šildymo kaina

Sausį gyventojai gavo stulbinančias sąskaitas už elektrą ir šildymą. Energetikos specialistų teigimu, tai lėmė dideli šalčiai ir su jais susiję aspektai. Ar tai reiškia, kad kaskart stipriau pašalus mokėsime daugiau? Socialinių tinklų grupėse gyventojai dalijasi, kokias sąskaitas gavo už elektrą. „Mama Kaune, butas 64 kv. m. Mokėdavo 17–20 eurų. Š mėnesį gavo 40 eurų (sąskaitą – red. past.) – dvigubai“, – feisbuke rašo vardo neatskleidusi vartotoja.

Dar būdami opozicijoje socialdemokratai kritikavo konservatorių, liberalų ir „laisviečių“ sprendimus ir mušė į krūtinę sakydami, kad laimėję rinkimus sieks mažinti skurdą. Dabar socialdemokratai – valdantieji, o buvusio jų premjero Gintauto Palucko Vyriausybės siūlymu panaikinta PVM lengvata šildymui, kuri padėjo daliai žmonių išvengti didelių sąskaitų. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata su 9 proc. tarifu buvo skirta šildymui, karštam vandeniui ir malkoms.

Nuo sausio šildymo ir elektros kainos kyla, o tai gali dar labiau apkrauti pažeidžiamiausius gyventojus. Ar bus įmanoma išvengti didesnių sąskaitų ir kokios paramos galimybės laukia šiemet? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Asociacijos „Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas“ socialinės politikos analitikė Agata Subotovič ir Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiūtė.

Šalies gyventojai su nerimu laukia artėjančių centrinio šildymo sąskaitų už lapkritį. Mat ne tik orai vėsta, bet ir dauguma šilumos tiekėjų kelia kainas. Brangiausiai už šilumą tarp didžiųjų miestų turės mokėti kauniečiai – kilovatvalandės kaina už gruodį pasiekė kone 10 centų. Tuo pačiu metu „Kauno energija“ džiūgauja, kad per šiuos metus uždirbo jau 10 mln. eurų konsoliduoto pelno.

Artėjant žiemai – šildymo kainos yra viena iš opiausių ir daugiausiai diskusijų sukeliančių temų. Šiemet šildymo sezonas pradėtas neįprastai anksti, o žiema numatoma su dideliais temperatūrų svyravimais. Pasidomėjome, ko tikėtis iš artėjančios žiemos ir kaip plačiai teks praverti pinigines? Šiemet šildymas įjungtas anksčiau nei įprastai – rugsėjo 30 dieną.

Už malkas teks mokėti daugiau: suskaičiavo, kiek brangs – ar ne per daug? Brangs ne tik šildymas, bet ir malkos: „Tai tikrai nepalengvins žmonių gyvenimo“ Malkų kainos augs: štai kiek daugiau eurų teks mokėti Aktualu gyventojams: brangs 1 dalykas, vietoje 218 eurų mokėsite 242 – ar sutinkate?

Nuo kitų metų visiems Lietuvos gyventojams brangs šildymas, kadangi iki šiol centralizuotam šildymui ir malkoms taikytas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus grąžinamas į 21 proc. Specialistai suskaičiavo, kiek dėl to skirtingų namų gyventojams vidutiniškai brangs šildymas per mėnesį, kaip ir kiek bus galima sutaupyti.

Sausį Lietuvoje jau kelis kartus buvo viršytas aukščiausios temperatūros rekordas. Tačiau orams šylant sąskaitos už namų šildymą nemažėja? Tokie ar panašūs nustebusių šilumos vartotojų klausimai kartais pasirodo viešose pokalbiuose ar laiškuose. Nors apie gyventojams aktualių kainų pokyčius komentarų netrūksta, tačiau retai paaiškinama, kas už tų skaičių slypi, rašoma Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pranešime.

Siekiant didinti energinį efektyvumą daugiabučiuose pastatuose ir mažinti išlaidas už šildymą, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia gyventojus teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui, geriau žinomam kaip „mažoji renovacija“, primena Aplinkos ministerija. Šiam kvietimui numatytas didžiausias finansavimas iki šiol – net 20 mln. eurų. Nepasiturintys gyventojai gali sulaukti ir 100 proc. išlaidų kompensacijos.

Finansinių sunkumų turintys gyventojai gali kreiptis dėl kompensacijų, kurios padengia dalį ar net visas šildymo išlaidas. Vis dėlto ne visi tą daro sąžiningai – atsiranda ir tokių, kurie mėgina pinigus už šildymą gauti du kartus. Socialiniame tinkle „Facebook“ viena klaipėdietė papasakojo, kad su savo šeima gyvena viename būste, o kitame bute be jokios sutarties leidžia nemokamai gyventi draugams – jie jai teturi sumokėti už komunalines paslaugas.

Daugelis skaitė ar girdėjo, kad praėję metai Lietuvoje buvo patys šilčiausi per visą orų stebėjimo istoriją. O ir tik šiomis dienomis oro temperatūra yra vos neigiama. Nepaisant šiltesnių orų, gyventojai piktinasi sulaukę didesnių sąskaitų už šildymą nei tada, kai už lango buvo gerokai šalčiau. Tuo metu šilumos tiekėjai tikina, kad taip negali būti. Esą statistika rodo, kad šio šildymo sezono kainos yra mažesnės nei ankstesnio.

Senuose daugiabučiuose daugelis radiatorių yra nereguliuojami. Renovuotuose ir naujuose namuose įrengiami tokie radiatoriai, kurių šilumą galima reguliuoti – visiškai užsukti išvykus arba maksimaliai atsukti, jeigu namuose per šalta. Vis dėlto net, jeigu visi jūsų radiatoriai yra užsukti ir butas šilumos nesuvartoja, tai nereiškia, kad už šildymą jo savininkui mokėti nereikės.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientams jau pateikė sąskaitas už lapkričio mėnesio šildymą, rašoma bendrovės pranešime. Atsižvelgiant į mažėjusią šilumos kainą ir šiltesnį lapkritį, sąskaitos vidutiniškai sumažėjo 8–9 proc. nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 47 eurus su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), sename, energetiškai neefektyviame – 81 eurą su PVM.

Prasidėjus šaltajam sezonui gyventojai savo namuose šildosi įvairiausiais būdais. O tai ir lemia, ar neteks šalti ir už šildymą pakloti daugiau dėl kaimynų kaltės. Visa tai priklauso nuo to, kokia šildymo sistema yra name ir ar ji iš viso yra. Kadangi atsiranda gudručių, kurie savo radiatorius užsuka, norėdami sutaupyti, bet tokia strategija veikia ne visada.

Gyventojai vos prasidėjus šildymo sezonui užpildė prašymus kompensacijoms gauti. Daugelis kompensacijas už šildymą jau gavo. Tačiau žmonės nusivylė, kai pamatė, kad už šildymą savivaldybės jiems kompensavo vos kelis eurus. Gyventojai su nerimu laukia sausio ir vasario mėnesių sąskaitų. Už šalčiausius mėnesius mokėti reikės dar daugiau, todėl vos kelių eurų kompensacijos, anot jų, mažai tepadės.

Viduržiemį šilumininkai gyventojams paruošė naują šilumos kainų šuolį. Štai klaipėdiečiai už šilumą sausį turės mokėti beveik dešimtadaliu brangiau nei gruodį. Dar labiau šiluma brangsta Marijampolėje. Brangiau turės mokėti ir kauniečiai. Vilniečių irgi negelbsti pigią šilumą žadėjęs „Ignitis“ biokuro blokas – sostinės gyventojams šiluma pinga vos 1 proc. Sausio mėnesį klaipėdiečiams teks dar labiau papurtyti pinigines.

Vilniaus šilumos tinklai jau išsiuntė pirmąsias elektronines šio šildymo sezono sąskaitas už spalio mėnesį teiktas paslaugas. Nors šilumos kilovatvalandė Vilniuje pigo 10 proc., tačiau įtaką sąskaitų dydžiui padarė net 4 laipsniais šaltesnė spalio mėnesio antroji pusė. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 29 eurų, sename, energetiškai neefektyviame – 47 eurų, praneša bendrovė.

Rekordiškai šiltas rugsėjis greitai visiems užsimiršo, tad atvėsus orams gyventojai užplūdo parduotuves ir jose graibsto šildytuvus. Pardavėjai pastebi, kad jų pardavimai šoktelėjo kelis kartus. Gyventojai perka tiek pačius pigiausius šildymo prietaisus, vos už 15 eurų, tiek ir brangesnius, kurie kainuoja apie 400 eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Regina pasakojo, kad gyvena senos statybos daugiabutyje. „Atvėsus orams, bute jaučiu drėgmę.

Antradienį didieji miestai – Vilnius, Šiauliai ir Panevėžys jau pradeda šildymo sezoną dalyje įstaigų. Daugiabučių gyventojams šildymas bus įjungtas vėliau priklausomai nuo orų prognozių. Pernai šildymo sezonas Vilniuje oficialiai prasidėjo spalio 17 dieną, užpernai – spalio 7 d. Istoriškai sezono pradžia varijuoja nuo spalio 1 iki spalio 22 dienos.

Šilumos tiekėjai jau ragina gyventojus ruoštis šildymo sezonui, sandarinti langus, duris. O jeigu namas yra senos statybos, pagalvoti ir apie renovaciją. Langų meistrai sutinka, kad pasirūpinus langų sandarumu galima tikėtis ir mažesnės sąskaitos už šildymą. Šilumos tinklų atstovai tikino, kad sąskaitos už šildymą dydis priklauso ne tik nuo galutinės vartotojams tenkančios šilumos kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio.

Artėjantį šildymo sezoną šilumos kainos gali sumažėti kone trečdaliu, prognozuoja Energetikos agentūra. Tačiau patys šilumininkai ne tokie optimistiški ir žada iki 10 proc. mažesnes kainas. Tiesa, vilniečiams tai negalios. Sostinės gyventojai už šilumą ir taip moka kone brangiausiai iš didmiesčių, o jų viltys apie pigesnį centrinį šildymą ir toliau dūžta.

Iki pirmadienio, gegužės 1 d., gyventojai dar gali pateikti prašymus, kad jiems būtų kompensuotos išlaidos už namų šildymą visą praėjusį šildymo sezoną. Nors sistemos vėl stringa, siūlomos ir alternatyvos, kaip galima kreiptis paramos. Dėl gerokai padidėjusio prisijungimų srauto, laikinai sulėtėjo ir protarpiais stringa Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) veikimas, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

„Nelaimėlis latvių pensininkas gauna 1,4 tūkst. eurų sąskaitą už dujas, o jo namuose temperatūra tesiekia 12 laipsnių šilumos“, – toks vaizdo įrašas išplito „TikTok“ tinkle. Pasirodo, kad istorijos autorius ir ją tiražavę prokremliški propagandininkai nutylėjo svarbų faktorių – tokia suma pateikta už 1524 kv. m. pastato apšildymą. Vaizdo įrašas, kuriame buvęs latvių premjeras Vilis Krištopanas skundžiasi dėl gautos sąskaitos už sausio mėnesį dydžio išpopuliarėjo „TikTok“ tinkle.

Trumpalaikių biokuro sandorių kaina Lietuvoje šiuo metu siekia 27,74 euro už megavatvalandę (MWh) – 43,3 proc. mažiau nei pernai rugsėjį, dėl to gyventojai gali tikėtis 10–15 proc. mažesnių sąskaitų už šildymą, pirmadienį pranešė energijos išteklių biržos operatorė „Baltpool“.  Biokuro kaina mažėja septintą savaitę iš eilės ir yra 16,8 proc.

Vilniečių vasario mėnesio sąskaitos už centralizuotą šildymą bus mažesnės nei prieš mėnesį ir prieš metus, pranešė bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). Bendrovės skaičiavimu, už 50 kv. metrų ploto buto šildymą renovuotame name klientai vidutiniškai mokės apie 57 eurus, nerenovuotame – 96 eurus, arba 28 proc. mažiau nei prieš metus.   VŠT klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas sako, kad jau paruoštos sąskaitos yra mažesnės dėl atpigusios šilumos ir šiltesnių orų.

Naujojo šildymo sezono pradžią spalį gyventojai pasitinka beveik du kartus didesne vidutine šilumos kaina nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, pastebi  ekonomistai. Visgi artėjant žiemai ir planuojant didesnius šildymo kaštus, gyventojai teigia vis atidžiau sekantys savo išlaidas, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Apie tai rašoma banko pranešime žiniasklaidai.

Kai kurie specialistai prognozuoja, kad laikantis itin didelėms dujų, elektros, biokuro kainoms, namų šildymas šį sezoną gali būti dar brangesnis nei ankstesniais metais. Dėl to dalis gyventojų gali susidurti su sunkumais. Trečiadienį Vyriausybėje finansų ministrė Gintarė Skaistė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir energetikos ministras Dainius Kreivys pristatė priemones, kurios turėtų padėti gyventojams artėjantį šildymo sezoną.

Per dvejus metus – 20 proc., arba penktadaliu, mažesnės centrinės valdžios sektoriaus energetinės sąnaudos. Toks tikslas numatytas Energetikos ministerijos parengtame energijos taupymo priemonių plane, kuris apima siūlomas taupymo priemones, joms skirtą finansavimą bei rekomendacijas privačiam sektoriui ir gyventojams.

Pirmadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje energetikos specialistai ir politikai įspėjo, kad artėjantį šildymo sezoną gyventojams teks gerokai patuštinti pinigines. Dėl to raginama daugiau dėmesio skirti biokuro gamybai ir deginimui Lietuvoje. Prognozuojama, kad labiausiai kainos kils tokiuose miestuose, kaip Vilnius, kuriame šiluma iki šiol gaminama deginant dujas.

Gyventojai ir įmonės skaičiuoja kelis kartus padidėjusias išlaidas tiek šildymui, tiek elektrai ir dujoms. Dėl to Vyriausybė galiausiai pažadėjo artimiausiu metu gyventojams laikinai sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) centriniam šildymui ir karštam vandeniui, skirti daugiau pinigų saulės elektrinių įsirengimui.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje itin sparčiai brango daugelis prekių ir paslaugų. Prognozuojama, kad kai kurios iš jų šiemet gali brangti dar greičiau. Taigi, net jeigu kai kurie atlyginimai, pensijos ar kitos išmokos pakils, gyventojams teks susiveržti diržus. Naujausiais duomenimis, 2021 m. gruodžio metinė infliacija Lietuvoje pasiekė daugiau kaip dešimtmetį nematytą dviženklį skaičių – 10,7 proc. Tiek per metus pabrango vidutinio lietuvio vidutinis prekių ir paslaugų krepšelis.

Gyventojus jau pasiekė šildymo sąskaitos už lapkritį. Jie skaičiuoja, kad palyginti su spalio mėnesiu, mokėtinos sumos išaugo iki trijų kartų. Žmonės su nerimu laukia sausio, vasario sąskaitų ir ima taupyti jau dabar. Tuo metu šilumos tiekėjai siūlo atidėti mokėjimus, tačiau įspėja, kad tai padarius kaupsis palūkanos. O savivaldybė siūlo teikti prašymus dėl šildymo kompensacijos.

Gyventojai jau gavo pirmąsias sąskaitas už šildymą. Kai kurių jų sumos viršijo ir 90 eurų. Žmonėms nerimą kelia tolesnių, žiemos mėnesių sąskaitos už šildymą, kurios tikėtina bus dar didesnės. Šilumos tiekėjai aiškina, kad šildymo kainą sudaro šilumos kuro kaina, kuri šiemet rekordiškai aukšta. Ir žada, kad žiemą sąskaitos bus dar didesnės.

Šildymo sezoną daugiau nepasiturinčių asmenų gaus kompensacijas už šildymo išlaidas. Tokį sprendimą trečiadienio posėdyje priėmė Vyriausybė, tačiau jam dar turi pritarti Seimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame plane pasiūlyta dvigubinti valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, kuris taikomas apskaičiuojant kompensaciją už būsto šildymo išlaidas. Dar 15 tūkst.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ragina gyventojus kreiptis į savivaldybes ir seniūnijas dėl sąskaitų už šildymą kompensavimo. Vyriausybė trečiadienį ketina apsispręsti dėl šios paramos išplėtimo. „Reikia eiti, reikia prašyti to, kas žmonėms priklauso, ir gauti kompensaciją. Siūlome plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą, suteikti daugiau valstybės paramos tiems žmonėms, kuriems yra sunku pagal savo pajamas apmokėti šildymo sąskaitas.

Išaugusios dujų kainos rekordiškai pabrangino šildymą. Vilniuje, kuris jau nuo ketvirtadienio pradeda šildymo sezoną, artimiausiais mėnesiais šildymas brangs apie 60 proc., jeigu lygintume su praėjusiais metais. Visgi savivaldybė tvirtina radusi išeitį, kaip sumažinti sostinės gyventojų naštą – leis kainos skirtumą sumokėti vasarą.

Pastaruoju metu energijos ištekliai pabrango visame pasaulyje ir ypač Europoje. Dėl to už dujas ar elektrą turėtume mokėti gerokai daugiau. Vyriausybė sako radusi būdą, kaip išvengti dabartinio kainų šoko – leisti mokėti vėliau. Tačiau kas galų gale mokės tikrąją kainą? Ekonomistai nesutaria, kaip vertinti Vyriausybės pasirinktą sprendimą. Viena vertus, ateityje daugiau gali tekti mokėti tiems, kurie net nenaudojo brangesnių dujų ar elektros.

Vyriausybei planuojant, kaip sukontroliuoti šį sezoną augančias dujų kainas, energetikos ministras Dainius Kreivys tikisi, kad kainų kilimas nebus ilgalaikė tendencija. Tačiau dalis Seimo narių nuogąstauja, kad už Vyriausybės pasirinktą kompensavimo mechanizmą reikės mokėti ateities vartotojams. Ketvirtadienį Seime D. Kreivys sulaukė Seimo nario Algirdo Butkevičiaus klausimo dėl artėjančio šildymo sezono ir planuojamo kompensacijų mechanizmo.

Lietuvoje žadant brangesnį nei pernai šildymo sezoną, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Vyriausybė ieškos svertų, kaip galėtų padėti šalies gyventojams per šildymo lengvatas ar kitais būdais. Tačiau, anot premjerės, reguliuoti šildymo kainų nepavyks, o jos bus didesnės tik lyginant su itin pigiu šildymo sezonu. Centralizuotas šildymas artėjantį sezoną Lietuvoje gali brangti vidutiniškai iki 30 proc.

Nuosavo būsto ieškantys žmonės, prieš jį įsigydami, turėtų atsakingai įvertinti ne tik kasmėnesines įmokas bankui, bet ir papildomas būsimąsias išlaidas, tokias kaip komunaliniai mokesčiai. Ypač svarbu išsiaiškinti kiekviename pastate vyraujančias vidutines šildymo kainas, mat jos gali gerokai skirtis ir net šalia esančiuose pastatuose. Ekspertai perspėja, kad numojimas ranka į kelis svarbius niuansus renkantis būstą vėliau gali gerokai paploninti piniginę, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Daugiabučių gyventojams šaltuoju metų laiku mažiausiai tenka rūpintis šildymu, jie dažniausiai naudojasi centralizuotu šildymu. Tačiau apsigyvenus nuosavuose namuose tenka ieškoti alternatyvų. Specialistai įvardijo, kurie šildymo būdai yra patogiausi, pigiausi ir ekologiškiausi.

Šį šildymo sezoną daugelis gyventojų gali pasitikti ramiau – prognozuojama, kad šiemet šildymo sezono pradžioje vidutinė centralizuoto šildymo kaina bus apie 13 proc. mažesnė nei prieš metus. Mažiausiai spalį už šildymą mokės Utenos gyventojai, o daugiausiai – Biržų, tarp didmiesčių mažiausiai šiluma kainuos Šiauliuose, mažiausiai – Panevėžyje. Šildymo sezonas neseniai pradėtas Vilniuje, Panevėžyje, Kaune, Šiauliuose, Alytuje ir dalyje kitų savivaldybių. Nuo pirmadienio jį pradės ir Klaipėda.

Spalį, šildymo sezono pradžioje, vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šalyje turėtų būti apie 13 proc. mažesnė nei prieš metus, prognozuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Taryba teigia įvertinusi preliminarią šilumos tiekėjų pateiktą informaciją apie kuro ir šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) įsigijimo kainas.

Lietuvos šilumininkai jau baigė šildymo sezoną, po kurio, kaip ir kasmet, tenka skaičiuoti ne vieną tūkstantį skolininkų, kurių bendros skolos viršija milijonus. Vis dėlto pora didmiesčių džiaugiasi, kad jau ne pirmus metus mažėja gyventojų, norinčių skęsti skolose. Šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad skolose jiems skendi apie penktadalis gyventojų – iš viso Lietuvoje gyventojai už šilumą jau skolingi 45 mln. eurų. Vilniečių skola – 4 mln.

Dėl vasario mėnesį į Lietuvą atkeliavusio šalčio, daugiabučių gyventojai sulauks kiek didesnių sąskaitų už šildymą. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šiuo metu šalyje didžioji dalis daugiabučių - seni ir prastos būklės, nesandarūs, tad ir suvartojamos šilumos kiekis juose - kas didesnis negu galėtų būti.

Seimas šią savaitę spręs ar grįžti prie pridėtinės mokesčio lengvatos šildymui klausimo. Nuo birželio nustojusią galioti lengvatą siūloma grąžinti jau rugsėjį. Ekspertai sako, kad valdžia demonstruoja nuomonės ir kompetencijos neturėjimą, o tokių bangavimų dar matysime ne kartą. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą Seime yra įregistravę visų parlamentinių frakcijų atstovai, išskyrus valstiečius.

Premjeras Algirdas Butkevičius bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos branginimą gruodžio mėnesiui vadina manipuliacija. „Kadangi šitas klausimas aktualus ir svarbus Vyriausybei, galėčiau pakomentuoti paprasčiausiai, kad „Vilniaus energija“ metus pabaigia taip pat kaip ir pradėjo - keistomis manipuliacijomis perkant kurą. Vertinu tai, kaip nekorektišką elgesį.

Šalies vadovė „Vilniaus energijos“ tiekiamos šilumos branginimą gruodį vertina kaip dar vieną manipuliaciją, Anot Dalios Grybauskaitės, Kainų komisija ir Vilniaus savivaldybė turi atidžiai įvertinti bendrovės veiklą. Tuo metu „Vilniaus energija“ teigia apgailestaujanti, jog D.Grybauskaitė buvo suklaidinta. „Tokie pareiškimai yra atvira politizacija, tuo labiau, kad nuo pat metų pradžios matėme įvairias manipuliacijas su kuro pirkimais būtent šios įmonės.

Daugiau dujų iš suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo spalį pirkusiai „Vilniaus energijai“ didinant šilumos kainą, energetikos ministras teigia, tokios manipuliacijos destabilizuoja padėtį rinkoje. Pasak „Lietuvos energijos“ vadovo, tai rodo, jog šilumos rinkos modelis neveikia ir palikta per daug vietos manipuliacijoms. „Vilniaus energija“ metus pabaigia taip pat, kaip ir pradėjo - keistomis manipuliacijomis perkamo kuro kaina.