skola

Lietuvos valdžios skola ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį toliau buvo viena mažesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Šalies skola siekė 17,5 mlrd. eurų ir sudarė 36,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 176,6 proc. BVP. Eurostato duomenimis, bendra ES valstybių valdžios skola paskutinį ketvirtį sudarė 77,8 proc. BVP, o vien euro zonos valstybių – 84,1 proc. BVP.

Darbdaviai ir skolingi asmenys jau kreipiasi į Lietuvos antstolių rūmus su klausimais, kaip karantino laikotarpiu keisis skolų išieškojimas iš atlyginimų, teigiama pranešime žiniasklaidai. Jame pranešama tokia žinia darbdaviams: Vyriausybės sprendimas laikinai stabdyti dalies skolų valstybei išieškojimą iš darbo užmokesčio nesukuria darbdaviams jokių papildomų pareigų. Antstolių pateikti patvarkymai dėl skolų išieškojimo iš atlyginimo turėtų būti vykdomi įprasta tvarka.

Finansų rinkoms fiksuojant vis žemesnius lygius ir baiminantis dėl galimos skolų krizės Europos sąjungoje, kurios tikėtinas epicentras yra Italijoje, pasijautė Europos centrinio banko (ECB) stipri ranka. Praėjusią savaitę Italijos 10 metų obligacijų pajamingumas šovė nuo 1 iki kone 3 proc., o ECB paskelbus apie papildomą „pinigų spausdinimo“ programą – krito ir pirmadienį tesiekė 1,61 proc.

Žmogui mirus jo turėtą turtą ir įsipareigojimus perima paveldėtojai. Viskas gali atrodyti paprasta tik tol, kol iš tiesų patenki į tikrą gyvenimišką situaciją ir bandai sutvarkyti mirusio reikalus su banku. Išsiaiškinti, kiek pinigų jame turėjo miręs žmogus ar kiek jis buvo pasiėmęs paskolų, gali būti itin sudėtinga. Tuo galėjo įsitikinti portalo tv3.lt skaitytoja Lina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma), praėjusių metų gegužę palaidojusi krikšto mamą.

Laidoje „Virtuvės istorijos“ apsilankė garsi Lietuvos dainininkų pora Deivis ir Renata Norvilai. Abu jie atvyko išsiaiškinti, kuris iš jų gamina geriau, ir papasakoti apie savo ilgametės ir laimingos santuokos subtilybes. Jų pagamintus patiekalus vertino Liveta Kazlauskienė. Vertinant Renatos gamintas makaronų salotas su rūkyta vištiena ir Deivio gamintą keptą kiaulienos šoninę, Liveta prabilo apie garsios poros skolą, kurios jie iki šiol neatidavė.

Nors beveik visos Lietuvos savivaldybės pernai, lyginant su 2017 metais, sugebėjo sumažinti savo skolą, dviem – Radviliškio ir Akmenės rajonų savivaldybėms – skola tik didėjo. Pastaroji teigia, kad sudėtingą situaciją iššaukė įstatymais sugriežtinta savivaldybių skolinimosi tvarka ir socialinių būstų renovacija.  Lietuvos laisvosios rinkos institutas kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Mirus artimajam ar giminaičiui galite paveldėti ne tik jo turtą, bet ir skolas, kurių velionis nespėjo išsimokėti. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai atkreipia dėmesį, kad būtina tinkamai sutvarkyti dokumentus, kitaip anapilin išėjusio giminaičio įsiskolinimus gali tekti padengti iš savo kišenės. Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kokia tvarka taikoma, kai žmogus, turintis įsiskolinimų dėl nesumokėtų mokesčių ar alimentų arba pasiėmęs būsto ar mokslo paskolą, miršta.

„TV Pagalbos“ laidoje – neeilinė poros santykių krizė. Vieniša moteris skundžiasi, kad buvęs vyras jai nė kiek nepadeda prižiūrėti ir iškaikyti bendro vaikelio. Giedrius pyksta ant buvusios žmonos ir kaltina ją neištikimybe. Ir ne su bet kuo, o su geru draugu, kurį buvo priėmęs laikinai pagyventi į savo namus.  Negana to, vyras buvusios žmonos vardu yra išsimokėtinai pasiėmęs brangų telefoną, už kurį dabar turi mokėti ji.

Po prezidento rinkimų kampanijos beveik 40 tūkst. eurų likęs skolingas Gitanas Nausėda gruodį iš asmeninių lėšų padengė šiuos įsiskolinimus, skelbia naujienų portalas 15min.lt. Pasak portalo, visa likusi skola buvo už politinę reklamą televizijoje. Pagal Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiktą ataskaitą, iš viso prezidentinei kampanijai šalies vadovas išleido beveik 330 tūkst. eurų.

Alimentų piktybiškai nemokantiems tėvams, panašu, greitai apsunks dienos, nes Seimas panoro griežtinti skolų išieškojimo tvarką. Šiuo metu daugiau nei 37 tūkst. tėvų neišmokėjo apie 160 mln. eurų alimentų savo vaikams, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui trečiadienį sakė „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė. Skolininkų ieškoma Lietuvoje ir užsienyje per įvairius registrus, jiems siunčiami raginimai susimokėti skolas. Šiemet iš skolininkų išieškota beveik 4 mln. eurų.

„TV Pagalbos“ komanda sulaukė nepavydėtinoje padėtyje atsidūrusios šeimos skambučio. Iš Kaune, Dainavos mikrorajone, esančio socialinio būsto vejama jauna mama su dviem mažamečiais vaikais. Apie susikaupusią skolą moteris buvo įspėta penktadienį, o iškraustyti jos atvyko iš karto po savaitgalio – pirmadienį.  „Pagal įstatymą, kai prasideda šildymo sezonas, negali iškeldinti be teismo sprendimo. O teismo sprendimo nėra. Jie aštuoniese supuolė vakare. Išgąsdino… Aš šoke buvau.

Armėnijos vyriausybė tarptautinėje kapitalo rinkoje išplatino 10-ies metų trukmės 500 mln. JAV dolerių dydžio skolinių vertybinių popierių emisiją už 4,2 proc. metų palūkanų. Obligacijų platinimą organizavo „Citi“ ir „JP Morgan“. Emisija investuotojams praėjusią savaitę buvo pristatyta Londone ir JAV finansų centruose. Platindama šią emisiją Armėnijos vyriausybė pateikė investuotojams pasiūlymą pirma laiko išpirkti 2013 metais išleistų septynerių metų trukmės 500 mln.

Panevėžio apygardos teismas liepos pradžioje nusprendė iškelti bankroto bylą grupės „SEL“ įkūrėjo Egidijaus Dragūno fondui. Bankroto byla buvo iškelta gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pareiškimą dėl fondo nemokumo. Pagrindinė įstaigos veikla - garso įrašymas ir muzikos įrašų leidyba. Teismo nutartyje tvirtinama, kad mokesčių sistemos apskaitos duomenimis, šių metų gegužės 6 dieną E. Dragūno vadovaujamo fondo mokestinė nepriemoka siekė 43,1 tūkst. eurų.

Šią savaitę įsigaliojo nauja tvarka antstoliams, turinti sumažinti išieškojimo išlaidas. Pataisas inicijavusi Teisingumo ministerija teigia, kad išieškojimo procesas atpigs ir bus skaidresnis. Anot ministerijos pranešimo, su nauja tvarka atsisakyta papildomų vykdymo išlaidų, todėl antstoliai nebegalės piktnaudžiauti ir atlikti perteklinius ir ekonomiškai nepagrįstus vykdymo veiksmus. Maksimalus vykdymo išlaidų dydis proceso šalims bus žinomas iš anksto.

Prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė įsivėlė į dar vieną skandalą. Ji įsiskolino Neringos savivaldybei, mat 13-a metų nemoka nuomos mokesčio už garažą, kurį paveldėjo po vyro mirties. Jei artimiausiu metu skola nebus padengta, į darbą kibs antstoliai. Prezidento našlės įsiskolinimas siekia apie 1700 eurų. Vienas iš šių garažų Nidoje iki šiol priklauso buvusiam prezidentui Algirdui Brazauskui. Ir nors jis jau miręs, nuomos sutartis su Neringos savivaldybe nėra nutraukta.

Galimybė be baudų deklaruoti pamirštas pajamas artėja prie pabaigos. Valstybinė mokesčių inspekcija džiaugiasi – asmenys prisiminę užmirštus mokesčius biudžetą jau papildė 28 milijonais eurų. Verslininkų atstovai tokį valstybės žingsnį vertina teigiamai, tačiau tikina, kad biurokratijos ir pokyčių mokesčių sistemoje dar gerokai per daug. Atleidimas nuo delspinigių dėl praeityje nesumokėtų mokesčių – jau prie pabaigos. Deklaruoti pamirštus mokesčius leidžiama iki liepos 1 d. vidurnakčio.

Sutuoktiniui penkerius metus vengus mokėti alimentus vaikams iš pirmosios santuokos, naujoji vyro žmona kreipėsi į žiniasklaidą, prašydama padėti kovoje su tariama antstolių neteisybe. Tačiau ir antstoliai, ir teisininkai vieningai sutaria, kad graudžios istorijos kaltininkas – pats vyras, nustojęs rūpintis savo vaikais, kaip numato įstatymai.

Euro zonos finansų ministrai ketvirtadienį paragino Italiją persvarstyti savo biudžetą ir išvengti skausmingo konflikto su Briuseliu, kuris galėtų kelti grėsmę visos Europos ekonomikai. „Norėčiau, kad Italija priimtų Europos Komisijos ištiestą ranką ir įgyvendintų atitinkamas priemones“, – pareiškė Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire, atvykęs į Liuksemburgą derybų su savo kolegomis iš euro zonos. Italijos skola, siekianti 132 proc.

Jau artimiausiu metu daugybė gyventojų sulauks pranešimų apie įsiskolinimą „Sodrai“. Jos vadovė viliasi, kad šįkart niekuo dėti žmonės nebus melagingai palaikyti skolininkais. Tačiau visi kiti gali nemaloniai nustebti dėl užblokuotų sąskaitų. Interviu portalui tv3.lt „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė sakė, kad iš viso yra daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų, kurie už praėjusiais metais gautas pajamas liko skolingi. Bendra jų skola viršija 30 mln.

Į policiją kreipėsi klaipėdietis, kuris teigė buvęs apgautas ir sukčiams atidavęs 15 tūkst. eurų, kuriuos paėmė iš banko kaip paskolą. Klaipėdos apskrities policija trečiadienį pranešė, jog balandžio 5 dieną su pareiškimu kreipėsi 1960 metais gimęs vyras, nurodęs, jog du vyrai kovo 26 dieną jį įkalbėjo vykti į Telšius neva pasirašyti darbo sutarties. Diena vėliau minėti asmenys nukentėjusįjį nuvežė į Plungę, kur jis jų įkalbėtas banke paėmė 15 tūkst. eurų paskolą.

Praėjusią savaitę Lietuvos Respublikos Vyriausybė grąžino dvidešimties metų senumo skolą Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui. Lėšas į klubo sąskaitą pervedė Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Vyriausybės. Pavedimo suma – 574 tūkstančiai eurų. „Simboliška, kad skola grąžinama būtent šiemet, likus kelioms savaitėms iki planuojamo „Žalgirio“ pergalės Eurolygoje paminėjimo.

Baltarusijos vyriausybės išmokos užsienio kreditoriams šiemet sieks 2,1 mlrd. JAV dolerių, kitąmet – 2,5 mlrd. dolerių, pranešė Finansų ministerija. Finansų ministro Maksimo Jermolovičiaus žodžiais, neatmetama galimybė skolintis šių įsipareigojimų vykdymui, „kad nekiltų pavojus šalies biudžetui“. Per pirmus du šių metų mėnesius valstybės skola sumenko 2,3 proc. iki 44,3 mlrd. rublių (20,8 mlrd. JAV dolerių), o vien tik užsienio skola – 1,3 proc. iki 16,7 mlrd. dolerių.

Turkijos krepšinį slegia didelė finansinė našta – pastaruoju metu pasirodo vis daug pranešimų, kad komandos nebepajėgia savo žaidėjams išmokėti milžiniškų algų. Šalyje vyraujanti finansų krizė šįkart stipriai kirto per Stambulo „Bešiktaš“ piniginę. Turkų žiniasklaida skelbia, kad šios komandos žaidėjai pradėjo protestą. Pranešama, kad šio klubo žaidėjų algos vėluoja 2–3 mėnesius, todėl krepšininkai atsisako dirbti – jie jau praleido antradienio vakarinę treniruotę ir neketina grįžti į aikštelę.

Praėjusiame Eurolygos sezone per vieną žingsnį nuo Eurolygos nugalėtojų vardo likęs Stambulo „Fenerbahče“ klubas išgyvena labai sunkų finansinį laikotarpį. Tą atskleidė pats komandos prezidentas Ali Kocas. Tiesa, ekipos savininkas tvirtina, kad „Fenerbahče“ ir toliau pasirengusi dirbti „į minusą“, kol šiam klubui vadovaus vyriausiasis treneris Željko Obradovičius. Anot Stambulo komandos savininko, skolos bus pradėtos grąžinti tik tada, kai Ž. Obradovičius paliks Turkijos sostinę.

Nuo šeštadienio įsigalioja Civilinio proceso kodekso pataisos dėl mažesnių sumų, kurias antstoliai gali išskaičiuoti iš skolininkų. Iki šiol iš skolininko, kuris uždirba minimalią mėnesio algą (apie 361 eurą atskaičius mokesčius) ir turi dvi skolas, buvo išskaitoma 50 proc., taigi jam likdavo 180,50 euro. Tai yra kur kas mažiau nei minimalių poreikių dydis, jis šiemet yra 245 eurai.

 Sūnus klestintis verslininkas dirba Lietuvoje, o jo tėvas Arvydas 15 metų gyveno ir dirbo Anglijoje šokolado fabrike bei savo sunkiai uždirbtus pinigus siuntė į Lietuvą šeimai. Grįžęs į gimtinę senolis paprašė sūnaus Mažvydo grąžinti visus pinigus, o negavęs jų nutarė bandyti susigrąžinti pasitelkdamas viešumą – kreipamasis į „TV Pagalbą“. Verslininkas Mažvydas įsitikinęs, kad nesantaiką tarp šeimos narių įžiebė netikra jo sesuo Živilė, kuri siekia užvaldyti tėvo turtą.

Vyriausybė planuoja kitąmet grąžinti seną maždaug 574 tūkst. eurų skolą Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui. Tai numatyta Seimui pateiktame 2019 metų valstybės biudžete. Premjeras Saulius Skvernelis socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienį paskelbė, jog Vyriausybė „Žalgirio“ komandai grąžins 574 tūkst. eurų skolą: „Grąžiname skolą „Žalgiriui“! 1999 metais Kauno “Žalgiris” tapo Eurolygos čempionais. Tuometinė Vyriausybė priėmė nutarimą ir įsipareigojo skirti klubui daugiau kaip 5 mln.

Praėjusį sezoną Vilniaus „Rytui“ strategavęs legendinis Lietuvos krepšininkas Rimas Kurtinaitis ilgiau nei pusmetį buvo be darbo. Per šį laikotarpį treneris bylinėjosi teismuose, kol galiausiai sulaukė tiesos – Maskvos srities „Chimki“ privalės išmokėti pusės milijono eurų skolą. Kurtinaičiui palankų sprendimą priemė FIBA Arbitražo teismas. Nesutarimai tarp klubo ir trenerio prasidėjo 2016-aisiais, kuomet „Chimki“ vadovybė nusprendė nutraukti iki 2018-ųjų galiojančią sutartį.

Tarptautinės finansinės paramos šiemet beveik negaunanti Ukraina savo oficialiąsias tarptautines atsargas per tris šių metų ketvirčius aptuštino daugiau nei dešimtadaliu. Nacionalinio banko duomenimis, oficialiosios tarptautinės atsargos per devynis šių metų mėnesius sumenko 11,5 proc., o vien tik rugsėjį - 3,5 proc. iki 16,638 mlrd. JAV dolerių.

Vilkaviškio rajono Ramoniškių kaimo ūkininkė Alvytė Valuckienė neseniai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) gavo laišką, kuriame prašoma grąžinti per klaidą išmokėtą daugiau nei 44 tūkst. eurų sumą. Įdomu tai, kad beveik prieš metus moteris pati buvo kreipusis į agentūrą klausdama, ar ši suma tikrai jai priklauso, tačiau tuomet jokio atsakymo nesulaukė.

Ar jau pasiskaičiavote, koks bus jūsų atlyginimas kitąmet, po visų mokesčių pakeitimų? Buhalteriai jau griebiasi už galvų ir perspėja, kad galite sulaukti nemalonių žinių iš Mokesčių inspekcijos, jog esate skolingas valstybei. Ir visa painiava – dėl didinamo neapmokestinamųjų pajamų dydžio.   Valdantieji užsimojo kitąmet keisti darbo mokesčius bei dvigubai didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir žada, kad dėl to atlyginimai uždirbantiems vidutines pajamas padidės.

Stambulo „Fenerbahče“ komandos naujasis prezidentas Ali Kočas jaučia gėda prieš klubo trenerį Željko Obradovičių, kuriam duoto pažado negalėjo išpildyti. Klubo vadovas prabilo apie skolas, kurios kamuoja „Fenerbahče“. „Pažadėjau Obradovičiui, kad atlyginimai bus išmokėti laiku, bet to išpildyti negalėjome. Jaučiu gėdą prieš jį. Iki numatyto termino skolų problemos neišsprendėme“, – sakė A.Kočas.

Jungtinės Valstijos nusiteikusios suteikti saugumo garantijų Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui mainais į susitarimą, kad ši šalis atsisakys savo branduolinio arsenalo, sekmadienį pareiškė valstybės sekretorius Mike'as Pompeo. Diplomatijos vadovas sakė televizijai „Fox News“, kad Jungtinės Valstijos turės „suteikti patikinimų dėl saugumo“ Kim Jong Unui, jeigu abi šalys sugebės susitarti.

Artėjančios Motinos dienos proga Indrė Stonkuvienė pakvietė savo mamą drauge paieškoti naujų spalvingų stiliaus derinių ir pasilepinti grožio procedūromis. Leisdamos laiką prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ moterys mėgavosi kurdamos vasariškus įvaizdžius ir iki ašarų prisijuokė prisiminusios pamaivišką Indrės vaikystę bei jos išdaigas.

"Sodrai" už privalomą sveikatos draudimą šalies gyventojai įsiskolinę apie 100 mln. eurų - spėjama, kad didžioji dalis skolininkų - emigrantai, rašo naujienų portalas 15min.lt. "Manome, kad daugelis ilgalaikių skolininkų yra išvykę iš Lietuvos. Tai rodo ir tas faktas, kad daugeliui iš jų per pastaruosius kelerius metus neprireikė nemokamos sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje.

Visai neseniai pasaulį apskriejo žinia, kad legendinė atlikėja Mariah Carey serga psichikos sutrikimu. Po tokios šokiruojančios žinios, jos gerbėjus ištiko dar vienas smūgis. Paaiškėjo, kad buvusi Carey vadybininkė padavė ją į teismą. Akivaizdu, kad atlikėjai Mariah Carey gerus santykius su žmonėmis palaikyti sunku.

Valstybinė mokesčių inspekcija paaiškino, kaip elgsis su skolininkais: kas laukia tų, kurie iki duoto termino nepadengs įsiskolinimo. Tuo metu, gyventojai niršta: esą taikoma dvigubų standartų sistema. Skolos išieškomos nieko nelaukus, o štai apie gyventojų permokas informuoti neskubama. Tas pats ir su delspinigiais: už vėluojančias išmokas gyventojai jų nesulaukia, tačiau skolininkams delspinigiai kaip mat priskaičiuojami.

  Jungtinių Valstijų nacionalinės skolos dydis pirmą kartą viršijo 21 trln. JAV dolerių ribą, rodo oficialūs vyriausybės duomenys.   Remiantis kovo 15 d. duomenimis, Amerikos valstybės skola siekė 21 trln. ir 31,067 mlrd. JAV dolerių. 20 trln. JAV dolerių ribą skola viršijo praėjusių metų rugsėjį.

Ši istorija prasidėjo praeitų metų rudenį. Donatas su Veronika važiavo iš Vokietijos. Juos savo mikroautobusu vežė Ramūnas. Sutuoktiniai kelionei pritrūko pinigų, todėl užstatė kompiuterį ir sutarė, kada gražins pinigus – 130 eurų. Tačiau sutartu laiku pora pinigų neatidavė, todėl ir kompiuterio neatgavo. Tik laiduojant „TV Pagalbai“ buvo sutarta, jog Ramūnas pratęs skolos terminą ir grąžins kompiuterį. Susitarimas galiojo vieną mėnesį.

Į skolas įklimpusiems tautiečiams seimūnai ketina mesti gelbėjimo ratą ir palengvinti skolų naštą, mat daugelis skolininkų, priremti antstolių, bijo ieškotis darbo ir tampa pašalpų prašytojais. Tačiau piktybiški skolininkai kentės dar labiau: nauju siūlomu įstatymu jiems norima skirti ne baudas, atskaičiuojamas net iš pašalpų, bet ir skirti viešųjų darbų. Marijampolėje gyvenantis Linas neslepia – įsiskolinimų naštą tempia jau eilę metų.

Vyriausybė sugriežtino reikalavimus laikinojo įdarbinimo įmonėms. Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, bus žiūrima, ar tokios įmonės veikla nėra apribota, ar ji neturi skolų valstybei ir darbuotojams.

Kad ir kaip dažnai darbo ieškoję ir sukčiams savo pinigus atidavę nelaimėliai viešina savo istorijas, patiklių žmonių vis dar atsiranda. Darbo Didžiojoje Britanijoje ieškojęs Darius savo kailiu patyrė, kaip lengvai galima atsisveikinti su pinigais, pasinaudojus neaiškios įmonės paslaugomis.

Nors pastaraisiais metais Lietuva laikosi finansinės drausmės, nuosekliai mažino biudžeto deficitą, valstybės skola pernai pasiekė rekordines aukštumas ir buvo didžiausia per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį – per dešimt metų šalies skolos išaugo beveik keturis kartus – iš viso 12 mlrd.

Vietos veiklos grupėms paramą skirstanti Žemės ūkio ministerija dosniai paskyrė 2,5 mln. eurų Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupei. Tačiau asociacija jau turi bėdų dėl anksčiau netinkamai panaudotos paramos.  Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės biuras – greta kitų biurų Birutės gatvėje. Kaimynai sako, kad čia retai kas užsuka – durys dažniausiai užrakintos. O dar ir už patalpas neva prasiskolinta.

 Finansų ministerija susikaupusią „Sodros“ 3,7 mlrd. eurų skolą nuo šių metų pradžios perkėlė į valstybės iždą, kaip numatyta Vyriausybės programoje. Pastaraisiais metais „Sodros“ biudžetas buvo subalansuotas. Skolos perkėlimas į valstybės biudžetą leis aiškiau matyti „Sodros“ finansų srautus, lengviau planuoti įmokų ir išmokų pokyčius, teigiama Finansų ministerijos pranešime. Taip pat sumažės finansų administravimo sąnaudos ir fondas sutaupys daugiau nei 100 mln.

Lietuva tarptautinėse rinkose netrukus planuoja platinti obligacijas, tam pasamdyti „Banca IMI“ ir „JP Morgan“ bankai. Tai, remdamasi neįvardijamu šaltiniu, pranešė tarptautinė naujienų agentūra „Bloomberg“. Agentūros teigimu, Lietuva, priklausomai nuo rinkos sąlygų, planuoja papildyti anksčiau šiemet leistas 10-ies ir 30-ies metų obligacijų emisijas arba vieną jų.

 Dėl šiurkščių Seimo rinkimų kampanijos pažeidimų pusmečio dotacijos netekęs Liberalų sąjūdis derasi su banku dėl 530 tūkst. eurų skolos grąžinimo sąlygų pakeitimo. „Visi suprantame – pinigų dalies negavome, tai atsargiai reikia su banku susiderinti. Bankas palankiai žiūri į tokio perderinimo galimybę, šiandien eisiu kalbėtis. (...) Mes esame pasirengę peržiūrėti grąžinimo grafiką nekeičiant galutinės sumos ir galutinės datos kitais metais.

Nuo liepos 1 dienos 8 procentais padidinus atlyginimus gydytojams bei slaugytojams, pastarieji uždirba apie 50 eurų, o medikai vidutiniškai 100 eurų daugiau. Šias papildomas lėšas algoms, gydymo įstaigos turi užsidirbti pačios. Gydytojai tikina, jog ligonines bei poliklinikas tai klampina į skolas. Maža to, medikų atlyginimai kilo ligonių sveikatos sąskaita. Šiuo metu šalyje vidutinis gydytojų atlyginimas siekia apie 1400 eurų, slaugytojų – 730 eurų, neatskaičius mokesčių.

Pasirodo, ne visi po iniciatyva tirti Andriaus Kubiliaus Vyriausybės skolinimosi politiką krizės metais pasirašę politikai ją palaiko. R. Žemaitaitis, nors ir padėjo savo parašą, tyrimą tiesiai šviesiai vadina absurdu. Tuo tarpu politologai siūlo ne tirti XV Vyriausybės klaidas, bet iš jų mokytis.