siuntimai

Reikia pažymos šachmatų būreliui? Kreipkitės į šeimos gydytoją. Prireikė pažymos, kad negalite skustis barzdos? Laikas vizitui pas šeimos gydytoją. Norite gauti pensiją į namus? Vėlgi, keliaukite pas šeimos gydytoją. Tai – tik keletas pavyzdžių, iliustruojančių, kiek įvairiausių medicininės vertės neturinčių pažymų kasdien turi išduoti šeimos gydytojai. Tokia biurokratija užima brangų medikų laiką, kurį jie galėtų skirti pacientų gydymui.

Nuo liepos 1 d. sveikatos sistemoje įsigaliojo ne viena naujovė. Pokyčiai palies tiek medikų darbą, tiek yra tiesiogiai svarbūs gyventojams. Visus šiuos pasikeitimus naujienų portalas tv3.lt pateikia vienoje vietoje. Rekordiškai daug vaistų Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nuo liepos 1 d. įsigalioja atnaujintas kompensuojamųjų vaistų kainynas, į kurį įtraukti 2 244 vaistiniai preparatai.

Nuo rytojaus, liepos 1 d., sveikatos sistemoje įsigalioja svarbių naujų pokyčių. Jie svarbūs tiek gydymo įstaigoms, tiek tiesiogiai palies pacientus.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė lengvinanti galimybę siuntimą valstybės apmokamoms paslaugoms išduoti ir po mokamos gydytojo konsultacijos. Vis tik kiti piktinosi, ar taip dar labiau nesukuriama nelygybė ir labiau pasiturintiems atveriama galimybė greičiau patekti pas gydytojus.

Vizitas pas gydytoją specialistą dažnai asocijuojasi su būtinybe pirmiausia apsilankyti pas šeimos gydytoją ir gauti siuntimą. Tačiau specialistai primena, kad yra atvejų, kai pas gydytoją specialistą galima kreiptis be siuntimo. Kauno miesto poliklinika primena, kad jei esate apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), siuntimas reikalingas ne visada.

Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje įsibėgėjusi reikšminga permaina: slaugytojai perima kai kurias funkcijas iš gydytojų, įgyja daugiau atsakomybių, – jų vaidmuo tampa vis svarbesnis. Šiandien šie specialistai išrašo keliasdešimt kartų daugiau kompensuojamųjų receptų nei prieš kelerius metus, o kasmet plečiamos jų kompetencijos leidžia pacientams būtinus vaistus, medicinos priemones ar tyrimus gauti greičiau ir paprasčiau – be nebūtinų vizitų pas gydytojus.

Seime vėl grįžtama prie idėjos privačioms gydymo įstaigoms leisti laisviau dalinti siuntimus ir receptus pacientams. Teigiama, kad tai būtų dar viena dedamųjų, kaip mažinti eiles pas gydytojus. Vis tik kiti įžvelgia, kad tai tik būtų dar vienas smūgis viešajam sektoriui.

Vasaros pabaigoje ir rugsėjį jau įsigaliojo ne viena atnaujinta tvarka, turinti palengvinti pacientų gyvenimą. Dar kiti pakeitimai rudenį tik laukia, vienas svarbesnių – pokyčiai dėl receptinių vaistų išrašymo. Portalas tv3.lt primena, kokie svarbūs pokyčiai sveikatos sistemoje įvyko pastaruoju metu ir kas dar laukia.

Bandymas laiku patekti pas gydytojus Lietuvoje kai kuriems tampa jau nebe anekdotu, o tikru košmaru. Daugelio nebestebina ne tik kelių mėnesių, bet ir metų ilgumo eilės. Svarstant, kaip būtų galima jas sumažinti, prabylama ir apie itin nepopuliarius sprendimus – siuntimų apmokestinimą arba baudų už neatvykimą pas gydytojus taikymą.  Neseniai paskelbtas Valstybės kontrolės vertinimas atskleidė, kad 73 proc.

Pacientai skundžiasi ilgomis eilėmis nemokamoms reabilitacijų procedūroms ne tik sanatorijose, bet ir poliklinikose. Žmonėms netgi trūksta kantrybė ir dalis jų reikalingų procedūrų iš viso atsisako arba yra priversti iš naujo prašyti siuntimų ir taip gaišta savo ir šeimos gydytojų laiką.  Sveikatos apsaugos ministerija ruošiasi ilginti tokių siuntimų galiojimo laiką.

Patvirtinta burnos, veido ir žandikaulių vėžio ankstyvosios diagnostikos ir gydymo organizavimo tvarka padės šias ligas diagnozuoti anksčiau ir gydymą pradėti ankstesnėse ligos stadijose, šitaip užtikrinant pacientams didesnę tikimybę pasveikti, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Nurodoma, kad taip pat bus sutrumpintas paciento kelias, atsisakant perteklinių siuntimų, kai įtariamas galvos ir kaklo navikas.

Onkologinės ligos yra antra pagal dažnumą mirties priežastis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Lietuvoje kasmet diagnozuojama 18 tūkst. naujų vėžio atvejų, iš jų – apie 300 naujų galvos-kaklo vėžio atvejų. Dauguma šių atvejų diagnozuojami jau ligai gerokai pažengus.

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Sveikatos sistemos įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta privačioms gydymo įstaigos suteikti teisę išduoti siuntimus valstybės lėšomis apmokamų gydytojų specialistų konsultacijoms, gydymui stacionare ar kitoms paslaugoms.

Sveikatos sistemoje ruošiami nauji pokyčiai – receptus kompensuojamiems vaistams ir siuntimus pas specialistus valstybės apmokamoms paslaugoms galėtų išrašyti ir privačios įstaigos, neturinčios sutarties su Valstybine ligonių kasa (VLK). Ji pati patikina, kad tai padėtų viešąją sistemą atkimšti nuo eilių. Vis tik Seimo nariai kelia klausimą, ar taip tik nebus atvertos durys didesnei sistemos privatizacijai.

Dar gegužės pabaigoje Valstybinė ligonių kasa (VLK) paskelbė apie esą nuo liepos 1 d. įsigaliosiančią naujovę – siuntimą skubos tvarka. Pasirodo, kol kas realybėje tai prieinama nebus. Šeimos gydytojai gi nuogąstauja, kad gali būti lyg įsprausti tarp girnų – pacientai bandys spausti, kad jiems „reikia“ skubaus siuntimo, o medikai liks surištomis rankomis.

Ligonių kasos gyventojams primena šiais metais įsigaliojusias siuntimų pas gydytojus specialistus išdavimo naujoves: prasiplėtė siuntimus išduodančių gydytojų ir kitų specialistų ratas, daugėja išimčių, kai siuntimo konsultacijai nebereikia. Be to, nuo liepos 1 dienos atsiranda dar viena naujovė – siuntimas skubos tvarka.

Gyventojai neretai skundžiasi ne tik ilgomis eilėmis pas gydytojus, bet ir tokiomis situacijomis, kai ir taip ilgai laukę pas specialistą naujo siuntimo turi grįžti pas šeimos gydytoją. Nors taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių, ligonių kasos pažymi, kad gydytojas visada turėtų žiūrėti plačiau. Įsivaizduokite, kad gavote šeimos gydytojo siuntimą antro lygio specialisto konsultacijai dėl varginančio kojos skausmo, tačiau kol sulaukėte vizito, panašiai ėmė skaudėti ir ranką.

Siekdama toliau mažinti gydytojų administracinę naštą ir trumpinti paciento kelią, Sveikatos apsaugos ministerija pranešė atnaujinusi lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarką. Dėl to siuntimų pas specialistus tvarka taps paprastesnė.

Nuo šios savaitės supaprastinta patekimo pas gydytojus specialistus tvarka – sveikatos apsaugos ministro įsakyme numatytais atvejais pacientai galės kreiptis į gydytojus specialistus ir be siuntimo. Be to, kitoms paslaugoms gauti siuntimą galės išduoti ne tik ųšeimos gydytojas. Kaip antradienį pranešė ministerija, siuntimo antrinio lygio konsultacijai nereikės, kai paciento greitojo atrankinio arba laboratorinio tyrimo dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) atsakymas teigiamas.

Neseniai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pasidalino dar neregėta naujove – siuntimai pas gydytojus specialistus galios tris kartus ilgiau, tai yra net 6 mėnesius. Šeimos gydytojai neprieštarauja, kad žinia gera ir dalies bereikalingų pacientų srautą pavyks sumažinti. Vis tik kartu konstatuojama, kad tokia iniciatyva nėra raktas nuo visų ligų, tad vien dėl to eilės vargu ar reikšmingai sumažės. SAM neseniai paskelbė apie pokyčius išrašant siuntimus specialistams.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijuoja pakeitimus, kuriais šeimos gydytojo išrašomas siuntimas galios iki 180 dienų. Šiuo metu maksimalus terminas numatytas 60 dienų, t. y. prailginus terminą, siuntimai galiotų tris kartus ilgiau. Pakeitimais siekiama sumažinti nepatogumus, kuriuos patiria pacientai ir medikai dėl per trumpo siuntimo galiojimo laikotarpio, rašoma SAM pranešime žiniasklaidai.

Siuntimas pas gydytoją specialistą yra svarbus ir, rodos, daugumai žmonių aiškus dalykas. Visgi ligonių kasų specialistai pastebi, kad neretai gyventojai nežino, jog kai kuriais atvejais norint gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydytojų specialistų paslaugas siuntimo nė nereikia, praneša „Rinkos aikštė“, remdamiesi Ligonių kasų informacija.

Iš pažiūros Lietuvos pašto veikla auga ir plečiasi – siūloma vis daugiau kokybiškų paslaugų, leidžiami nauji paslaugų ir prekių katalogai, pagrindiniai pašto skyriai kompiuterizuojami ir panašiai. Tačiau apie tikrąją pašto situaciją rodos yra nutylima. „Kalbėjau ne su vienu Lietuvos pašto padalinio provincijose darbuotoju. Situacija pakankamai dramatiška. Darbuotojų etatai sparčiai mažinami, argumentuojant tuo, jog darbo krūvis mažėja. Tačiau patys darbuotojai teigia visai ką kita.