šildymas

Vienintelė Latvijoje Ventspilio Dūma ryžosi eksperimentui – nuo šio pavasario ji augina pluoštines kanapes ir kitus biomasei naudingus augalus. Jei eksperimentas pasiseks, ventspiliečiams turėtų atpigti šildymas. Nors Latvijoje, kaip ir Estijoje ar Lenkijoje, pluoštinės kanapės legalizuotos, tačiau šios priklauso ne ūkininkui, o Ventspilio Dūmai. Ji pirmoji šalyje bando auginti kanapes kaip alternatyviosios energijos šaltinį.

Vis daugiau miestų ir miestelių rengiasi deginti biokurą. Tiekėjai skaičiuoja, kad būsimą sezoną jo reikės bent pusantro karto daugiau nei praėjusį. Panevėžys, Klaipėda, Kaunas, Šiauliai, Alytus, Visaginas – tai miestai, kurie artėjantį sezoną šilumos iš biokuro gamins daugiau negu iki šiol, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Nesnaudžia ir mažesni miesteliai. Taigi biokuro reikės gerokai daugiau. „Žaliavos reikės 1,5 karto daugiau nei pernai.

42 proc. gyventojų sutiktų būsto renovavimui skirti daugiau nei 50 litų per mėnesį, dar penktadalis galėtų skirti tiek, kiek po renovacijos sumažėtų sąskaita už šildymą, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. „Tiek lėšų, kiek gyventojai nori ir gali skirti renovacijai, iš esmės visiškai užtenka vidutinio dydžio daugiabučio namo projektui įgyvendinti, – tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Skolinimo smulkiam verslui skyriaus projektų vadovė Edita Rimokaitytė.

Anot Vilniaus mero Artūro Zuoko, Vilniuje po dešimtmečio gali nelikti troleibusų ir išdygti saulės energija šildomų daugiabučių kvartalas, rašo „Lietuvos rytas“. „Per artimiausius dešimt metų mes iškelsime troleibusą iš Vilniaus ir keisime tramvajumi ir ekologiškais autobusais“, – penktadienį Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo diskusijoje Prienų rajone sakė A. Zuokas. Vilniaus meras taip pat tvirtino, kad šalies sostinės plotas daugiau nedidės.

Istorija, kurią papasakojo viena portalo Balsas.lt skaitytoja, paprasta ir banali, bet „tuštinanti kišenę“. Ir niekam nė motais, kad mokėsite už tai, kuo nesinaudojate. „Mirė tolima, vieniša giminaitė.

Kai kurių šilumos tiekėjų siūlomą atsiskaitymo už šildymą būdą, kai visus metus mokamas vienodas mokestis, gyventojai renkasi nelabai noriai. Manoma, kad žmonės tiesiog gauna per mažai informacijos apie tokią galimybę arba bijo būti apgauti. UAB „Vilniaus energija“ gyventojams siūlo tokį atsiskaitymo variantą, kai už šilumą ir kitas teikiamas paslaugas galima mokėti pastovų mokestį šildymo ir nešildymo sezono laikotarpiu.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) energetikos ministrui A. Sekmokui pakartotinai pateikė siūlymą perkelti elektros gamybą iš Elektrėnų elektrinės į termofikacines elektrines didžiuosiuose miestuose, perskirstyti elektros energijos supirkimo kvotas ir užtikrinti galimybę gyventojams už šilumą mokėti mažiau. „Pernai pasiūlymas nebranginant elektros sukurti rezervą šilumos kainoms mažinti buvo atmestas.

Lietuviai tėvynėje kabinasi į gyvenimą lyg tremtyje, tačiau jų kūrybingumas ir išradingumas naudingas tik jiems patiems. Kiekvienas nori gyventi oriai – turėti būstą, vairuoti automobilį ir kad jo vaikai nei alktų, nei šaltų. Kai vidutinis darbo užmokestis nuo europinio atsilieka kelis kartus, o kainos panašios, aktyviausieji griebiasi išradimų, stato būstus iš atliekų.

Šiau­lių po­li­ti­kai neišb­ren­da iš svars­ty­mų, ko­kius ši­lu­mos punk­tų prie­žiū­ros ta­ri­fus tvir­tin­ti. Na­mų ad­mi­nist­ra­to­rius tei­gia, jog „iš mu­sės da­ro­mas dramb­lys“. Ne­be­tu­ri kur trauk­tis Mies­to Ta­ry­bai šį mė­ne­sį vėl bus tei­kia­mi ši­lu­mos punk­tų prie­žiū­ros ta­ri­fai. Šį kar­tą al­ter­na­ty­vūs spren­di­mo pro­jek­tai: vie­nas – ad­mi­nist­ra­ci­jos, ki­tas – So­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­jos. Ga­li bū­ti ir dar vie­nas – ak­ty­vių pi­lie­čių.

„Sveikinu šį Seimo žingsnį, nes toks įstatymas jau seniai buvo reikalingas. Biokuro birža Lietuvoje turi būti sukurta ir kuo greičiau pradėti realiai veikti. Mes dar pernai pavasarį Vyriausybei ir Seimo pirmininkei išsiuntėme pasiūlymą centralizuoti visos Lietuvos šilumai naudojamo kuro – biokuro, dujų, mazuto, – pirkimą. Įkurti visų rūšių kuro biržą, iš kurios šilumos tiekėjai privalėtų pirkti kurą šilumai gaminti. Tai užtikrintų konkurenciją, skaidrumą ir geriausią kainą.

Kainų komisija prognozuoja, kad 2012–2013 metų šildymo sezono metu vidutinė statistinė šilumos kaina Lietuvoje bus 27,22 ct/kWh (be PVM). Palyginus su 2011–2012 metų šildymo sezono kaina, laukiamas vidutinės statistinės kainos Lietuvoje augimas yra 4 proc. Lyginant 2011–2012 metų šildymo sezono vidutinę statistinę kainą Lietuvoje su 2010–2011 metų šildymo sezonu, ji buvo 18 proc. didesnė.

Neseniai pasibaigęs rekordinis šildymo sezonas bei toliau kylančios kuro kainos neleidžia pamiršti, jog po kelių mėnesių ir vėl teks gerokai veržtis diržus mokant už šildymą. Daugelis mokame ne tik už šilumą namuose, bet ir už šildomą orą lauke: skaičiuojama, kad šalčiausiais žiemos mėnesiais vienas butas senos statybos daugiabutyje vidutiniškai  per mėnesį iššvaisto šilumos už 200 Lt. Tačiau ne visi gyventojai krūpteli prisiminę, kiek jiems kainavo šiluma.

Dujomis namus šildantys Lietuvos gyventojai jau skaičiuoja, kiek kainuos kuras rudenį, rašo „Lietuvos rytas“. Tai turėtų paaiškėti dar šį mėnesį. Neabejojama tik dėl vieno - gamtinių dujų kainų šuolis bus milžiniškas. Skirtingai nei užsienyje, kur jos greičiausiai atpigs. Vilnietis Vytautas Ratkevičius su nerimu sutiko žinią, kad nuo liepos 1-osios buitiniams vartotojams dujos greičiausiai brangs dar 22 proc.

Ofi­cia­liai bai­giantis šil­dy­mo se­zo­nui, var­to­to­jai už ši­lu­mą lieka sko­lin­gi milijonus litų. Pakruojo gyventojai po šio šildymo sezono už šildymą įsiskolino per 1,21 mi­li­jo­no li­tų. Ši­lu­ma li­ko vie­na bran­giau­sių ša­ly­je, nors iš 2-osios pa­kruo­jie­čiai ši­lu­mi­nin­kai ir nu­si­lei­do į ketvir­tą­ją to­kios sta­tis­ti­kos vie­tą.

Kaunui šiemet pirmajam suskubus paskelbti šildymo sezono pabaigą, jo pėdomis netrukus pasekė ir Vilnius. Kaune oficialiai šildymas išjungtas praėjusį ketvirtadienį, Vilniuje – penktadienį. Tiesa, Kaunas patikslino, kad darželiuose, mokyklose ir ligoninėse šildymas bus išjungtas kiek vėliau, t.y. balandžio 14-ąją. Panevėžyje šildymą išjungti nuspręsta balandžio 13 d., gyvenamuosius  namus planuojama nustoti šildyti balandžio 16–17 dienomis.

Kai kuriems miestams jau skelbiant šildymo sezono pabaigą, Vilniaus valdžia to daryti dar nežada, nors savaitgalį prognozuojama 15–16 laipsnių šiluma. Į klausimą, ar sostinė paseks Kauno pacyzdžiu, kuris ketina šildymo sezoną baigti jau rytoj, Vilniaus meras Artūras Zuokas sakė: „Kol kas sekame oro prognozes. Turi būti tam tikras dienos temperatūros vidurkis, o naktį pliusinė temperatūra, kad būtų galima atjungti šildymą.

Vyriausybei nepriėmus svarbių energetinių sprendimų, už šildymą dar ilgai mokėsime brangiausiai Europoje. Baigiasi vienas brangiausių Lietuvos istorijoje šildymo sezonas. Tačiau toks jis gali būti ir kitąmet, nes energetikai tikina, kad sumažinti šildymo kainas nėra jokių galimybių. Ar iš tikrųjų taip yra? Štai maždaug penktadalis valstybės piliečių už šildymą moka gerokai mažiau ir jie ketina tam skiriamas išlaidas dar sumažinti.

Keiksnojant kuro, kuris naudojamas energijai gaminti, kainas kartais pamirštama, kad gyvename daugiau ar mažiau rinkos sąlygomis ir šios labiausiai lemia energetinių išteklių kainų lygį. Tik transportui naudojamo kuro kainoje yra reikšminga valstybės mokesčių įtaka, kurią lemia prie kuro savikainos pridėtas akcizo mokesčio dydis, beje, kurio minimalų dydį nustato Europos Sąjungos reguliavimas.

Pernai lapkritį gavusieji dideles šildymo sąskaitas dėl to turėtų kaltinti brangusį kurą ir šilumos punktų piržiūrėtojus. Tokias išvadas paskelbė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Ji taip pat teigia, kad bendrovė „Vilniaus energija“, perduodama šilumos punktus, neprisidėjo prie didesnio šilumos vartojimo 2011 lapkritį.

Gy­ven­to­jų, neiš­ga­lin­čių iš­kart su­si­mo­kė­ti už įvai­rius ko­mu­na­li­nius pa­tar­na­vi­mus, dau­gė­ja. Bė­da ta, kad brangs­tant pa­slau­goms sko­los tik di­dė­ja. Dau­gė­ja ir pra­dels­tų mo­kė­ji­mų ban­kams. Neat­sa­kin­gai į pa­sta­ruo­sius žiū­ri jau­nuo­liai.

Kosminės šildymo sąskaitos žudo ne vien gyventojus ir biudžete šilumai nė cento nenumačiusią Savivaldybę. Antrą mėnesį iš eilės kylanti šildymo kaina ir dėl šalčių trigubai išaugęs šilumos suvartojimas atsigręžė prieš pačią „Panevėžio energiją“. Šilumos vartotojų įsiskolinimui perkopus 25 mln. Lt, įmonė skelbia nebeišgalinti atsiskaityti su savo darbuotojais, vandens ir dujų tiekėjais.

Tarp miš­kų pa­si­kly­du­sia­me Daug­ši­ga­lių (Pak­ruo­jo se­niū­ni­ja) kai­me tė­ra pen­kios so­dy­bos. Dvie­jo­se iš­jung­ta elektra. Už sko­las. Už tą pa­tį be elekt­ros ne­se­niai li­ko so­dy­ba kai­my­ni­niuo­se Te­li­šio­niuo­se. Jo­se įsi­kū­rę rem­ti­ni, so­cia­liai ne­sa­va­ran­kiš­ki žmo­nės. Ne­su­sit­var­kan­tys nei su pi­ni­gais, nei bui­ty­je. Pas­lys­tan­tys „ant bam­ba­lio“. Vie­ni šių bė­džių gai­li­si.

Alytaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programą ir jai skiriamų lėšų naudojimo tvarkos aprašą. Tai padaryta vadovaujantis pernai įsigaliojusiu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu. Pavyzdžių minėtai programai parengti savivaldybė beveik neturėjo, nes atsinaujinančios energijos naudotojų šalyje, tuo labiau Alytuje, nėra daug, ypač tarp daugiabučių namų.

Vienas koogeneracinės biokuru kūrenamos jėgainės blokas gali pagaminti daugiau megavatų energijos, negu numato turėti Lietuva iš planuojamos atominės elektrinės, ir kainuotų tokią pastatyti apie penkis kartus pigiau, trečiadienį vykstančioje energetikos konferencijoje tikino Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Remigijus Lapinskas.

Į re­dak­ci­ją krei­pė­si kel­miš­kis Ro­mual­das Jo­ku­baus­kas. Re­no­vuo­ta­me na­me gy­ve­nan­tis skai­ty­to­jas pik­ti­no­si, kad butuo­se per karš­ta.

Kultūros fabrikas, dar vadinamas menų inkubatoriumi, – jau brangsta iki 13 milijonų litų. Paaiškėjo, kad Šiaulių valdžia melavo įtikinėdama, kad miestui reikės prisidėti tik dviem milijonais litų. Politikai investicijas į Kultūros fabriką sumąstė pakišti po šilumos tiekimo bendrovės „Šiaulių energija“ biudžetu ir taip padidinti šilumos kainas. Oficialiai skelbiama, kad Kultūros fabriko statybas didžiąja dalimi remia Europos Sąjungos fondai, skyrę iki aštuonių milijonų litų.

Nuo metų pradžios įsigaliojus naujam įstatymui, pagal kurį darbo biržoje užsiregistravusieji tą pačią dieną gali kreiptis į socialinės paramos skyrių prašyti kompensacijos už šildymą ir ją gauti, savivaldybes ėmė atakuoti ant skurdo ribos gyvenantys asmenys.

Apleistos slėptuvės pačiame miesto centre gali būti tinkamos ne tik sandėliavimui, bet ir poilsiui. Kai kurie vilniečiai nebrangiai įsigytas slėptuves sugeba paversti laikinai apsistoti tinkamais būstais, o jas pardavę – uždirbti. Netradicinė išeitis Vietoj apleistos slėptuvės – neblogai atrodantis būstas pačiame sostinės centre, visai šalia Seimo rūmų.

Nelaimė įvyko šeštadienį apie tryliktą valandą Širvintų rajone, Kaimynėlių kaime, esančioje sodyboje. Norėdama pakurti krosnį, moteris įmėtė malkų. Pradėjusi šilti krosnis sprogo. Manoma, jog tai įvyko dėl užšalusios vandens sistemos. Sodybos šeimininkė dėl veido nudegimų bei rankos kaulo lūžio, kirstinių žaizdų veide paguldyta į Vilniaus ligoninę.

Tautos išrinktieji užšalo: ketvirtadienį sostinės šilumos trasoje įvykus neeilinei avarijai, Seimo pastatas liko be šildymo. Jau rytoj, trečiadienį, vasario 8-ąją, 20.30 val. TV3 eteryje pikantiškiausių ir aktualiausių žinių laidos „Be komentarų“ specialieji korespondentai aiškinsis, kokiame šaltyje teko dirbti mūsų tautos išrinktiesiems. „Seime iš tikrųjų labai šalta, mane tik kailinukai ir sušildo, – prisipažins skandalingasis parlamentaras Petras Gražulis.

Daugiausiai už sausio mėnesį suvartotą šilumą mokės kauniečiai, mažiausiai – Panevėžio gyventojai. Tokią šilumos suvartojimo statistiką didžiausių šalies miestų senos statybos daugiabučiuose pateikė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). „Didžioji dalis daugiabučių yra seni ir nerenovuoti visuose šalies miestuose, todėl ir šilumos suvartojimo statistika labai panaši. Vadinasi, mokėjimų už šilumą dydį lems šilumos kaina“, – sakė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Spustelėję šalčiai privertė šauktis kaminkrėčio pagalbos. Specialistai sako, kad gyventojai neturėtų bėdų, jei tinkamai prižiūrėtų kaminus. Ugniagesiai įspėja, kad pagrindinė gaisrų priežastis tokiu metu – būtent krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir naudojimo pažeidimai. Kaminkrėčiai sako, kad vos tik spustelėjo šaltukas, iškvietimų padaugėjo kone dvigubai.

Termometro stulpeliui smuktelėjus iki 20 laipsnių Celsijaus ir žemiau, kai kurie Tauragės verslininkai buvo priversti koreguoti darbo planus. Spiginant šalčiui teko skubiai apsispręsti – tęsti gamybą bet kokiomis priemonėmis ar laikinai verslą nutraukti ir sutaupyti ne tik lėšų, bet ir darbuotojų sveikatos. Statybininkams šaltis – prastas palydovas Statybomis besiverčiančios bendrovės „Apastata“ vadovas Bolius Apavičius teigia, kad šalčiai koreguoja įmonės planus.

Temperatūrai nukritus žemiau dvidešimties laipsnių šalčio, bendrovė „Lietuvos energija“ nuo sausio 30 d. Elektrėnuose paleido antrąjį 300 MW galios energijos bloką. Abu šiuo metu veikiantys blokai dienos metu dirba maksimaliu režimu. „Lietuvos energijos“ teigimu, tokių priemonių imtasi siekiant patenkinti 11 proc. išaugusį elektros energijos poreikį. Šiuo metu „Lietuvos energijos“ elektrinėse per parą pagaminama 13 mln. kWh elektros energijos.

Šilumos tiekimas į sostinės centre esančius namus atnaujintas. Kaip skelbia „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas, šildymo problemos sureguliuotos. Šiuo metu visi butai šildomi. Namuose budėjo ir šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemas prižiūrėjo 67 specialistai. Dėl avarijos šildymas ketvirtadienį laikinai buvo nutrauktas beveik 150 namų. Specialistai, siekdami atnaujinti energijos tiekimą, dirbo iki išnaktų.

Šilumos trasos avarijos, kokia ketvirtadienį įvyko šalia Lukiškių aikštės sostinės centre, dažniausiai įvyksta dėl susidariusio temperatūrų skirtumo tarp šilumnešio ir lauko, sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros docentas dr. Arturas Rogoža.

Dėl šilumos trasos avarijos šalia Lukiškių aikštės sostinės centre kelioms valandoms atjungtas šildymas. (Papildyta 21.06) Specialistai kol kas nepajėgė pilnai atstatyti šilumos tiekimo 146 miesto centre esantiems namams. Daugiabučių gyventojams šilumininkai jau siūlo nemokamą nakvynę viešbutyje. „Kompensuosime nakvynės išlaidas gyventojams, kurie baimindamiesi sušalti nutarė pernakvoti viešbutyje. Gyventojams reikėtų išsaugoti čekį, sąskaitą už viešbučio paslaugas.

Dar lapkričio viduryje dviejų vaikų tėvas, dirbantis ir mokantis mokesčius valstybei, paprašė kompensacijos už buto šildymą. Šiaulių miesto Socialinės paramos skyriuje jam prireikė ne tik humoro jausmo, bet ir geležinės kantrybės. Tris mėnesius nešęs krūvas pažymų ir rašęs pasiaiškinimus, vyras įsitikino: Šiauliuose sukurtas tobulas valdininkų valstybės modelis. Pradžia. Bandymas Kompensacijos už buto šildymą keturių asmenų šeima paprašė todėl, kad pagal pajamas į ją gali pretenduoti.

Nuo vasario dar pabrangs karštas vanduo ir šildymas – labiausiai Panevėžyje, mažiausiai – Šiauliuose. Šilumininkai aiškina, kad kainų didėjimą lemia tik brangstantis kuras. Vilniuje šiluma ir karštas vanduo brangs 1 procentu, Kaune vanduo brangs 2, šiluma – 3 procentais. Klaipėdoje atitinkamai 3 ir 4 proc. LTV „Panoramos“ teigimu, Panevėžyje šiluma brangs 11, o karštas vanduo – 8 procentais, Šiauliuose 0,4 – 0,6 proc.

,,Aš abejoju, ar Lietuva būtų pajėgi mažinti pirminės energijos vartojimą, jeigu ekonomika augs. Vargu, ar mes galime greitai sutaupyti dėl naujų technologijų arba namų modernizavimo“, – sakė hab. dr.

Daugiabučių bendrijos skambina pavojaus varpais. Naujasis Šilumos ūkio įstatymas gresia didžiulėmis išlaidomis: gyventojams teks ne tik rūpintis, bet ir išpirkti šilumos punktus. Jie nerimauja, kad įstatymo pakeitimai kainų už šildymą nesumažins, o padidins 8–9 procentais ar net daugiau. Trisdešimties Šiaulių miesto bendrijų pirmininkai jau kreipėsi į Prezidentę.

Vienų Šiaulių miesto savivaldybės įmonių milijonus surijo banko „Snoras“ griūtis, kitų – kuro, elektros kainos. Šilumos tiekėjai uždirbo pelno, bet pinigų neturi. Optimistai – knygų pardavėjai, nors ir neuždirba milijonų. Šiluma kaulus tebelaužo Už 2011 metus AB „Šiaulių energija“ skaičiuoja pelną. Kol kas tikslių skaičių įvardinti negalėjo net generalinis direktorius Česlovas Kasputis. Jis skaičiavo, kad Šiauliuose gruodį gyventojai sunaudojo 30 procentų mažiau šilumos energijos.

Geoterminį šildymą įsirengusi vieno Alytaus daugiabučio bendrija už šilumą moka 3 kartus mažiau nei kiti alytiškiai.Tačiau ji negali pretenduoti į Vyriausybės paramą daugiabučių renovacijai, praneša LTV „Panorama“. Alytaus centre esantis daugiabutis namas pirmasis mieste šildosi šiluma iš žemės gelmių. Už gruodį jo gyventojai mokės kone triskart pigiau nei kiti alytiškiai – po 1,90 Lt už kvadratinį metrą, gyvatuko kaina nesiekia nė 20 litų.

Šiaulietis Modestas Gelžinis su šeima jau ketvirtą sezoną gyvena namuose, kuriuose įrengė geoterminį šildymą. Kokią jo naudą ir trūkumus įžvelgia vartotojas? Šilumos siurblys ir šaldytuvas – panašūs tik išoriškai „Einam pirmiausia apžiūrėti mano šaldytuvo“, – kviečia svetingai savo namų duris mums pravėręs Modestas. Ir veda į namo rūsį apžiūrėti tik išoriškai buitinį šaldytuvą primenantį šilumos siurblį – geoterminio šildymo sistemos širdį.

Vilniaus miesto savivaldybėje vicemero Romo Adomavičiaus vadovaujama darbo grupė ir speciali nepriklausomų ekspertų komisija nustatė, kad 507 daugiabučiuose šilumos suvartojimo padidėjimo priežastys lapkritį nėra aiškios ir dėl to reikalinga detalesnė Valstybinės energetikos inspekcijos analizė. Šilumos suvartojimas šiuose daugiabučiuose išaugo vidutiniškai 28 proc., palyginti su 2010 metų lapkričiu.

Formuojant šiųmetį biudžetą Savivaldybei teks nepamiršti ir susikaupusių skolų – ne vieno milijono litų. Sudėjusi visas įplaukas, Panevėžio miesto savivaldybė šiemet turėtų išgyventi iš kiek didesnio nei 209 milijonų litų biudžeto. Tačiau palyginus dar nepatvirtintą šiųmetį biudžetą su pernykščiu jau dabar aišku, jog 2012-aisiais Savivaldybės piniginė bus plonesnė. O joje dar reikės sukrapštyti beveik 18 milijonų litų, kuriuos Savivaldybė yra skolinga savo pačios valdomoms įmonėms.

Valstybė sutaupytų kelis milijardus litų, jei Lietuva iki galo išnaudotų visą atsinaujinančių energetikos išteklių potencialą kasmet, o šalies gyventojams sumažėtų mokesčių už šildymą ir elektros energiją našta. Vietinių atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje yra pakankamai, kad būtų garantuotas svarbiausias šalies strateginis tikslas – energetinė nepriklausomybė.

Nuo Naujųjų Utenos rajono gyventojams 10 proc. pigs šildymas ir bus vienas pigiausių Lietuvoje. Mat pastačius naują vandens šildymo katilą, pereita prie biokuro, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Kai vieni gyventojai, ypač vilniečiai, pyksta dėl šiemet gerokai išaugusių šildymo kainų, uteniškiai džiaugiasi sužinoję, kad jau nuo Naujųjų mokės mažiau.

Kai smarkiai pabrango šildymas, o nauja statyba dažnai nekokybiška ir neilgaamžė, dilema, kokį būstą – seną ar naują – rinktis, vis aktualesnė. Nuosavo būsto įsigijimas yra tarsi ilgalaikė investicija. Nieko nuostabaus, kad kiekvienas nori, jog ši investicija būtų sėkminga. Tačiau kas gali pasakyti, į kokį būstą verta investuoti? Brangus šildymas „Nuomojuosi butą senos statybos name.