šilumos energija

Didžiausią sąskaitą už šilumos energiją gruodį gavo Vilniaus gyventojai, o mažiausią - Mažeikių, rodo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenys apie šilumos suvartojimą ir mokėjimus už gruodį. Brangiausiai mokančių gyventojų sąskaitos gruodį, palyginti su 2013 gruodžiu, išaugo vidutiniškai 1,73 euro (0,8 proc.), o mažiausiai mokančiųjų - 3,47 euro (21,4 proc.

Įvertindama tai, jog 62,68 procentai referendume dalyvavusiųjų rinkėjų nepritarė naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje, sąjunga TAIP ragina valdžią peržiūrėti Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją ir joje nustatytus energetikos sektoriaus prioritetus.

Liepą  bus baigtas „Vilniaus vandenų“ dumblo valymo įrenginių projektas, kurio vertė siekia 176,193 mln. litų. Kaip teigė „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Valentinas Miltienis, naujieji įrenginiai nuotekų vandenį išvalo iki 97 proc. švarumo, todėl tokiame vandenyje, nutekančiame į Nerį, gali veistis net lašišos. „Švarus vanduo, gaminamos dujos, elektra, - surengtoje „Vilniaus vandenų“ vandens valymo įrenginių ekskursijoje šio projekto naudą vardijo V. Miltienis.

,,Aš abejoju, ar Lietuva būtų pajėgi mažinti pirminės energijos vartojimą, jeigu ekonomika augs. Vargu, ar mes galime greitai sutaupyti dėl naujų technologijų arba namų modernizavimo“, – sakė hab. dr.

Valstybė sutaupytų kelis milijardus litų, jei Lietuva iki galo išnaudotų visą atsinaujinančių energetikos išteklių potencialą kasmet, o šalies gyventojams sumažėtų mokesčių už šildymą ir elektros energiją našta. Vietinių atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje yra pakankamai, kad būtų garantuotas svarbiausias šalies strateginis tikslas – energetinė nepriklausomybė.

Gamtinės dujos iki naujo šildymo sezono pradžios gali pabrangti 30 procentų. Lietuvos šilumos tiekimo įmonės už gamtines dujas gegužės mėnesį mokėjo 1598 Lt/tne su transportavimo mokesčiu. Balandį dujų kaina buvo 116 litų mažesnė ir siekė 1482 Lt/tne. Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidento Vytauto Stasiūno, tai dar vienas rimtas signalas, kad Lietuvos laukia brangiausias ir sudėtingiausias šildymo sezonas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 300 katilinių. Apie 19 proc. šilumos energijos jos pagamina iš biokuro. Tačiau tokioms katilinėms itin trūksta žaliavų, todėl Lietuvos ūkininkai raginami investuoti – nuosavose ar nuomotose žemės ūkio naudmenose (ŽŪN) auginti energetinius želdinius, kuriuos po kelių metų galės pelningai parduoti biokuro gamybai.

Seimas laikinai - nuo šių metų rugsėjo 1 d. iki kitų metų rugpjūčio 31 d. - pratęsė lengvatinį 9 proc. PVM tarifą šilumos energijai ir karštam vandeniui. Penktadienį paskutiniame pavasario sesijos posėdyje už tokį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo Vito Matuzo parengtą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimą balsavo 85 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 1 parlamentaras. Pagal priimtą pataisą, lengvatinis 9 proc.