šiluma

Edita KARKLELIENĖ Šiaulių apygardos prokurorai konstatavo, kad Pakruojo rajono Žeimelio vidurinės mokyklos dujinės katilinės ir šilumos punktų rekonstrukcija, kaip ir Linkuvos gimnazijos, buvo vykdyta pažeidžiant įstatymus. Pažeidimų – daugybė Šiaulių apygardos prokuratūra pateikė tyrimo dėl pažeidimų Žeimelio vidurinėje mokykloje išvadas. Jose konstatuojama, kad šios įstaigos vadovybė peržengė ne tik Biudžeto sandaros, bet ir Viešųjų pirkimų įstatymą.

Vasario mėnesį sovietinės statybos neapšiltintų daugiabučių gyventojai suvartojo vidutiniškai trečdaliu mažiau šilumos nei sausį, skelbia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). Vasarį vidutinis šilumos suvartojimas 1 kv. metro ploto šildymui siekė apie 20 kWh, sausį - apie 30 kWh. 60 kv. metrų ploto buto šildymui sovietinės statybos neapšiltintų daugiabučių gyventojai vidutiniškai suvartojo apie 1200 kWh per mėnesį, sausį - 1800 kWh per mėnesį.

Vilniaus daugiabučiai namai, prisijungę prie „5 žingsnių šilumos taupymo programos“, šių metų sausį, palyginti su tuo pačiu 2011 metų laikotarpiu, šilumą vartojo 7,5 proc. efektyviau. Tai rodo bendrovės „Mano būstas“ išanalizuoti duomenys. 2013 metų sausio mėnesį vidutinis svertinis šilumos suvartojimo koeficientas įmonės administruojamuose namuose siekė 34,65. Šis rodiklis sumažėjo 7,5 proc.

Šiaulių miesto savivaldybės valdoma bendrovė „Šiaulių energija“ statys 20 MW biokatilą. Tokio pat galingumo biokatilą pasistatys ir nepriklausomas šilumos tiekėjas, Jo gaminamą šilumą pagal įstatymą privalės supirkti „Šiaulių energija“. Dėl tokios konkurencijos šilumos rinkoje tvyro priešiškos nuomonės.

Šiluma, kylanti į dangų virš tokių megapolių, kaip Niujorkas, Paryžius ar Tokijas, gali šildyti žiemos orus labai dideliais atstumais, pavyzdžiui, kai kuriose Aliaskos srityse, Kanadoje ar Sibire. Tokią išvadą paskelbė Scrippso okeanografijos instituto (JAV) mokslininkai. Pasak jų, toks tolimų miestų šilumos poveikis, nors ir labai nedidelis, vis dėlto yra realus ir prisideda prie vidutinės temperatūros žiemos metu padidėjimo. Tačiau šiluminė didžiųjų miestų įtaka gali veikti ir priešingai.

  Šilumos ūkio tvarkymas savivaldybių lygmeniu – geriausia galimybė politikams parodyti, kaip jie atstovauja savo rinkėjams, mano Premjeras Algirdas Butkevičius. „Čia yra didžiausia galimybė politikams parodyti, ar jie tikrai atstovauja savo rinkėjams, ar sugeba užtikrinti būtiniausių paslaugų teikimą žmonėms mažesnėmis kainomis“, – ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“ kalbėjo jis.

 Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas šiandien susitiko su kompanijų „Fortum Heat Lietuva“ ir „Sweco“ atstovais, kurie pristatė savo planus apie investicijas į 60 MW šilumos ir 30 MW elektros gamybos jėgainę, kuri šilumą ir elektrą gamintų naudojant biokurą ir atliekas. Šiuo metu kompanijos svarsto įvairias alternatyvas ir ieško geriausios vietos projektui įgyvendinti. Investicijos į šį projektą gali siekti nuo 500 iki 700 mln. Lt.

Šiauliuose penktadienį aplinkos ministras Valentinas Mazuronis tikino, kad daugiabučių renovacijos pastoliai pradės kilti jau šių metų pabaigoje. Kitas rūpestis – regioniniai atliekų tvarkymo centrai. „Čia situacija labai prasta“, – sakė V. Mazuronis. Ministrų vizitų diena „Penktadienis tampa ministrų vizitų tradicija“, – Šiaulių meras Justinas Sartauskas vakar džiaugėsi galimybe akis į akį aptarti problemas su aplinkos ministru.

Sinoptikų duomenimis, į Lietuvą vėl grįžta šalti, speiguoti ir vėjuoti orai, todėl daugiabučių administratoriai gyventojams pataria nedelsti ir imtis veiksmų, padedančių taupyti brangią šilumą ir neleisti, kad vėjas ją išpūstų. Bendrovė „Mano būstas“, visoje Lietuvoje jau ne vienus metus vykdanti iniciatyvą „Taupykime šilumą“, daugiabučių gyventojams primena, jog šilumą taupyti galima paprastais veiksmais, kurie nėra nei brangūs, nei sudėtingi.

Praėjęs gruodis buvo gana žiemiškas, gąsdinęs ir sniegu, ir plikledžiu, ir žema temperatūra. Atšalusius orus atspindėjo ir išaugusios radviliškiečių šildymo sąskaitos. Renovuotų namų sąskaitos negąsdino Praėjusių metų gruodis buvo gerokai šaltesnis už lapkritį. Vidutinė gruodžio mėnesio oro temperatūra rajone buvo minus 4,4 laipsnio, o lapkritį – plius 4,5. Praėjęs gruodis buvo šaltesnis ir už 2011-ųjų gruodį, kurio vidutinė oro temperatūra buvo plius 1,1 laipsnio.

Lietuvoje vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sausio mėnesį, palyginus su gruodžiu, mažėjo 0,6 proc. Šiluma pinga ketvirtą mėnesį iš eilės. Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos sausio mėn., palyginus su gruodžiu, 1–2 proc. ribose kito beveik visoje Lietuvoje. Šilumos kainų mažėjimą labiausiai pajuto Kauno, Kretingos, Šakių ir Šilutės gyventojai – čia centralizuotai tiekiama šiluma pigo daugiau nei 2 proc.

Ekspertai tikina, kad dėl kainų pasikeitimo vidaus rinkoje didelių pokyčių nepatirsime. Nuo šių metų pradžios vienos prekės ir paslaugos pabrango, o kitos šiek tiek atpigo. Vartotojams nelengva numatyti pasekmes, nes kai kuriems turės įtakos ir minimalaus mėnesio atlyginimo padidėjimas, o daugeliui bus svarbus euro, taigi ir lito, sustiprėjimas JAV dolerio atžvilgiu. Dyzelino akcizas pasiekė numatytą ribą Baigėsi pereinamasis laikotarpis dėl ES direktyvos didinti akcizą dyzelinui.

Gedimino gatvės 8-ojo penkiaaukščio daugiabučio gyventojai, ko gero, puikiai supranta posakio „šiluma kaulų nelaužo“ prasmę. Šiame name žiemą termometro stulpelis nepakyla aukščiau 16 laipsnių šilumos. Pasklidus kalboms, jog kažkuriame bute įrengta daugiau radiatorių nei leidžiama, namo gyventojams parūpo išsiaiškinti, kuris kaimynų vagia šilumą. Teks nuardyti radiatorių Kaip sako Gedimino g. 8 namo gyventoja Aldona Krompalcienė, namuose šilta, kai termometras rodo 16 laipsnių šilumos.

Prieš daugybę erų, kai Saulė buvo blyškesnė nei yra dabar, Žemę nuo apledėjimo apsaugojo molekulių susidūrimai atmosferoje. Jie pasaulį šildė pakankamai, kad jame galėtų atsirasti gyvybė, teigia mokslininkai. Naujai atrastasis šildymo efektas gali turėti įtakos mokslininkams apibrėžiant nežemiškus pasaulius, kuriuose galėtų klestėti gyvybė, rašo SPACE.com. Kai Saulė dar buvo jauna, jos ryškumas siekė tik 70 proc. dabartinio, rodo modeliai. Tačiau per pirmuosius 2 mlrd.

Kol lietuviai suka galvas, kaip prasimanyti pigesnio šildymo ir ištrūkti iš valstybės praktiškai nekontroliuojamos šilumos kainų kilimo spiralės, švedai jau ėmėsi naudoti nemokamą energijos šaltinį. Tai žmonių kūnų šiluma. Pasak mokslininkų, žmogaus organizmas per vieną parą priklausomai nuo fizinio aktyvumo generuoja nuo 60 iki 100 W šiluminės energijos. Atrodo, nedaug, tačiau jei į šilumos gamybą įsijungtų tūkstančiai žmonių, vatai iškart virstų kilovatais.

Į Lietuvą atėję šiltesni orai, rodos, užsibus ilgiau, pliusinė temperatūra dienomis išsilaikys dar visą šią ir kitą savaitę. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, ketvirtadienio rytą kritulių bus tik vietomis, antroje dienos pusėje daug kur numatomi krituliai - lietus, kai kur pereinantis į šlapdribą. Vietomis bus slidu. Temperatūra sieks 2-6 laipsnius šilumos. Penktadienio naktį Vilniuje, Kaune bus nulinė temperatūra, kitur - keli laipsniai šalčio.

Lapkričio mėnesį Radviliškio mieste pigiausiai šildėsi renovuotų daugiabučių gyventojai. Bemaž trylika kartų daugiau už šildymą mokėjo radviliškiečiai, gyvenantys daugiabutyje, nuolat esančiame antirekordininkų penketuko viršuje. Renovuoti daugiabučiai šildosi pigiausiai Šiųmetį lapkritį vidutinė oro temperatūra buvo pliusinė – 4,5 laipsnio šilumos. Pernykštis lapkritis buvo kiek šaltesnis – vidutinė oro temperatūra siekė 4,1 laipsnio šilumos.

Sausį kauniečiai už patalpų šildymo paslaugą, kurią jiems teikia miesto savivaldybės įsteigta "Kauno energijos" bendrovė, mokės beveik trimis procentais mažiau nei ankstesnį mėnesį.

 Praėjusį ketvirtadienį įprastas Tauragės rajono savivaldybės tarybos posėdis būtų praėjęs gana ramiai, jei ne klausimas dėl šilumos kainos. Iš visų 18-os klausimų tik 13-ajam politikai skyrė daug dėmesio ir negailėjo aštrių replikų, nors buvo aišku, kad nieko pakeisti neįmanoma. Užtat tokie debatai paprastai augina politinius dividendus.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“–  žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Šešėlio valdovai“. Neviešą viešųjų interesų valdymą Lietuvos politikai ir analitikai yra pavadinę skirtingais žodžiais: klanais, oligarchija, nelegaliomis įtakos grupėmis ir panašiai. Apie masonų ložes, tamplierius, neįtikėtinai galingus klanus pasaulyje žinoma iš gausybės knygų, filmų ir kitokiais būdais plintančių sąmokslo teorijų.

Alkoholio vartojimas Lietuvoje yra viena skaudžiausių socialinių problemų. Tiek suaugę, tiek nepilnamečiai Lietuvoje gali be didesnių trukdžių įsigyti svaigalų. Balsas.lt pateikia penkis mitus, kurie, anot specialistų, privalo būti paneigti. Ypač tik bręsti pradėjusių nepilnamečių galvose. Mažos alkoholio dozės naudingos organizmui Mažos alkoholio dozės didina gyventojų sergamumą ir mirtingumą. Kasdienis net 10 g alkoholio vartojimas gali sukelti kancerogeninį poveikį.

Vilniaus miesto savivaldybės specialistai išanalizavo 200 daugiabučių namų, kurie praėjusiais metais suvartojo daugiausiai šilumos, duomenis. Pastebėta, kad šių metų lapkritį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, apie 90 proc. namų šilumos suvartojimas sumažėjo nuo kelių iki keturiasdešimties procentų.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, šiemet gyventojus pasiekė mažesnės sąskaitos už lapkričio mėnesį suvartotą šilumą nei praėjusiais metais. Mažesnius mokėjimus lėmė šiltesni orai: šiemet vidutinė lauko oro temperatūra sudarė apie 4 laipsnius C šilumos, 2011-ųjų lapkritį – apie 3laipsnius C. Šiemet lapkritį senos statybos daugiabučio 60 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai suvartota apie 780 kWh/mėn., pernai – apie 840 kWh/mėn.

Bendrovės „Kauno energija" valdybai pavyko įrodyti, jog UAB Kauno termofikacijos elektrinė pateiktas prašymas padidinti jų pagaminamos šilumos kainą yra nepagrįstas. Kauno energijos" valdyba pasiekė, kad nuo gruodžio 1 d. sumažėtų galutiniams vartotojams tiekiamos šilumos kaina. Bendrovės valdybos patvirtinta galutinė vienanarė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina nuo gruodžio 1 d. bus 29,87 ct/kWh (be PVM). 2012 m. lapkričio mėnesį galioja 29,94 ct/kWh (be PVM) šilumos kaina.

Paaiškėjo gruodžio mėnesio tiekėjų patvirtintos šilumos ir karšto vandens kainos. Šilumos kaina mažėjo nuo 0,3 iki 1 proc., karšto vandens kaina - nuo 0,3 iki 0,7 proc. Labiausiai kainos sumažėjo "Vilniaus energijos" klientams. UAB „Vilniaus valda“ gruodžio mėnesį šilumos kaina bus 29,31 ct/kWh, karšto vandens - 20,98 LT/m3. Šilumos kaina, lyginant su lapkričio mėnesio, sumažėjo 0,7 proc., karšto vandens – 0,5 proc.

Didžiojoje šalies dalyje lietus arba dulksna, tik rytiniuose rajonuose be žymesnių kritulių. Magistralinių, krašto ir rajoninių kelių dangos šlapios, rytinėje šalies dalyje - apysausės. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, naktį daugelyje rajonų krituliai, daugiausia lietus. Daug kur formuosis rūkas. Žemiausia temperatūra - nuo 0 iki 5 laipsnių šilumos.

Savaitgalį sinoptikai prognozuoja ramų: vėjas bus silpnas, nelaukiama nei lietaus, nei didesnių šalčių. Sinoptikė Judita Liukaitytė LRT radijui sakė, kad penktadienį nesulauksime nei „lietaus, nei saulės“. „Mūsų dangų ir toliau dengs žemi debesys. Vietomis, ryte ar netgi dieną, gali tebesilaikyti rūkas. Tačiau nebus labai šalta. Oras dienos metu sušils iki 4-9 laipsnių šilumos, pus vidutinio stiprumo pietvakarių vėjas“, – apie penktadienio orus kalbėjo sinoptikė J. Liukaitytė.

Žemaitijoje dulksna, ten magistralinių, krašto ir rajoninių kelių dangos drėgnos. Likusioje šalies teritorijoje be kritulių, kelių dangos sausos. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, naktį žymesnių kritulių nenumatoma. Žemiausia temperatūra - nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos.

Netrukus 25 metų sukaktį Šeškinės poliklinika švęs atsinaujinusi ir vidumi, ir išore. Šiandien poliklinikos direktorius Jonas Kairys pasirašė projekto „Viešosios įstaigos Šeškinės poliklinikos pastato renovavimas siekiant didinti energijos efektyvumą“ finansavimo ir administravimo sutartį su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra. Poliklinika turi galimybę panaudoti 3,9 mln.

Naktį ir trečiadienio rytą buvo be žymesnių kritulių. Pasak kelininkų, Pietų ir Vakarų Lietuvoje eismo sąlygas sunkina rūkas, vietomis matomumas siekia 100-200 metrų. Magistralinių, krašto ir rajoninių kelių dangos daugiausia sausos, vietomis drėgnos. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, trečiadienį bus nepastoviai debesuota, kritulių nenumatoma. Aukščiausia temperatūra 5-10 laipsnių šilumos.

LRT radijo laidai „Ryto garsai“ sinoptikas Vytautas Sakalauskas teigė, kad ateinančią savaitę orai turėtų būti sausi, nebent kiek palyti galėtų pirmadienio dieną. „Pirmadienį daug kur palis, drėgniau bus šiaurinėje Lietuvos dalyje, pietiniuose rajonuose – lietus gali ir nepasirodyti“, – sakė V. Sakalauskas. „Debesis gainios vidutinio stiprumo pietvakarių vėjas. Žemaitijoje ir pajūryje vėjo gūsiai gali pasiekti 15-18 m/s greitį.

Šildymas daugeliui vis dar yra brangus malonumas. Vieni nuo šalčio ir aukštų kainų vis dar ginasi šiltais drabužiais, o kiti bando pasitelkti gamtos jėgas. Tradicines šildymo rūšis – malkas, anglis, elektrą  ir dujas – išstumia saulės, oro ir vandens energiją pažabojančios šildymo sistemos. Ieško pigių alternatyvų Daugelis gyventojų ieško pigesnių būdų, kad būstuose būtų šilta.

Senovėje pirtys buvo kasamos kalvų šlaituose ir naudotos ne tik kaip kūno švaros palaikymo priemonė, bet ir kaip prieglobstis nuo šalčio žiemą. Kai kurie žmonės dėl romantikos tokias pirtis įsirengia ir dabar. Populiarios ir senovėje, ir dabar Oloje esančiame ugniakure būdavo iki raudonumo kaitinami akmenys. Tam, kad pakiltų vidaus temperatūra, ant akmenų buvo pilama vandens. Tada patalpa prisipildydavo garų. Temperatūra pakildavo tiek, kad žmonės galėdavo nusivilkti drabužius.

Vilniaus apygardos teismas antradienį priėmė UAB „Miesto energija” ieškinį dėl beveik 15 milijonų litų kompensacijos priteisimo iš Ukmergės rajono savivaldybės ir jai priklausančios UAB „Ukmergės šiluma“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šių metų gegužės 8-osios nutartimi grąžinęs šilumos ūkį Ukmergės rajono savivaldybei, taip pat pripažino investuotojo -UAB "Miesto energija” - teisę gauti kompensaciją už nacionalizuotą ir sutarčiai nutrūkus savivaldybei teismo perduotą turtą ir atliktas inves...

Šeštadienis daug kur bus apniukęs ir lietingas. Sostinėje sušils iki +8. Panaši šiluma bus apie Kauną, Alytų. Utenoje ir Šiauliuose numatoma laipsniu vėsiau.

ES valstybės aktyviai skatina ir įgyvendina centrinio šildymo sistemų plėtrą, o Lietuvoje norima sugriauti tai, ką jau turime Neseniai įvykusioje tarptautinėje energetikos konferencijoje „Kita centrinio šildymo ir vėsinimo karta“ Briuselyje dar kartą buvo patvirtinta, kad Europos Sąjungos (ES) valstybės aktyviai įsitraukia į centrinio šildymo sistemų plėtrą.

Nevienareikšmiškai politikos vandenyne vertinamo Arvydo Sekmoko parengtą šilumos ūkio reformos projektą stojo savivaldybių vadovai. Jų nuomone, valstybei perėmus šilumos gamybą į savo rankas kiltų suirutė, rašo „Lietuvos rytas". „Sunkiai įsivaizduoju, kaip tai įmanoma techniškai padaryti", – gūžčiojo pečiais Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis, įvertinęs šilumos ūkio reformos idėjas.

Vėlinės bus gan apniukusios, vietomis galimi krituliai. Sostinėje sušils iki +9. Panaši šiluma numatoma apie Kauną, Panevėžį, Alytų. Šiauliuose ir Utenoje sušils iki +8. Šilčiausia bus prie jūros.

Vėlinės gali būti apniukusios, vietomis galimi krituliai. Sostinėje sušils iki +9. Panaši šiluma numatoma apie Kauną, Panevėžį, Alytų. Šiauliuose ir Utenoje sušils iki +8. Šilčiausia bus prie jūros.

Bendrovė „Kauno energija“ savo lėšomis modernizavo Aleksotą šiluma aprūpinančią katilinę Antanavos gatvėje. Apskaičiuota, kad čia visos sistemos efektyvumas dėl modernizacijos padidės apie 8 procentus. Katilinės atnaujinimo investicijos siekia apie 700 tūkst. litų. Lėšas katilinės modernizavimui skyrė AB „Kauno energija“. Modernizuota katilinė 1 MWh šilumos pagaminti sunaudos apytikriai 8 proc. mažiau kuro. Atitinkamai apie 8 proc. sumažės ir išmetimai į orą.

Nors sinoptikai pirmadienį žada gana šiltus orus, savaitės viduryje, ypač naktimis, vėl gali atšalti. Visų Šventųjų diena, tikėtina, bus gana šilta, bet pūs stiprokas pietryčių vėjas. Kaip prognozuoja sinoptikė Alva Nagelytė, šią savaitę pradėsime gana saulėtais, giedrais orais. Vis dėlto bus vėsu: rytinėje šalies dalyje temperatūra tesieks 1–2 laipsnius šilumos, vidurio  ir vakarų Lietuvoje bus 4–5 laipsniai šilumos, prie jūros sulauksime iki 7 laipsnių šilumos.

Mokslininkai pradeda žengti kitu keliu, ieškodami, kaip sustabdyti klimato atšilimą. Vietoj to, kad toliau žiūrėtų, kaip galima sumažinti į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį, jie ieško Plano B, rašo „Foreign Policy“. Yra svarstomi du požiūriai. Vienas iš jų – bandyti iš atmosferos pašalinti anglies perteklių, kitas – sukurti Žemės planetai dirbtinį skydą nuo Saulės.

Sekmadienis bus žiemiškas. Sostinėje sušils iki +1. Nors diena ir nebus itin šalta, daug ką iš ryto nustebino žiemiški vaizdai. Sostinė padengta sniegu, tačiau vėliau jis turėtų tirpti. Panaši šiluma bus apie Alytų, Uteną. Panevėžyje ir Šiauliuose numatoma laipsniu šilčiau. Kaune turėtų sušilti iki +3, o Klaipėdoje bus dar laipsniu šilčiau. Naktį vėl gali šalti.

Vokietijoje prasidėjo tikra žiema. Nors šioje šalyje tokiu metų laiku retai pasitaiko itin atšiaurių orų, šiuo metu vietos gyventojai dėl staiga atšalusių orų ir iškritusio sniego patiria nemažai nepatogumų. Kaip skelbia Vokietijos žiniasklaida, oras per savaitę kai kur atšalo nuo +20 iki nulio ar netgi neigiamos temperatūros. Taip pat vietomis gerokai pasnigo, todėl susidarė transporto problemų.

Pirmoje nakties pusėje palijo bei pasnigo didžiojoje šalies dalyje, praneša kelininkai. Šeštadienio rytą buvo be kritulių. Sudėtingiausios eismo sąlygos Telšių ir Mažeikių rajonuose, ten kelių dangos padengtos iki 1 cm sniego sluoksniu, Vilniaus ir Skuodo rajonuose - plikledis, čia keliai barstomi. Rokiškio ir Kauno rajonuose barstomi viadukai. Likusioje Lietuvos teritorijoje, pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos, magistralinių, krašto ir rajoninių kelių dangos daugiausia drėgnos.

Net jei neturite dujinės viryklės, bet gyvenate daugiabutyje, jau nuo kitų metų krapštysite piniginę ir mokėsite už būsimą suskystintų gamtinių dujų terminalą, rašo „Lietuvos rytas“. Kad pinigų naujam terminalui Klaipėdoje sumes visi Lietuvos gyventojai, dabartinė valdančioji dauguma neslėpė ir anksčiau. Vakar pradėjo ryškėti naujo mokesčio už terminalą paveikslas. Brangs ne tik pačios dujos, bet ir centralizuotai tiekiama šiluma.

Vyriausybė pritaria siūlymui nepriklausomiems gamintojams lengviau tiekti šilumą. Ar mažės šildymo sąskaitos, greičiausiai priklausys jau nuo naujojo Seimo. Šių metų vasarį apsilankiusi Grigiškių popieriaus fabrike, Prezidentė Dalia Grybauskaitė pastebėjo, kad šioje įmonėje pagaminamos energijos užtenka ne tik gamybai, bet ir viso miestelio namams apšildyti. Fabriko vadovai tada sakė, kad dalį šilumos galima būtų tiekti ir Vilniui.  Ji būtų 5 proc. pigesnė.

Kaip žinia, vakar vilniečius namuose užklupo šildymo sezonas. Šildymas jau yra įjungtas ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose - Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Vieni džiaugiasi, o kiti burnoja, kad šildymas buvo įjungtas per anksti, namuose per karšta ir kai kuriems netgi tenka prasidaryti langus ir išleisti šilumą į orą. Mažiau uždirbančius gąsdina mintis, kad didžiąją pajamų dalį teks skirti apmokėti sąskaitoms už šildymą. Tačiau naujienų portalo Balsas.

Kitą savaitę atlikus baigiamuosius bandymus, Kaune savo darbą pradės pirmasis nepriklausomas šilumos gamintojas, naudojantis atsinaujinančius energijos išteklius. Tai – svarbus žingsnis siekiant sumažinti kauniečiams tiekiamos šilumos kainą. Tik biokuru kūrenamoje katilinėje sumontuoti du 8 MW nominalios galios vandens šildymo katilai ir 4 MW galios kondensacinis ekonomaizeris, leidžiantis itin efektyviai panaudoti šilumą iš išeinančių dūmų ir užtikrina gamybos procesų ekologiškumą.