Jau beveik metai praėjo nuo škvalo, kuris nusiaubė kelių rajonų miškus. Urėdijos sėkmingai baigė tvarkyti audros padarinius, pasodino naujų medžių. Daug kur sutvarkytos ir privačios valdos. Tačiau Varėnos rajono valdžia, prasidėjus uogavimo ir artėjant grybavimo metui, skelbia, kad žmonėms Dzūkijos girios kelia pavojų, nes liko daug netvarkytų privačių valdų.
Skelbia pavojų
Varėnos rajonas yra tarp labiausiai nuo pernai metų audros nukentėjusių regionų. Ten stichija pridarė žalos už maždaug 10 mln. Lt.
Visoje šalyje nuostoliai siekė pusšimtį milijono litų. Varėnos rajono savivaldybė neseniai paskelbė, kad nemažai privačių miškų dar net nepradėti tvarkyti. „Nesutvarkytuose plotuose daug vėjo išverstų ir pavojingai pakibusių medžių, kurie kelia ypač didelį pavojų miške besilankančių žmonių gyvybei“, – tvirtino rajono meras Elvinas Jankevičius.
Pasak rajono vadovo, neprižiūrimuose miškuose yra didelis gaisrų pavojus, o pažeisti medžiai – labai palanki terpė daugintis greitai plintantiems medžių kenkėjams.
Jis teigė nesuprantąs, kodėl iki šiol nepriimami jokie sprendimai. „Kas atsakys, jei nesutvarkytuose Varėnos rajono miškuose žus žmogus?“ – piktinosi E.Jankevičius.
Mero nuomone, jeigu privačių miškų savininkai net ir po įspėjimo nesugeba sutvarkyti savo valdų, tada šiuos darbus priverstinai gali atlikti konkurso būdu parinktos privačios įmonės arba urėdijos. Patirtos išlaidos būtų išieškotos iš savininkų.
E.Jankevičius su šiuo pasiūlymu kreipėsi į Seimą, Aplinkos ministeriją, Generalinę miškų urėdiją.
Miškininkai ramina
Kitų nukentėjusių nuo audros urėdijų vadovai tikino, kad ir valstybiniai, ir privatūs miškai sutvarkyti. Dzūkijoje esančios Valkininkų miškų urėdijos urėdas Arvydas Strazdas tvirtino, kad rajono valdžia, skelbdama apie didelį pavojų, perlenkia lazdą. „Išties yra netvarkytų plotų, bet tai pavieniai sklypai, – mano urėdas. – Kai kuriuos valdo tarpusavyje nesutariantys savininkai, todėl nė vienas jų nieko nedaro, kitų neįmanoma rasti.“
Varėnos miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Gintaras Kazlauskas taip pat įsitikinęs, kad nesutvarkytų miškų plotų likę ne daugiau kaip 5 proc. „Aplinkosaugininkų išsiųsti laiškai tokių apleistų miškų savininkams grįžta atgal, matyt, jie yra išvykę į užsienį“, – svarstė G.Kazlauskas.
Miškininkai įsitikinę, kad tvarkingi savininkai seniai galėjo susitvarkyti savo plotus. „Po audros daugybė įmonių siūlė tvarkymo paslaugas, o už parduotą medieną savininkai galėjo ne tik padengti tvarkymo išlaidas, bet ir uždirbti gražaus pelno, – kalbėjo A.Strazdas. – Be to, parengusieji miško atsodinimo projektus galėjo gauti iki 80 proc. kompensacijas kirtimo išlaidoms.“
Savininkai piktinasi
Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis Varėnos valdžios skleidžiamą informaciją pavadino klaidinančia, o kai kurie urėdijų miškininkai mano, kad tai panašu į politikavimą. „Aplinkosaugininkų duomenimis, netvarkytų vėjavartų ir vėjalaužų liko ne daugiau kaip 10 proc. – teigė A. Gaižutis. – Privačiuose miškuose škvalo pažeistų nesutvarkytų plotų, kur reikalingas plynas sanitarinis kirtimas, beveik neliko, kaip ir valstybiniuose miškuose. Šiuo metu privačių miškų savininkai kreipiasi tik dėl pavienių pažeistų medžių tvarkymo.“
A. Gaižutis pastebi, kad situaciją blogina vis naujai praūžiančios vėtros ir atsirandančios naujos vėjavartos. „Ten, kur gali kilti pavojus miško lankytojų sveikatai ir gyvybei, miškingų rajonų savivaldybės turėtų pasinaudoti būtent joms įstatymų suteikta teise apriboti lankymąsi“, – kalbėjo pirmininkas.
Meras E.Jankevičius savo ruožtu tvirtino, kad kalbėdamas apie Dzūkijos miškus ne reklamuojasi, o kelia rimtas problemas. „Man nesvarbu, kiek procentų liko netvarkyta – 5 ar 10. Juk kalbame apie pavojų gyvybei. Tai ne politikavimas – į Seimą eiti neketinu, – tvirtino meras. – Pravažiuokite miško keliais ir pamatysite baisų vaizdą.“
Netvarkingų yra visur
A.Strazdo teigimu, škvalas parodė, kad dar reikia tobulinti miškų priežiūros tvarką. „Iš tikrųjų nėra realių priemonių, kurios priverstų savininkus tvarkyti savo plotus, – aiškino jis. – Aplinkosaugininkai išrašo administracines baudas, įspėjimus, bet tai nieko negelbsti, jei savininkas išvykęs. Būna, kad žmogus sumoka tą baudą ir vis tiek nieko nedaro.“
Pasak miškininko, reikėtų remtis kai kurių kitų šalių patirtimi, kai apleistus privačius miškus sutvarko valstybė, o tada išieško išlaidas iš savininko.
A. Gaižutis mano, kad škvalas tik išryškino senus skaudulius. „Būtina rasti mechanizmą, kuris leistų sklandžiai vykdyti privačių miškų priežiūrą, – sakė jis. – Seniai siūlėme šalia valstybinio formuoti privačią miško ūkio valdymo struktūrą, skatinti savininkų kooperaciją, kaip tai daroma žemės ūkyje, bet apie miškininkystės strategiją niekas nenori diskutuoti.“
Pernai rugpjūčio 8 d. siautusi vėtra nuniokojo Alytaus, Kaišiadorių, Prienų, Švenčionėlių, Trakų, Valkininkų ir Varėnos rajonų miškus. Mažesnės audros šių metų vasarį ir balandį dar išvartė daug škvalo išjudintų medžių.
