skolinimasis

Tautiečiai skolinasi vis daugiau pinigų. Lietuvos bankas skelbia, kad pirmąjį pusmetį, palyginti su pernai, bendra žmonių paimtų paskolų suma ūgtelėjo 20 procentų ir siekia pustrečio milijardo eurų.  Anot vieno iš komercinių bankų, gyventojai daugiausia vartojimo paskolas ima stambiems pirkiniams – automobiliams, saulės elektrinėms ir būsto remontui.

Vis mažiau bankų numato griežtinti skolinimo standartus, o dalis jų pradėjo prognozuoti paskolų paklausos pagyvėjimą, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) atlikta bankų apklausa. Bankai tebeįžvelgia disbalansų nekilnojamojo turto rinkoje, daugiausia dėl per didelių būsto kainų. „Ekonominių perspektyvų neapibrėžtumas ir pakilusios palūkanos vis dar vėsina paskolų paklausą – ji tebemažėja, o ir patys bankai atsargiai vertina ir prisiima riziką.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį analizuos šalies verslo skolinimosi tendencijas, aiškinsis ir situaciją atskiruose sektoriuose.  Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, planuojama aptarti informaciją apie alternatyvius finansavimo būdus ir galimybes.  Pasak jo, daugiau dėmesio bus skiriama aiškinantis jauno ir smulkaus ar vidutinio verslo įmonių skolinimąsi, kai kredituoti atsisako bankai.

Euro zonos bankai pirmąjį šių metų ketvirtį griežtino skolinimo kriterijus sparčiausiu tempu nuo 2011 metų valstybės skolos krizės, o paskolų paklausa smarkiai sumažėjo, rodo antradienį paskelbti Europos Centrinio Banko (ECB) atlikto tyrimo rezultatai.  Gauti duomenys pabrėžia agresyvaus pinigų politikos griežtinimo bei pastarojo meto suirutės bankų sektoriuje poveikį ir gali paskatinti ECB ketvirtadienį pasirinkti didinti bazines palūkanų normas kiek kukliau.

Lietuvos bankas finansinių technologijų bendrovei „Paysera“ po 1,5 metų trukusio įmonės pasiruošimo suteikė tarpusavio skolinimo operatoriaus licenciją.    „Skolinimą „žmogus-žmogui“ pridėsime prie kitų paslaugų mūsų klientams, kurie galės patogiai investuoti bei pateikti prašymą paskolai toje pačioje aplinkoje, kurioje tvarko savo asmeninius finansus arba naudojasi kitomis mūsų paslaugomis”, – pranešime sakė įmonės vadovo pavaduotoja Žydrūnė Putelytė.

Gyventojų skolinimosi įpročiai tampa vis platesni. Dalis bankų specialistų nurodo, kad žmonės pinigų prašo ne tik automobiliams, bet ir jų remontui. Tiesa, perkant automobilį, susiduriama su viena didele problema.  Medicinos banko inicijuotos „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, beveik kas trečias (31 proc.) šalies gyventojas skolinasi automobilio įsigijimui.

Naujausi tyrimai rodo, kad pandemijos metu didelė žmonių dalis privalėjo atsisakyti pirkinių, trečdalis jų per pastaruosius metus tai darė dažniau nei įprastai. Viena to priežasčių – sumažėjus finansams, žmonės nenorėjo skolintis iš artimųjų. Specialistai tikina, kad paskolos iš šeimos narių ar draugų – tiksinti bomba.

Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, antrą šių metų ketvirtį SEB bankas šalies gyventojams suteikė beveik trimis ketvirtadaliais (72 proc.) daugiau vartojimo paskolų. SEB banko duomenys rodo, kad vidutinis paskolos dydis buvo 5,3 tūkst. eurų. Lyginant tris Baltijos šalis, matyti, kad lietuviai vartojimo reikmėms skolinosi didžiausias sumas, kas mėnesį paskolai grąžinti skyrė beveik 190 eurų.

Valstybei per pandemiją daug ir pigiai skolinantis iškyla grėsmė refinansuoti skolą ateityje, o didelė valdžios skola mažina šalies galimybes spręsti iššūkius, sako Lietuvos banko (LB) atstovas.  „2023–2024 m. labai stipriai priartėsim prie prie 60 proc. skolos rodiklio, numatomas bus 58 proc. Nors šiuo metu skolinamasi už itin palankias mažas palūkanas, tačiau tai nereiškia.