šiaurės osetija

Praėjus devyneriems metams, po tragiškų įvykių Beslane, kai teroristai užgrobė vietinę mokyklą, „Kommersant“ pabandė išsiaiškinti, kaip šiandien gyvena buvę įkaitai, ir su kokiomis problemomis jie susiduria. Netoli Didžiojo Kaukazo kalnagūbrio, tiesiog prie Transkaukazo magistralės, kuri kadaise sujungdavo Šiaurės Kaukazą su Pietų Kaukazu, o po 2008 metų kato virto akligatviu, stovi vienuolynas. Alagiro Dievo apvaizdos moterų vienuolynas – vienintelis Šiaurės Osetijoje.

Asmenų, dirbusių Pietų Osetijos prezidento apsaugoje, nužudymas įvyko viename Šiaurės Osetijos klubų 2011 metais. Netrukus po nužudymo buvo suimtas įtariamas nusikaltimo padarymu Albertas Cgojevas. Jei milicininkams  galėjo  kilti klausimų  dėl nusikaltimo motyvų ir eigos, tai filmavimo kamerų užfiksuoti vaizdai gerokai palengvino tyrėjų užduotį. Lifenews.

Šiaurės Osetijoje trečiadienį prasidėjo tris dienas truksiantys gedulo renginiai, skirti žuvusiesiems per kruviną įkaitų užgrobimo ir jų išlaisvinimo dramą Beslano 1-oje mokykloje atminti. BBC primena, jog prieš šešerius metus Beslane ekstremistai buvo paėmę įkaitais daugiau nei 1000 mokytojų bei moksleivių. Čečėnai tris dienas laikė įkaitus be maisto ir vandens. Per nekoordinuotą ir stichišką šturmą žuvo 330 žmonių, tarp jų 186 vaikai. Taip pat žuvo pastatą šturmavusių spec. pajėgų kariai.

Rusijai priklausančios Šiaurės Osetijos Aukščiausiasis teismas 8 metams kalėjimo nuteisė įtariamą Gruzijos šnipą Badrį Kušašvilį. Teismas teigia atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis pats prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir padėjo atliekant tyrimą. B. Kušašvilis yra jau trečiasis Gruzijos pilietis, per pastaruosius mėnesius apkaltintas šnipinėjimu Rusijoje.

Situacija Šiaurės Kaukaze yra stabili, separatistinis ir radikalus musulmoniškas pasipriešinimas iš esmės yra pažabotas; išpuolių kartais pasitaiko, tačiau juos vykdantys kovotojai yra išsklaidyti ir greitai bus sunaikinti galutinai; į Čečėniją „pagaliau atėjo taika“ – tokių ir panašių pareiškimų kartkartėmis galima išgirsti iš atsakingų Kremliaus pareigūnų.

Žmogaus teisių padėtis Šiaurės Kaukazo regione tebeprastėja, konstatavo rugsėjo 30 d. EP surengtose diskusijose dalyvavę Rusijos žmogaus teisių gynėjai Sergejus Kovaliovas, Karina Moskalenko ir Stanislavas Dmitrijevskis. Kankinimai, žurnalistų ir teisių gynėjų grobimai ir žudynės – šio regiono kasdienybė. Susitikime skambėjo siūlymai kreiptis į Strasbūro Žmogaus Teisių Teismą, kurti specialų tribunolą Čečėnijai ir nuolatinę tyrimų komisiją, kuri leistų išsiaiškinti, kas iš tiesų vyksta regione.

Autorius tęsia ciklą apie tai, kaip Kremliaus imperatoriai kuria ir naikina tautas. Taulai Nieko nuostabaus, kad dauguma ne tik Lietuvos, bet ir pačios Rusijos gyventojų net nėra girdėję apie tokią Šiaurės Kaukazo tautą – taulus. Jos pavadinimas neatsispindi nei gyventojų surašymų medžiagoje, nei autonomijų pavadinimuose; nerasime jo ir Rusijos piliečių pasų puslapiuose, kuriuose būna įrašoma asmens tautybė.

Šiaurės Kaukazas kalbiniu, kultūriniu ir etnografiniu požiūriu yra labiausiai nevienalytis Rusijos Federacijos geografinis regionas. Jau šiuo metu jis kelia Rusijai daugybę problemų ir neabejotina, kad ateityje jų tik gausės. Svarbiausios šio Rusijos regiono respublikos yra Dagestanas, Čečėnija, Ingušija, Šiaurės Osetija, Karačiajų Čerkesija, Adygėja.

Tęsiu subjektyvius pastebėjimus apie Rusijos tautinės politikos bruožus. Jau rašiau, kad po to, kai “baltieji” rusai užkariavo nepriklausomą Kalniečių Respubliką (1918 – 1919 m.; prezidentas – čečėnas Tapa Čermojevas), o bolševikai likvidavo ją pakeitusį Šiaurė Kaukazo Emyratą (1919 – 1920 m.; emyras – čečėnas Uzunhajiras Chadžichanas), 1921 metais buvo įkurta Kalniečių ASSR Rusijos SFSR sudėtyje.