šimkus

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad LB buvo vienas iš vos keturių centrinių bankų euro zonoje, kuris praėjusius metus baigė pelningai. Pasak jo, LB pernai uždirbo 23,65 mln. eurų pelną bei į valstybės biudžetą pervedė daugiau nei 14 mln. eurų. „Centriniai bankai patyrė išlaidų, dėl prisiimtų įsipareigojimų, kur buvo taikomos kintamos palūkanų normos.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad egzistuojant galimybei, jog šiais metais bus surinkta 150 mln. eurų mažiau pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nei planuota, biudžete gali „atsiverti spragos“. Jo manymu, vykstant diskusijoms dėl papildomo gynybos finansavimo, svarbu įvertinti tokią galimybę ir sumažėjusias PVM nešamas pajamas valstybei. „Šiuo metu daug kalbama apie poreikį finansuoti papildomas gynybos išlaidas.

Lietuvos pensijų fondai, tikėtina, patyrė nuostolių dėl privataus kapitalo fondų valdymo bendrovės „BaltCap“ buvusio partnerio Šarūno Stepukonio galbūt padarytos finansinės žalos fondui, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Tačiau Gediminas Šimkus pabrėžia, kad tai yra ne investavimo veiklos nuostoliai.  „Jie galbūt makromastu kažkam pasirodys nereikšmingi, bet jie yra principiniai, nes tai jau yra ne investavimo veiklos nuostoliai.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tvirtina, kad šiais metais Europos Centrinis Bankas (ECB) turėtų mažinti palūkanų normas. Tačiau, pasak jo, kad tai įvyktų kovo mėnesį tikimybė maža. „Kuo gilyn mes einame į 2024 m., tuo palūkanų normų pokytis yra labiau tikėtinas. Kalbu tikimybėmis ir manau, kad tai pakankamai aišku. Tas pokytis ko gero nebus tiesinis.

Premjerei Ingridai Šimonytei pirmadienį pranešus, kad patikslinus kitų metų biudžeto projektą ir papildomai pridėjus išlaidų, jo deficitas padidės iki 3 proc., Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus akcentuoja biudžeto pajamų surinkimą.  „Finansine prasme, turbūt didžiulio skirtumo tarp 2,9 ir 3 proc. biudžeto deficito nėra. Klausimas, kiek tu priartėji prie to 3 proc.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus Ispanijoje susitiko su vieno didžiausių Europoje komercinio banko atstovais ir pakvietė juos teikti paslaugas Lietuvoje. „Lietuvos bankų sektorius yra koncentruotas, dėl to svarbu skatinti konkurenciją ir pritraukti į mūsų šalį tarptautinio lygio finansų rinkos dalyvių. Šiuo klausimu mes nuosekliai ir intensyviai dirbame, aktyviai ieškodami galimybių“, – centrinio banko pranešime sakė G. Šimkus.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus neatmeta, kad Europos Centrinio Banko (ECB) ketvirtadienį priimtas sprendimas dešimtą kartą padidinti bazines palūkanų normas daliai gyventojų gali būti skausmingas, tačiau, pasak jo, infliacija veikia visus, todėl toks sprendimas yra tinkamas būdas suvaldyti infliaciją. „Palūkanų normų augimas yra neskanūs, kartūs, bet vaisiai prieš pagrindinį priešą – prieš infliaciją. Deja, bet infliacija Lietuvoje viršijo 22 proc.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus kol kas nekeičia prognozės, kad šalies ekonomika šiemet susitrauks 1,3 proc., tačiau šį nuosmukį jis vadina korekcija arba stabtelėjimu prieš tolesnį tvarų augimą.  „Mūsų šalies ekonomika buvo įkaitusi daugeliu prasmių – nekilnojamo turto rinkos, plačios fiskalinės pagalbos priemonės gyventojams, verslams, stipri vidaus paklausa ir kainų augimas buvo gerokai didesnis nei euro zonoje.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį devintą kartą iš eilės padidinus bazines palūkanų normas, Lietuvos banko (LB) vadovas neatmeta galimybės, kad kitame ECB posėdyje rugsėjį jų didinimas gali būti pristabdytas. Tačiau tai nereiškia, kad vėliau jos negalėtų būti vėl keliamos. Pasak Gedimino Šimkaus, palūkanų mažinimo 2024 metų pirmąjį pusmetį tikėtis nereikėtų.  „Jei prisimintume pirmuosius sprendimus, didinimas buvo 75 baziniai punktai.

Vokietijos bankams Lietuvoje yra itin palankios sąlygos plėsti veiklą, teigia Lietuvos centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus. Pasak jo, geras sąlygas bankams ir galimybę konkuruoti įrodo aukštas jau veikiančių bankų pelningumas.  „Lietuvos bankinis sektorius vis dar yra koncentruotas – vos trys didieji bankai užima didžiąją rinkos dalį.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad šią savaitę misiją Lietuvoje baigęs Tarptautinis valiutos fondas (TVF), įvertinęs neseniai Lietuvoje įteisintą laikinąjį bankų solidarumo įnašą, teigia, jog jis turėtų poveikį šalies investicinei aplinkai, jei taptų pastovus.  „Tai, ką kalbėjo Tarptautinis valiutos fondas, kad tai yra laikinas dalykas, ir būtent laikinumas mažina visas rizikas.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad euro zonoje pasiekus Europos Centrinio Banko (ECB) siekiamą 2 proc. infliacijos vidutiniu laikotarpiu tikslą, Lietuvoje ji kurį laiką išliktų didesnė.  Vis dėlto, pasak Gedimino Šimkaus, ilgainiui infliacija šalyje ECB siektiną vidurkį turėtų pasiekti.

Pastarąją savaitę žlugus dviem JAV bankams bei vienam Šveicarijos bankui patyrus problemų, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas sako, kad tai nėra susiję su euro zonos ir Lietuvos bankais, todėl jis teigia nematantis būtinybės atsisakyti planuojamo bankų solidarumo mokesčio ar jį kaip nors keisti.  „Ketvirtadienį (kovo 9 dieną – BNS) buvo pristatytas solidarumo mokestis ir „Silicon Valley Bank“ problemos tapo viešos – gal ir gali kilti sąsajų ieškojimas.

Europos Centriniam Bankui (ECB) toliau didinant bazines palūkanų normas bei kartu augant Europos tarpbankinių palūkanų normai („Euribor“), Lietuvos banko vadovas sako, kad šiemet būsto kainos vis dar augs, tačiau augimas turėtų būti mažesnis nei 20 proc.  „Manau, kad metinį (būsto kainų – BNS) augimą mes turėsime teigiamą, bet kad jis turėtų grįžti į labiau suprantamus dydžius – tai taip.

Lietuvoje vyraujantis skolinimasis būstui už kintamas palūkanas reikalauja išskirtinio dėmesio ir valstybės institucijų sprendimų, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jo teigimu, kintamos palūkanos yra viena iš bankų pajamas ir pelną didinančių priežasčių.  „Šita situacija, kuri susiklostė, sakyčiau, kad yra išskirtinė.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį dar kartą padidinus bazines palūkanų normas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas sako, kad jų mažinimas šiemet yra „labai mažai tikėtinas scenarijus“, tačiau jis neatmetė, kad keičiantis ekonominei situacijai kitais metais jos galėtų būti sumažintos.  „Šiais metais aš manau, kad yra labai  mažai tikėtinas scenarijus, kad sumažinsime palūkanų normas.

Metinei infliacijai vis dar laikantis virš 20 proc. ribos, tačiau mažėjant antrą mėnesį iš eilės,  Lietuvos banko (LB) vadovas ir finansų ministrė teigia, jog infliacija išsikvepia, o kitąmet nesant nenumatytų aplinkybių ji  turėtų gerokai sumažėti. „Infliacija slūgsta. Jos pikas jau buvo pasiektas, o įvairios institucijos kitąmet prognozuoja vidutinį metinį infliacijos lygį mažiau 10 procentų“, – spaudos konferencijoje antradienį komentavo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

 Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maitinimo verslui gali būti tik laikina, o ne ilgalaikė, sako Lietuvos banko vadovas. Gedimino Šimkaus teigimu, lengvatos iškraipo rinką.  „Tai yra politikų prerogatyva paskirstyti valstybės lėšas tarp įvairių poreikių, bet iš ekonomisto perspektyvos, ilgalaikės lengvatos (PVM – BNS) poreikio restoranų verslui nėra pagrindo“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė centrinio banko vadovas.

Lietuvos banko (LB) vadovas mano, kad Vyriausybės 2023 metais numatomos mokėti kompensacijos gyventojams už elektrą ir dujas nustatant kainos ribą „žibalo į infliacijos laužą neįpils“, tačiau, anot Gedimino Šimkaus, svarbu, kam ir kaip jos bus mokamos.  „Priemonė dėl lubų (elektros kainų – BNS) svarstytina. Klausimas tik, kur bus tos lubos, biudžetas juk ne guminis“, – antradienį žurnalistams sakė LB valdybos pirmininkas G. Šimkus.

Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus teigia, kad infliacija Lietuvoje jau pasiekė arba yra arti piko.  „Situacija yra tokia – ne apie kainų mažėjimą, bet infliacija yra ties savo piku. Labai nedėkingas dalykas yra pasakyti, ar tai jau pikas, ar ne, bet visi duomenys leidžia tikėtis, kad kažkur to piko laikotarpis yra netoliese“, – žurnalistams pirmadienį Konstituciniame Teisme sakė G. Šimkus.

Seimo opozicijoje esantys socialdemokratai pirmadienį su Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi aptars situaciją bankų sektoriuje, aiškinsis, kodėl bankai didina privatiems klientams skirtų paslaugų įkainius.  Parlamentarai su G. Šimkumi aptars galimybes peržiūrėti ir iš esmės keisti Mokėjimų įstatymą – jame gali būti įtvirtinti papildomi saugikliai, apsaugantys vartotojus nuo nepagrįsto tarifų kėlimo.

Nepaisant gerų ekonomikos rodiklių, Baltijos šalys nesugeba išnaudoti savo kaip stipraus ir investuotojams patrauklaus regiono įvaizdžio, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Pernai bankams pažadėjus iki šių metų liepos visoje Lietuvoje įrengti 100 papildomų bankomatų projektas kiek stringa dėl Kinijos trikdžių bei karo Ukrainoje, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Gediminas Šimkus sako, kad visi planuoti bankomatai bus įrengti iki Žolinės rugpjūčio viduryje.  „Metai nebuvo paprasti. Pradedant nuo prekių grandinių sutrūkinėjimo praėjusį rudenį, ypatinga buvo lustų problema, nes virš 80 bankomatų gaminama naujai.

Europos centriniam bankui ketvirtadienį palikus nepakeistas palūkanų normas, Lietuvos banko vadovas neatmeta, kad ECB šiemet po 11 metų pertraukos gali pradėti jas didinti. Tačiau Gediminas Šimkus pabrėžia, kad tai priklausys ir nuo infliacijos, ir nuo karo Ukrainoje poveikio Europos ekonomikai.   „Toks sprendimas priklausys ir nuo infliacijos duomenų, ir jos persimetimo į platesnį kainų augimą (...) Turime dramblį kambaryje – karą Ukrainoje.

Lietuvos banko vadovas iš esmės teigiamai vertina Vyriausybės parengtą antiinfliacinį paketą, tačiau kritikuoja per plačias elektros, dujų ir šildymo kompensacijas bei „politizuotą“ pensijų didinimą. Pasak LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, elektros ir dujų kainos  turėtų būti kompensuojamos ne visiems, o suvartojantiems mažiau.

Karas Ukrainoje gali netiesiogiai paveikti Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinką – tikėtina, kad mažės antrojo būsto pirkėjų, trūks naujų butų, augs jų kainos, teigia Lietuvos banko (LB) vadovas.  Pasak Gedimino Šimkaus, Rusijos pradėto karo Ukrainoje sukeltas neapibrėžtumas itin sukrėtė finansų rinkas, o Lietuvoje tai galima pajusti ir per pokyčius NT rinkoje.

Lietuvos banko vadovas sako, kad nepaisant dėl neapibrėžtumo anksčiau centrinio banko pateiktų trijų skirtingų šalies ekonomikos raidos scenarijų, pagrindinė žinia yra ta, kad šiemet Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas lėtės. „Svarbiausia žinia yra pakankamai aiški – ekonomikos augimas lėtės – jis bus tarp tarp 2,7–0,5 proc. , tuo tarpu vidutinė metinė infliacija, nepriklausomai nuo to, ar realizuosis konvencinis, ar šoko scenarijus, bus tarp 10-11 proc.

Rusijos centrinis bankas yra Kremliaus sistemos įrankis, nemažai prisidėjęs prie karinės agresijos prieš Ukrainą, pareiškė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.  „Siūlau neturėti iliuzijų apie politiškai nepaveikiamą Rusijos centrinį banką.

Lietuvos banko (LB) vadovas abejoja, ar Europos Centrinis Bankas (ECB) šiais metais padidins bazinę palūkanų normą. Gediminas Šimkus sako, kad greitais sprendimais galima pakenkti euro zonos augimui  ateityje. „Eidami per greitai, nekantriai dabar galime pritrenkti euro zonos augimą ateityje. Iš Lietuvos perspektyvos tai tikrai būtų labai blogai, nes euro zona yra pagrindinė mūsų prekybos partnerė.

Lietuvos banko (LB) vadovas teigiamai vertina prezidento Gitano Nausėdos siūlymą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), tačiau mokesčio už centralizuotą šildymą lengvatos, jo teigimu, turėtų būti skirta labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.  Tuo metu kai kurių politikų siūlomą pridėtinės vertės mokesčio (PMV) lengvatą maistui LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus laiko neveiksminga priemone.

Lietuvos ekonomika praėjusiais metais patyrė, palyginti, lengvą sukrėtimą, ir sparčiai atsigavusi šiuo metu jau yra kur kas aukštesniame lygyje nei 2019 metais. Kurį laiką neigiamai stebinę gana kukliai besitaisantys darbo rinkos rodikliai stipriai kontrastavo su verslų pastebėjimais dėl neįmanomos rasti darbo jėgos.

Pokyčiai Lietuvos banko struktūroje neturės neigiamos įtakos reguliuotojo strateginių darbų vykdymui, mano įstaigos vadovas. Gediminas Šimkus pažymi, kad kadrų kaita centriniame banke yra nuolatinė, o nuo konkrečių personalijų neturėtų priklausyti organizacijos veiklos sklandumas. „Suprantu, kad mes, „lieknindami“ organizaciją, efektyvindami jos veiklą iš tikrųjų sumažiname vadovaujančių pozicijų skaičių.

Lietuvos banko vadovas patvirtino iki lapkričio ketinantis pertvarkyti centrinio banko struktūrą, visų pirma atsisakant keturių didžiausių padalinių, vadinamų tarnybomis. Gedimino Šimkaus teigimu, taip siekiama atsisakyti perteklinės hierarchijos ir atsakomybę už sprendimus perduoti žmonėms, kurie juos priima. „Nereikia tarpinių vadybinių grandinių, kad kažkas kažkam papildomai atsiskaitinėtų. Nes griovius kasa ne viršininkai, griovius kasa žmonės“, – interviu BNS sakė G. Šimkus.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas Lietuvoje išaugęs, tačiau apie kainų burbulą kalbėti anksti, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas.  Gedimino Šimkaus teigimu, vis dėlto centrinis bankas svarsto žingsnius užtikrinti, kad šita rinka būtų saugi. Tarp analizuojamų priemonių – griežtesni reikalavimai antrajai būsto paskolai, preliminarių būsto pirkimo sutarčių registravimas.

Finansinių paslaugų prieinamumo ir jų kainų problemos Lietuvoje išlieka aktualios, o jų priežastis yra ir didelė koncentracija šalies bankų rinkoje, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Praėjusią savaitę centriniam bankui pradėjęs vadovauti Gediminas Šimkus teigia, kad šios problemos sprendimo reikia ieškoti kredito unijų sektoriuje, kapitalo rinkoje bei stiprinant kitus jau veikiančius finansų rinkos dalyvius.

Euro zonos ekonomika pernai krito net 6,8 proc. ir stipriai atsiliko nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, kuriose ekonomika smuko 3,5 proc. Europoje taip pat išryškėjo ir didžiuliai skirtumai tarp šalių, pavyzdžiui, Lietuvos BVP susitraukė vos 0,8 proc., kai Ispanijos ekonomika smigo net 11 proc.

Lietuvos valstybės skola šiuo metu susilaukia ypatingai daug dėmesio. Viena vertus, padidėjęs susidomėjimas yra natūralus, nes Lietuva skolinasi iki šiol neregėtas pinigų sumas, ir daugeliui pagrįstai kyla klausimas, ar tai yra tvaru. Kita vertus, diskusijos apie šalies skolą neretai praslysta paviršiumi, nes dažnai remiasi anekdotiniais pavyzdžiais, stereotipais ir dogmomis.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos eksporto santykio su BVP rodiklis pirmą kartą istorijoje pralenkė Estijos. Tai rodo, jog Lietuva įsitvirtina, kaip atviriausia iš trijų Baltijos šalių ekonomikų. 2017-ieji nustebino spartesniu nei tikėtasi prekybos augimu, tačiau tikrojo čempiono laurai atitenka paslaugų eksportui, kuris spurtavo ir, atmetus infliacijos įtaką, augo beveik 17 proc. Paslaugų eksporto svarba Lietuvos ekonomikai sparčiai didėjo visą pastarąjį dešimtmetį.

Rugpjūtį peiliu nužudytas policininkas Liudas Šimkus ir jo porininkė sulaikydami pareigūną nužudžiusį asmenį darė taktinių klaidų, o L.Šimkaus partnerė nesuteikė jam pirmosios pagalbos, nors privalėjo tai padaryti pagal įstatymus. Tai konstatuojama Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atlikto tarnybinio patikrinimo dėl L.Šimkaus nužudymo aplinkybių išvadose, su kuriomis susipažino BNS.

Už išgertuvių metu telefonu leptelėtą įžeidų žodį kaimiečiai nudūrė žmogų, kuris juos bandė raminti. Oficiali nusikaltimų kronika kartais būna gana apgaulinga. Spręskite patys. Pasak policijos suvestinių, du Radviliškio rajono gyventojai – 21 metų Žygimantas Šimkus ir dvigubai vyresnis Vitalijus Gusevas – 2012-ųjų kovo 1-ąją gimtajame Karčemų kaime įsibrovė į gyvenamąjį namą. Jo šeimininkas Petras Tiškevičius su ten kartu buvusiu 42 metų Daliumi U. plėšikams pasipriešino.

Edita KARKLELIENĖ Šiaulių apygardos teismas vakar paskelbė nuosprendį Žygimantui Šimkui. 21 metų teisiamasis pripažintas kaltu dėl mirtimi pasibaigusio 32 metų Daliaus U. sužalojimo Radviliškio rajone, Karčemų kaime. Kaltė Ž. Šimkus kaltu pripažintas dėl nužudymo, nežymaus sveikatos sutrikdymo ir neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo. Už šiuos nusikaltimus, subendrinus juos su ankstesniu nuosprendžiu, vyrui skirtas dešimt metų kalėjimo.

Šeši Lietuvos futbolo teisėjai lapkričio 8 dieną, ketvirtadienį, vadovaus UEFA Europos lygos grupių etapo rungtynėms Prancūzijoje, praneša LFF. Kauniečio FIFA kategorijos arbitro Gedimino Mažeikos vadovaujama teisėjų brigada ketvirtadienį dirbs rungtynėse tarp šešiskart Prancūzijos čempiono Bordo „Girondins“ ir „CS Maritimo“ (Portugalija) komandų.

Lietuvoje rugsėjo 25-28 dienomis Lietuvoje lankysis JAV Atstovų rūmų narys, Respublikonų partijos atstovas iš Ilinojaus valstijos, Džonas Šimkus (John Shimkus). Dž. Šimkus vadovaus pirmąkart atvykstančiai JAV Komercijos departamento sertifikuotai prekybos misijai Lietuvoje. Prekybos misijos tikslas - siekti, kad skirtinguose verslo sektoriuose būtų sudaryti konkretūs prekybos sandoriai tarp misijoje dalyvausiančių JAV ir Lietuvos įmonių. Vizito metu Atstovų rūmų narys Dž.

Futbolo arbitrui iš Lietuvos Vytautui Šimkui ilgam įsimins praėjusią savaitę finišavęs Europos jaunimo (U-21) čempionatas Danijoje. Kaunietis  teisėjo asistentas sėkmingai dirbdamas nužengė iki finalo rungtynių. Kelią iki šios viršūnės lietuvis prasiskynė netgi nepabūgęs turnyro šeimininkų danų rūstybės ir teisingai neįskaitęs jiems įvarčio, praneša LFF.

Trečiadienį daugiau kaip keturi tūkstančiai Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų bei tarnautojų minės savo profesinę šventę – Pasieniečių dieną. Pagrindiniai šventiniai renginiai šiemet vyks Ignalinoje, kur įsikūrusi VSAT Ignalinos rinktinė. Ignalinos Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčioje už pasieniečius bus aukojamos šv. Mišios. Po jų – paradas Aukštaičių, Atgimimo ir Ateities gatvėmis iki Laisvės aikštės, kur vidudienį vyks iškilmingas šventinis ceremonialas.

Danijoje vykusį Europos jaunimo (iki 21 metų) futbolo čempionatą laimėjo Ispanijos rinktinė. Ji finale šeštadienį 2:0 (1:0) įveikė Šveicarijos futbolininkus. Įvarčius įmušė Anderas Herrera (41 min.) ir Thiago Alcantara (81 min.). Ispanai čempionais tapo trečią kartą. Jie Europos jaunimo pirmenybėse triumfavo ir 1986 bei 1998 metais. Finale teisėjavo ir lietuvis Vytautas Šimkus. 36-erių metų kaunietis kartu su airiu Damienu MacGraithu talkino aikštės teisėjui italui Paolo Tagliavento.

Lietuvos futbolo teisėjui Vytautui Šimkui suteiktas istorinis šansas. Danijoje vykstančiame Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) jaunimo (U-21) čempionato futbolo finaliniame etape lietuvis gavo paskyrimą teisėjauti pusfinalio rungtynėms tarp Ispanijos ir Baltarusijos rinktinių, praneša LFF.

Panevėžio apygardos teismas kadaise Rokiškyje gyvenusį panevėžietį Vygandą Šimkų (44 m.) pripažino kaltu dėl prieš daugiau kaip 15 metų įvykdytos žmogžudystės. Nušovė „gąsdindamas“ Už dar 1996 metų kovo pabaigoje paleistus šūvius V. Šimkui skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, o prie jos prijungti 5 metai dar neatbūtos nelaisvės. Tad buvęs kadaise garsios Šiferinių gaujos narys pataisos namuose praleis dar 20 metų.

Jiems šiemet jau dvidešimt vieneri, kaip ir atkurtai nepriklausomai Lietuvai. Jie yra iniciatyvūs, žingeidūs, pasirinkę studijas čia, Lietuvoje, Šiauliuose. Jiems sovietmetis - tik istorijos vadovėliuose likusi praeitis. Su nepriklausomybės vaikais - Indre Birutyte, Aurimu Šimkumi ir Dariumi Gulbinu - kalbamės apie gyvenimą Lietuvoje ir apie Lietuvą jaunų žmonių gyvenime. Indrė Birutytė Gimė: 1990 metų rugpjūčio 5 dieną.