pasislėpė nuo svetimų bėdų Savaitėlė dviračiais per Baltarusiją, savaitėlė baidarėmis vaizdingomis Lietuvos upėmis ir naujas dviračių žygis Vokietijoje. Apsuptas apsaugininkų A.Kubilius pasislėpė ir nuo valstybės piliečius užklupusios gamtos stichijos.

Sunkumų kamuojamą Lietuvą linčiuojant ir škvalui, Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius nematė jokio reikalo grįžti į darbą, o žinodamas apie vėtrų sudaužytus paprastų žmonių namus, toliau lepinosi atostogomis. Pasislėpė nuo svetimų bėdų Savaitėlė dviračiais per Baltarusiją, savaitėlė baidarėmis vaizdingomis Lietuvos upėmis ir naujas dviračių žygis Vokietijoje. Apsuptas apsaugininkų A.Kubilius pasislėpė ir nuo valstybės piliečius užklupusios gamtos stichijos.

Lietuvoje praūžęs škvalas ne tik pridarė milijoninių nuostolių, bet ir pareikalavo žmonių aukų. Šią vasarą šalį alino kaitra, kurią keitė perkūnija ir liūtys. Stichija siautė ir kaimyninėse šalyse, ar tai tėra įprasti vasaros šėliojimai, ar akivaizdūs klimato kaitos pokyčiai? Rugpjūčio 25 d. 13 val. naujienų portalo Balsas.lt konferencijoje viešės klimatologė Audronė Galvonaitė. Savo klausimus viešniai įrašykite komentaro lange.

Vis dar likviduojant praūžusio škvalo padarinius, jau ryškėja jos padarytos žalos mastai, įvairios tarnybos vardina išmoktas pamokas ir siūlymus tobulinti tam tikrus įstatymus. Vėtra Lietuvoje prasiautė prieš daugiau nei pusantros savaitės, rugpjūčio 8 dieną. Nors įvairios institucijos dar labai nedrąsiai vardina skaičius, jau aiškėja preliminarūs jos padaryti nuostoliai.

Ministrą Pirmininką pavaduojanti finansų ministrė Ingrida Šimonytė žada, kad Vyriausybė parems nuo škvalo nukentėjusius gyventojus, tačiau pabrėžia, kad pagalbos gali tikėtis ne visi. Pasak jos, su škvalo padariniais kovojančios ir dėl to gerokai savo biudžetus patuštinusios savivaldybės pagrįstai tikisi sulaukti šių išlaidų kompensacijos. Pasak jos, jei nukentėjo „sodybos ar kažkoks panašus turtas“ – išlaidas turėtų atlyginti draudikai, ne Vyriausybė.

Škvalo pasekmės Kaunui kainuos jau daugiau nei 1 mln. litų. Preliminarūs škvalo padaryti nuostoliai (tiesioginė žala bei audros padarinius šalinusių tarnybų papildomos išlaidos) susumuoti Kauno miesto savivaldybėje antradienį vykusiame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje. Daugiausia nuostolių padaryta stipriai vėtrai visame mieste išvarčius per tūkstantį medžių.

Sinoptikų žadėtas škvalas, pasak meteorologų, praėjusį savaitgalį su savo galybe nudundėjo virš Baltijos jūros, o žaibų gausa gerokai išgąsdino Vilkaviškio rajono Kybartų apylinkių ir Šilalės rajono Laukuvos miestelio žmones. Bauginanti stichija Naktį į šeštadienį vėjo gūsiai Kybartuose siekė iki 21 m/s, Laukuvoje - iki 18 m/s. Kybartų apylinkėse tąnakt nuo žaibo supleškėjo ūkinis pastatas su gyvuliais.

Šimonytė: kai kurie produktai turėtų brangti   Rusijos gaisrai ir potvyniai Vakarų Europoje tikrai turės įtakos maisto produktų kainų pokyčiams Lietuvoje, įsitikinusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Ketvirtadienį Žinių radijo laidoje „Pozicija“ pasisakiusi ministrė pabrėžė, kad dar anksti spėlioti, kiek ir kokių neigiamų pasekmių patirs Lietuvos ūkis, tačiau neabejoja, kad kai kurių maisto produktų kainos turėtų pakilti.

Rusijos gaisrai ir potvyniai Vakarų Europoje tikrai turės įtakos maisto produktų kainų pokyčiams Lietuvoje, įsitikinusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Ketvirtadienį Žinių radijo laidoje „Pozicija“ pasisakiusi ministrė pabrėžė, kad dar anksti spėlioti, kiek ir kokių neigiamų pasekmių patirs Lietuvos ūkis, tačiau neabejoja, kad kai kurių maisto produktų kainos turėtų pakilti. „Manau, kad pasekmės, matyt, bus aiškesnės tik po kurio laiko.

Miškininkai, išžvalgę praūžusio škvalo nusiaubtus miškus, nuostolius jau vertina keliomis dešimtimis milijonų. Jie ragina privačių miškų savininkus pasirūpinti savo valdomis, nes išgriuvę medžiai greitai genda ir per vėjovartas neretai sunku patekti į valstybinius plotus, praneša LTV „Panorama“. Miškininkai sako nesitikėję iš sraigtasparnio pamatyti tokių vaizdų. Varėnos miškuose medžiai išversti kvartalais, plynėse jie išguldyti   lyg degtukai.

  Kaip gyventi, kai karštis – apie 30 laipsnių, o dėl nutrūkusio elektros tiekimo šaldytuvas neveikia jau beveik savaitę. Negalima įsijungti nei šviesos, nei viryklės, nei televizoriaus ar kompiuterio.Vakar Lietuvoje dar keli tūkstančiai žmonių gyveno be elektros, kurios tiekimą nutraukė sekmadienio naktį per Lietuvą praūžęs škvalas, rašo "Lietuvos rytas". Nuo kelio Alytus–Onuškis–Vilnius pavažiavę kilometrą miško keliuku lyg tuneliu tarp medžių išvartų vakar pasiekėme Bankauskų sodybą.

Rytinėje Lietuvos dalyje elektros energijos tiekimą Rytų skirstomieji tinklai (RST) vakar baigė atnaujinti visiems Panevėžio ir Utenos regionų gyventojams. Šiandien didžioji dalis Vilniaus ir Alytaus regionų gyventojų jau taip pat gali naudotis elektra.

Miškus savaitgalį išvartęs škvalas netikėtai suteikė galimybę gyventojams apsirūpinti perpus pigesne mediena. Dalis audros suniokotų medžių kokybiškiems medienos ruošiniams netiks, užtat pigių malkų bus per akis. Miškų urėdijos baigia suskaičiuoti, kiek praūžęs škvalas padarė nuostolių šalies miškams. Jie išties didžiuliai: vien valstybiniuose miškuose išlaužyta ir suniokota mažiausiai 300 tūkstančių kietmetrių medienos, nuostoliai jau siekia 15 mln.

Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, šiandien draudikai baigia registruoti beveik visus draudiminius įvykius dėl savaitgalį praūžusio škvalo. Draudiminių įvykių skaičius siekia 2000. Gyventojams pradėtos mokėti ir pirmosios žalos. „Škvalo žaloms taikomos supaprastintos procedūros, pratęsti terminai apie žalų pranešimą, o įvykių vietoms apžiūrėti pasitelktos papildomos nepriklausomų ekspertų pajėgos.

K. Starkevičius apie škvalo padarinius: prie valstybės pagalbos kviečiu prisidėti ir verslą Žemės ūkio ministras pirmadienio popietę lankėsi Kauno rajone. Pavaduojantis šiuo metu atostogaujantį aplinkos ministrą, Kazys Starkevičius domėjosi, kaip sekasi likviduoti Pakaunės kaimuose ir miškuose savaitgalyje praūžusio škvalo padarinius. „Dėkoju supratingiems Kauno rajono gyventojams, kurie matydami žalos mąstą savo iniciatyva prisideda prie viešųjų erdvių nuo išlaužytų medžių ir šakų tvarkymo.

Žemės ūkio ministras lankėsi Kauno rajone. Pavaduojantis šiuo metu atostogaujantį aplinkos ministrą, Kazys Starkevičius domėjosi, kaip sekasi likviduoti Pakaunės kaimuose ir miškuose savaitgalyje praūžusio škvalo padarinius. „Dėkoju supratingiems Kauno rajono gyventojams, kurie matydami žalos mąstą savo iniciatyva prisideda prie viešųjų erdvių nuo išlaužytų medžių ir šakų tvarkymo. Į pagalbą atskuba ir valstybė – Lietuvos darbo birža dengs miškams valyti papildomai samdytos darbo jėgos kaštus.

Kauno miesto savivaldybę pasiekė informacija, kad gyventojai po mieste praūžusios audros paraginti padėti komunalininkams tvarkyti gyvenamąją aplinką, mainais už talką galėdami nemokamai pasirūpinti malkų, ėmė pjauti medžius, augančius valstybinės reikšmės miškuose. O tai yra griežtai draudžiama ir baustina. "Gyventojus dar kartą raginame nepiktnaudžiauti susidariusia padėtimi ir nesiimti neteisėtų veiksmų.

Rugpjūčio 7-8. dienomis šalyje praūžusi vėtra stipriai pakoregavo ne tik specialiųjų tarnybų, bet ir įprastą kelininkų darbotvarkę. Preliminariais duomenimis padaryta žala siekia kone milijoną litų. Škvalas magistraliniuose, krašto ir rajoninių kelių ruožuose vertė medžius, lankstė ženklus, vartė tvoras. Labiausiai gamtos stichijos nuniokotame Kauno regione išversti 783 medžiai, apgadinti 9 skydai ir 15 kelio ženklų. Apytikrė žala siekia apie 400 tūkst. Lt.

Lietuvoje sekmadienį praūžęs škvalas padarė nemažai nuostolių miškininkams. Preliminariai skaičiuojama apie 150 tūkst. kietmetrių išlaužytos ir suniokotos medienos. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, labiausiai nukentėjo Prienų miškų urėdijos administruojami miškai, čia pažeista apie 30 tūkst. kietmetrių, Varėnos, Kaišiadorių – po 25 tūkst., Dubravos – 20 tūkst., Kauno – 15 tūkst., Trakų – 5 tūkst. kietmetrių medienos. Nuostoliai vertinami apie 10 mln. litų.

Savaitgalį per Lietuvą praūžęs škvalas ne tik vartė medžius ir griovė pastatus, bet ir nusinešė keturių žmonių gyvybes. Keli tūkstančiai žmonių Varėnos, Kėdainių, Trakų, Šalčininkų ir Druskininkų rajonuose liko be elektros. Kelininkai bei ugniagesiai dirba valydami medžių užverstus kelius, o elektrikams teks dar nemažai pavargti, kol sutvarkys išvartytus elektros stulpus bei nutrauktus laidus. Naujienų portalą Balsas.lt pasiekia vis nauji škvalo atgarsiai.

Vakar per kaitros alinamą šalį praūžė vasariški lietūs su perkūnija. Vietomis lietūs buvo smarkūs, kilo škvalas. Sekmadienio popietę Alytų užklupo stiprus vėjas su lietumi. Stiprus vėjas laužė medžių šakas, keletas nuvirtusių medžiu gulėjo centrinėse Alytaus gatvėse. Automobiliai taip pat sunkiai skynėsi kelią per vandens užlietą Alytų. Lietus užtvindė ir kai kurias parduotuves, ypač nukentėjo „Maxima". Kaip ir pranašvo sinoptikai, apie 19 val. audra sugrįžo, bet jau susilpnėjusi.

Vakar per kaitros alinamą šalį praūžė vasariški lietūs su perkūnija. Vietomis lietūs buvo smarkūs, kilo škvalas. Sekmadienio popietę Alytų užklupo stiprus vėjas su lietumi. Stiprus vėjas laužė medžių šakas, keletas nuvirtusių medžiu gulėjo centrinėse Alytaus gatvėse. Automobiliai taip pat sunkiai skynėsi kelią per vandens užlietą Alytų. Lietus užtvindė ir kai kurias parduotuves, ypač nukentėjo „Maxima". Kaip ir pranašvo sinoptikai, apie 19 val. audra sugrįžo, bet jau susilpnėjusi.

Kuršių mariose naktį iš antradienio į trečiadienį pasieniečiai išgelbėjo du klaipėdiečius, kurių valtis pateko į škvalą. Gelbėjimo operacijoje taip pat dalyvavo kariškių sraigtasparnis. Prieš vidurnaktį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės Kopgalio užkardos pasieniečiai gavo informacijos, kad Kuršių mariose nuo Drevernos Klaipėdos link gumine valtimi su varikliu plaukę du vyrai prašo pagalbos. Kilus škvalui, jų guminė valtis tapo nevaldoma.