šilumininkai

Centrinio šilumos tiekimo (CŠT) įmonės per biržą yra apsirūpinusios mažiau nei puse biokuro, kurio prireiks netrukus prasidėsiančiam šildymo sezonui. Vis dar delsiančios įmonės rizikuoja išprovokuoti biokuro kainų šuolį. Į šią problemą dėmesį atkreipė energetikos viceministras Vidmantas Macevičius.

Kainų komisija gali užkirsti kelią grąžinti 280 mln. litų vertės „Gazprom“ permoką šilumininkams ir kitiems didiesiems dujų vartotojams. Neatmetama, kad komisija penktadienį nepritars Vyriausybės patvirtintai pinigų grąžinimo tvarkai. Bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“ vadovas sako, kad komisijos sprendimas gali atimti teisinį pagrindą grąžinti lėšas nebuitiniams vartotojams, o ginčas gali persikelti į teismus.

Šilumininkai nepritaria pasiūlymui naikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui ir karštam vandeniui. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno tvirtinimu, kad lengvatos panaikinimas dar būtų per ankstyvas, nes valstybė pirmiausia turėtų pasirūpinti, kad šildymui būtų kuo plačiau naudojamas už dujas pigesnis biokuras.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vertinimu, per anksti kalbėti apie PVM lengvatos centralizuotai tiekiamai šilumai panaikinimą, kol valstybė neišsprendė pagrindinių energetinių problemų. Skaičiuojama, kad panaikinus lengvatą, šiluma pabrangtų apie 11 procentų. „Valstybė, norinti surinkti daugiau pinigų iš centralizuotai besišildančių žmonių, turi pati dėti daugiau pastangų, kad įsisenėjusios šilumos vartotojų bėdos būtų išspręstos.

Dar visai neseniai iš didžiųjų šalies miestų pigiausiai už šilumą mokėjęs Panevėžys baigia prisivyti labiausiai vartotojų pinigines tuštinančią „Vilniaus energiją“. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, rugpjūtį iš didmiesčių pigiausiai šiluma kainavo kauniečiams (18,05 ct už kWh). „Panevėžio energijos“ vartotojams ta pati kilovatvalandė atsiėjo 21,33 ct už kWh. Iš didžiųjų miestų brangiau už panevėžiečius šilumos tiekėjui mokėjo tik vilniečiai – 24,50 ct už kWh.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimas leido su šilumininkais susijusioms įmonėms nuo birželio grįžti į šilumos punktų priežiūros verslą. Tai yra, šilumos punktais galės rūpintis ir šilumą gaminančios bendrovės atstovai ar su jomis susijusios įmonės. Kainų komisija įpareigota sukurti bendrą šildymo sąnaudų daugiabučiuose namuose palyginimo metodiką.

Artėjantis šildymo sezonas baugina daugelį gyventojų. Ekspertai tikina, kad išeitis sumažinti sąskaitas – daugiabučių renovacija. Tačiau Vyriausybės renovacijos programa įstrigusi. Vilnius, kaip ir dalis kitų šalies savivaldybių, neapsikentęs ėmėsi įgyvendinti savo programą. Tačiau būtina pašalinti dirbtines, centrinės valdžios daromas kliūtis. Viena vilnietės istorija Vilnietė Zita gyvena prieš 30 metų statytame plytiniame devynaukštyje, dviejų kambarių, iki 50 kvadratinių metrų ploto bute.

Jau trečią mėnesį jokių atsakymų iš energetikos ministro A. Sekmoko nesulaukianti Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) pakartotinai prašo informacijos apie ministerijos esą planuojamą šilumos ūkio reformą. „Tiesiog nesuprantama, kodėl ministras, žiniasklaidoje noriai kalbėjęs apie šilumos ūkio esą laukiančią reformą, su Energetikos ministerijos ruošiamu įstatymo projektu atsisako supažindinti šilumos ūkio rinkos dalyvius.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) tarybos pirmininko Andriaus Janukonio vertinimu, premjeras Andrius Kubilius, teigiantis, jog „šilumos ūkio nepertvarkančios sostinės gyventojai už šildymą mokės apie 30 proc. daugiau nei kiti miestai“ meluoja. „Tai yra melas Lietuvos žmonėms. Vilniaus šilumos ūkis yra vienas moderniausių visoje Lietuvoje, o šilumos kainos sostinėje bus ne didesnės nei kituose šalies miestuose, šildomuose brangiomis importinėmis dujomis.