sigitas besagirskas

Paskolų turėtojams – netikėtas vilties žiburys. Ilgą laiką augęs „Euribor“ per mažiau nei savaitę smuktelėjo kone puse procento. Mat finansų rinką supurtė žlugęs Amerikos bankas. Visgi, pasak analitikų, jeigu bankų krizė neišsiplės, palūkanos ims vėl augti, tik gal ne taip smarkiai, kaip prognozės rodė anksčiau. Tiesa, nepaisydamas kilusio nerimo, Europos Centrinis Bankas bazinę palūkanų normą šiandien ir vėl padidino.

Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas tikisi, kad kai kurių mokesčių pertvarką planuojanti valdžia nedidins mokestinės naštos verslui, nes tai gali sužlugdyti mažas ir vidutines įmones, stabdyti investicijas, didinti bedarbių ir emigrantų gretas. Anot jo, geriau netobuli, bet stabilūs mokesčiai. S. Besagirskas teigiamai vertina Vyriausybės siūlomą bankų solidarumo mokestį ir tikisi, kad dėl to bankai neturėtų branginti savo paslaugų.

Liūdnos žinios turintiems paskolas. Su aukšta infliacija nesusitvarkantis Europos centrinis bankas rengiasi toliau kelti palūkanų normas. Tad turintiems paskolas už jas teks mokėti dar brangiau. Tai pajus ne tik gyventojai, bet ir verslas. Be to, ekonomistai jau prognozuoja euro zonai šiemet neišvengiamą recesiją. Metinė infliacija vasarį euro zonoje tik per plauką sumažėjo dėl atpigusios energijos. Kitos prekės ir paslaugos toliau brangsta.

Neapsikentę Lietuvos bankų įkainiais, pigesnių paslaugų verslininkai jau ieško užsienyje. O vartotojų gynėjai prognozuoja, kad populiarėjant momentiniams mokėjimams telefonais, greitai ir kortelių skaitytuvų, ir pačių kortelių nebereikės. Verslininkai skundžiasi bankų įkainiais už kortelių aptarnavimą. Bankininkai atkerta, kad nemokamai aptarnauti negali, o kainas nustato konkurencija.

Lietuviams už elektrą mokant vis didesnes sumas, o verslams kainoms kylant net į absurdišką lygį, 130 milijonų eurų papildomų pajamų įkrito į tinklus valdančios valstybinės įmonės „Litgrid“ kišenę. Iš elektros krizės papildomai pelnosi ir Švedijos bei Lenkijos elektros tinklų bendrovės. Beveik 500 km ilgio elektros kabelis, sujungęs Lietuvos ir Švedijos elektros sistemas, pradėjo veikti prieš septynerius metus.

Pastaraisiais metais prie algų didėjimo pripratusiems lietuviams laikas ruoštis niūresnei realybei. Daugiau kaip pusė tautiečių šiemet vis dar tikisi, kad darbdaviai kels algas. Tačiau tvyrant recesijos grėsmei verslininkai ragina nusiimti rožinius akinius ir ruoštis liūdnesniam scenarijui – algos nebedidės, o kai kuriems dar šiemet jos gali ir sumažėti. Viešbutyje Šiauliuose pluša apie 10 darbuotojų, tarp jų: 3 kambarinės, 2 virėjos ir 4 administratorės.

Europos Sąjungos šalys yra labai panašios, bet dabar Lietuva, ypač kaimyninių valstybių kontekste, yra vienintelė politiškai nestabili valstybė, todėl investuotojai dėl to gali jos nebesirinkti, sako Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas. Plačiau apie šią situaciją TV3 Žinių „Dienos komentare“ jį kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.

Praėjus dešimtmečiui nuo viso pasaulio ūkį sudrebinusios 2008 m. finansų krizės, šnekos apie artėjantį naują ekonomikos sukrėtimą darosi vis garsesnės. Tačiau skirtingų Lietuvos ekonomikos sektorių atstovai į kalbas apie krizės pradžią 2019 m. žiūri nepatikliai. Esą blogiausia, kas mūsų šalies ekonomikai gali nutikti kitąmet, tai sulėtėti jos augimo apsukos. Atsargesni metai „Visame pasaulyje yra etatinių krizės prognozuotojų, kurie visą laiką įžvelgia artėjančias krizes ir kai kada pataiko.

Lietuvos dujų prekybos bendrovei „Litgas“ susitarus dėl sutarties pakeitimų su Norvegijos „Statoil pranešta, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) kaina mažės daugiau nei trečdaliu, o paties SGD išlaikymo kaštai – apie 23 proc.. Skamba įspūdingai, tačiau galutiniai vartotojai stipriai sumažėjusių kainų nepajus.