šilumos kainos

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje rugpjūtį siekia 8,25 centro (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 2,1 proc. daugiau nei liepą ir 1,9 karto daugiau nei pernai rugpjūtį. Šilumos kainos pokyčius per mėnesį iš esmės lėmė kuro ir superkamos šilumos kainos, antradienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Anot jos, tarp penkių didžiųjų miestų rugpjūtį už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Vilniaus gyventojai.

Tarptautinė energijos agentūra prognozuoja, kad Europos valstybių laukia nelengvi ateinantys mėnesiai ir sunki žiema dėl naftos ir dujų tiekimo, tačiau yra būdas, kaip vilniečiams ją padaryti lengvesnę, teigė Dainius Kreivys. Energetikos ministras TV3 žinių „Dienos komentare“ aiškino, kad tokią galimybę Vilnius turėjo ir ankščiau, tačiau tam reikia atitinkamų teisės aktų.

Kylančios elektros kainos į neviltį varo tiek paprastus gyventojus, tiek šalies verslus. Štai Klaipėdos zoologijos sodas sulaukė net trimis tūkstančiais eurų didesnės sąskaitos nei buvo iki šiol, o elektra varomų autobusų administratoriai jau prakalbo, kad šių išlaikymo kaštai beveik prilygsta dyzeliniams. Maža to, elektros kainų kilimą jaučia visa Europa ir Europos Komisija jau svarsto, kaip šį augimą pažaboti.

Bene brangiausią šildymą šalyje miestiečiams tiekiantys Vilniaus šilumos tinklai nebeturi pinigų už ką pirkti pabrangusias dujas ir prašo savivaldybės bei vyriausybės pagalbos pasiskolinti 100 milijonų eurų. Įmonės vadovas tvirtina, kad dar nemažina šilumos tiekimo, tačiau buvęs meras Artūras Zuokas perspėja, kad pritrūkusi pinigų įmonė gali pradėti mažinti temperatūrą miestiečių radiatoriuose.

Prognozuojant, kad Vilniuje šilumos kaina kils daugiau nei 60 proc., prezidento patarėjas sako, kad taip nutiko dėl uždelstų investicijų į šilumos ūkį. Jaroslavas Neverovičius teigia, kad reikia ieškoti būdų, kad kainos būtų stabilesnės ir būtų apsaugoti pažeidžiami vartotojai.  „Vilniaus fenomenas yra uždelstų investicijų į šilumos ūkį problema.

Šildymo sezonas 2019 metais nemažai daliai lietuvių bus dar nemalonesnis. Prognozuojama, kad šilumos kainos 2019 m. Lietuvoje vidutiniškai gali ūgtelėti ir 15 proc. Tiesa, drastiškai brangstančią šilumą ne visų miestų gyventojai pajaus vienodai. Kauniečių ir klaipėdiečių piniginių šildymas smarkiau nei šįmet nepatuštins.

Parlamentaras Simonas Gentvilas kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK) su prašymu atsakyyti kodėl vengiama perskaičiuoti šilumos kainos tarifus AB „Klaipėdos energijai“. Bazinis šilumos kainos tarifas nėra perskaičiuojamas nuo 2015 metų, tačiau dėl daugiau nei prieš 3 metus VKEKK patvirtintos bazinės šilumos kainos, o AB „Klaipėdos energijos“ rankos yra surištos.

Šildymo sezonui artėjant link pabaigos ir didmiesčiuose pingant šilumai, dalis jos tiekimo bendrovių prognozuoja didelį kainų mažėjimą artimiausiais mėnesiais, tačiau nesiima spręsti dėl kito sezono kainų tendencijų. Kauno ir Klaipėdos šilumos tiekėjai teigia, kad artimiausiu metu šilumos kainą miestuose mažins pingantis biokuras, nepriklausomų šilumos gamintojų konkurencija.

Brangiausiai už centralizuotą šilumą balandį mokės panevėžiečiai, o mažiausiai – šiauliečiai, rodo šilumos tiekimo įmonių duomenys. Bendrovė „Panevėžio energija“ balandį šilumą parduos po 5,29 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 0,4 proc. mažiau nei kovą ir 2 proc. mažiau nei pernai balandį. Tai bus didžiausia kaina tarp visų didmiesčių. Mažiausia šilumos kaina tarp didmiesčių balandį bus Šiauliuose – 4,49 cento – 1,3 proc. mažiau nei kovą, tačiau 6,1 proc. daugiau nei pernai balandį.