šiltnamio dujos

Pasak ekspertų, vabalų kaip maisto vartojimas visame pasaulyje padės bent sulėtinti globalinio atšilimo tempus, nes žemės ūkiui tenkančio šiltnamio dujų efekto dalis taptų mažesnė, skelbiama „Global Food Security“. Ekspertai, išanalizavo JT parengtą informaciją, o vėliau palygino su tuo, kaip aplinką veikia mėsos ir „alternatyvaus“ maisto gamyba. Pastarajai kategorijai priskiriama, pavyzdžiui, vabzdžių, sojos ir sintetinė mėsa, kurios kol kas dar nėra masinėje gamyboje.

Kasmet stambios pramonės dėka milžiniški anglies dioksido kiekiai patenka į aplinką. Visa tai kelia realią grėsmę Žemei, ir žinoma, klimato kaitai. Pasaulyje vis labiau populiarėja šiltnamio dujų izoliavimo technologija, ypač anglimi kūrenamose jėgainėse. Šiuo metu žinoma daugiau nei 20 šios technologijos pavyzdžių – daugiausiai jie vykdomi Kanadoje ir JAV, Europoje – tik Norvegijoje.

Žinių radijas Valgykite mažiau mėsos, kad išgelbėtumėte planetą, trečiadienį skelbia britų „The Guardian“. „Chatham House“ instituto atliktas naujasis tyrimas skelbia, kad mėsos vartojimas nuolat auga, o tai grasina visai planetai – 15 proc. šiltnamio dujų išskiria gyvulininkystė ir mėsos gaminimas. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius sako, kad šios diskusijos jam kelia juoką.

Kanados mokslininkai pranešė identifikavę dar vienas vadinamąsias „šiltnamio dujas“, sulaikančias šilumą atmosferoje ir skatinančios klimato šiltėjimą. Jų tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Geophysical Research Letters“. Mokslininkų teigimu, tai perfluoro tributilaminas (PFTBA) – jo molekulinė formulė C12F27N. Šių dujų gamtoje nėra, jos susintetintos žmogaus.

Jei prieš keletą metų juokavome, kad pasaulinis atšilimas žmonėms galbūt visai patiktų, nes gyventume šilčiau, dabar darosi nebejuokinga. Žemdirbius vargina nuolatinės sausros, drastiškai kyla karščio aukų bei gamtos kataklizmų skaičius. Situacija nuolat blogėja Šių metų gegužę anglies dioksido (CO2) kiekis Žemės atmosferoje pirmą kartą per visą žmonijos istoriją viršijo 400 mln. dalių (ppm). Per metus visame pasaulyje į atmosferą patenka per 30 mlrd. tonų anglies dioksido.

Siekdamos sumažinti neigiamus į atmosferą išmetamo anglies dioksido (CO2) padarinius, išsivysčiusios šalys plečia požeminių CO2 saugyklų tinklą. Specialistų teigimu, tai veiksmingas būdas kovoti su vis didesnę grėsmę keliančiu klimato atšilimu. Per metus visame pasaulyje į atmosferą patenka per 30 milijardų tonų anglies dioksido. Pavyzdžiui, vidutinė 500 MW anglį deginanti elektrinė per metus išmeta apie 3 mln.

Jei žmonija nesiims skubių priemonių klimato kaitai lėtinti, iki 2030 m. dėl jo permainų sukeltų pasekmių pasaulyje gali mirti apie 100 milijonų žmonių, teigiama naujo tyrimo išvadose. Nepriklausomos humanitarinės pagalbos ir tyrimų organizacijos DARA ekspertų atliktas tyrimas, kurį užsakė 20 pasaulio valstybių vyriausybės, atskleidė šokiruojančią prognozę: klimato pokyčių ignoravimas iki 2030 m. žmonijai kainuos apie 100 mln. gyvybių, o pasaulio šalių ekonomika vidutiniškai sumažės 3,2 proc.

Naujausio tyrimo rezultatai rodo, jog pasaulinis atšilimas vyko viduramžiais, prieš maždaug 1000 – 500 metų: planeta kaito, o vėliau vėso (skelbiama, jog planetą buvo apėmęs vadinamasis „Mažasis ledynmetis“) visiškai natūraliai, be žmogaus pramoninės intervencijos.

Klimato šiltėjimą sukeliančios dujos negali paaiškinti, kodėl prieš milijardus metų, kai Saulė buvo vėsesnė, Žemė neužšalo. Archėjaus eone prieš 2,5–4 mlrd. metų, dar prieš planetoje atsirandant sudėtingesnėms gyvybės formoms, Saulės ryškumas siekė tik 70 proc. dabartinio. Tai reiškia, kad Žemę pasiekė mažiau šilumos, taigi ji turėjo užšalti, rašo LiveScience.com. Tačiau senovinės uolienos iš Isua, netoli pietvakarinės Grenlandijos pakrantės, rodo, kad prieš maždaug 3,8 mlrd.

Jau kurį laiką gyvename dvigubos krizės sąlygomis, rašo „The Guardian“. Viena vertus, per išsivysčiusias pasaulio valstybes praūžė finansų krizė, o po jos sekė ir ekonominis nuosmukis. Iš kitos pusės, žmonės pagaliau suprato kokį milžinišką poveikį civilizacija daro pasaulinio klimato pokyčiams. Daugelio žmonių nuomone ekonominis sunkmetis tikrai nėra tinkamas laikas kovai su ekologinėmis problemomis. Negalima pritarti tokiam požiūriui.

Precedento neturintis „šiltnamio dujų“ kiekis Žemės atmosferoje trikdo natūralius ledynmečio ciklus, teigiama JAV ir D. Britanijos mokslininkų atlikto tyrimo išvadose. Dabartinis šilto klimato Žemėje laikotarpis, prasidėjęs prieš maždaug 11 000 metų, turėtų pasibaigti per 1500 metų prasidėsiančiu nauju ledynmečiu, teigia mokslininkai.

Jungtinių Tautų (JT) meteorologijos agentūra pranešė, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje 2010 m. padidėjo iki rekordinio lygio, skelbia BBC. Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) teigia, kad didžiausią įtaką klimato kaitai darančių anglies dioksido dujų koncentracija 2010 m. pasiekė 389 molekules milijone oro molekulių. Anglies dioksido dujų nuo 2009 m. iki 2010 m. padaugėjo 2,3 molekulių milijone oro dalelių.

Siūlymai pasėlių ir nederlingus laukus apsodinti miškais šį šimtmetį pasaulinio klimato šiltėjimo beveik nesumažintų, teigia mokslininkai. Miškų sodinimą skatina ir klimato kaitai skirtas Jungtinių Tautų Kioto protokolas. Jis remiasi teorija, kad miškai fotosintezės metu pašalina iš oro anglies dvideginį.

Nors buvo tikėtasi, kad pasaulio ekonomikos sąstingis sulėtins klimato šiltėjimą spartinančių dujų išmetimą, viltys neišsipildė: pasiektas naujas jų emisijos rekordas, stumiantis pasaulį prie pavojingos klimato permainų ribos. Naujausiais Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) vertinimais, pernai į Žemės atmosferą dėl pramoninės ir transporto taršos buvo išmestos 30,6 gigatonos (109 t) anglies dvideginio.

Lietuvos meteorologai ragina „labai nebijoti ir negąsdinti kitų“ dėl Pasaulio meteorologijos organizacijos pranešimo, jog šiauriniame planetos pusrutulyje – taip pat ir virš Lietuvos – rekordiškai suplonėjo ozono sluoksnis. Nuo kenksmingų saulės spindulių saugančio ozono sluoksnio skylė virš Antarktidos yra gerai žinomas fenomenas – ji atsiveria kiekvieną pavasarį ir didina odos vėžio riziką aplinkinėse teritorijose.

Net jei žmonija šiandien nustotų naudojusi anglį ir naftą, atmosferoje jau esantis anglies dvideginio kiekis geriausiu atveju klimatą keistų dar 1000 metų, atskleidė kompiuterinis modeliavimas. Didėjančios CO2 emisijos lems nesustabdomus klimato pokyčius mažiausiai iki 3000 metų. Iki to laiko ištirps Vakarų Antarktidos ledo skydas, o jūros lygis pasaulyje gali pakilti mažiausiai 4 metrais, prognozuoja Kanados mokslininkai.

Mokslininkai, įvertinę poveikį aplinkai, žmonių sveikatai bei kitus veiksnius, teigia, kad 50 centų kainuojančio mėsainio tikra vertė yra 200 JAV dolerių. Anot tyrimą portale „Big Think“ pristačiusio rašytojo Jonathano Safrano Foerio, pigiausia mėsainio kaina išauga visų pirma dėl globalaus atšilimo. Jungtinių Tautų (JT) mokslininkai teigia, kad būtent mėsainių pramonė pagal šiltnamio efektą sukeliančias dujas „pirmauja“ pasaulyje.