sezoniškumas

Trečius metus iš eilės sezoniniai veiksniai Lietuvoje pirmąjį rudens mėnesį kilstelėja infliaciją – šį rugsėjį kainos buvo 0,6 proc. didesnės nei rugpjūtį. Kaip ankstesniais metais tokiu laikotarpiu, pabrango drabužiai ir avalynė (dėl naujų rudens ir žiemos kolekcijų) bei maisto produktai, iš kurių labiausiai ūgtelėjo daržovių kainos. Taip pat pabrango degalai.

Į Lietuvą ateinant pavasariui, gerėjančias nuotaikas demonstruoja ir verslo aplinka. Šiandien Lietuvos statistikos departamento paskelbti kovo mėnesio verslo tendencijų ir lūkesčių tyrimo duomenys rodo, kad nuotaika gerėja visuose tiriamuose sektoriuose. Kovo mėnesio ekonominių vertinimų rodiklis pakilo iki -1 nuo -5, užfiksuotų vasarį. Tyrimas atliekamas apklausiant įmonių vadovus ir vertinant jų nuomonę dėl pokyčių verslo aplinkoje bei ateities lūkesčius.

 Klaipėdos miestas yra itin reikšmingas Lietuvos ekonomikai. Tai, kad miestas prie jūros, jau savaime diktuoja specifinių verslų kūrimąsi, kurių rodikliai demonstruoja aukštus rezultatus. Štai Klaipėdos apskrities žuvų eksportas per penkerius metus padidėjo 10,3 proc. ir 2014 m. jo vertė siekė 33,8 mln. eurų. Klaipėdos laivų statyklos eksportuoja produkciją į daugiau nei 10 valstybių. Ūkio ministro Evaldo Gusto teigimu, Klaipėdos kraštas išties turi kuo pasigirti.

Bendras gyventojų paskolų portfelis antrą ketvirtį padidėjo. Didžiausią įtaką tam turėjo būsto paskolų vertės didėjimas. Būsto paskolų portfelis po truputį didėja nuo pavasario pradžios, o naujų būsto paskolų vertė šių metų antrą ketvirtį buvo beveik trečdaliu didesnė negu atitinkamą pernai metų laikotarpį.

Birželio mėnesį darbdaviai registravo 27,7 tūkst. laisvų darbo vietų, t. y. 33 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį pernai. Birželį bedarbio statusas suteiktas 19,7 tūkst. žmonių – 8,4 proc. mažiau negu gegužę ir 21,7 proc. mažiau negu praėjusių metų birželį. „Nedarbo lygiui įtakos gali turėti daugybė veiksnių – tiek sezoniškumas, tiek demografiniai bei ekonominiai procesai, darbo rinkos politika.

Turizmas galėtų padėti šaliai išsigydyti įsisenėjusius sunkmečio skaudulius ir generuoti nemenką dalį biudžeto pajamų. Taip mano Lietuvos turizmo verslo atstovai ir kartu pabrėžia – pigūs nebūsime. Panašu, kad optimistinėms prognozėms pagrindo yra. Praėjusiais metais pagal turizmo sektoriaus augimą Lietuva buvo antroji Europoje. Šiemet, tvirtino Turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė, Lietuva pretenduoja į pirmąją vietą. Įsteigė naujus skyrius „Išlaikome dviženklį augimą – 12 proc.

Mokslininkės Lisos Kramer teigimu, nėra nieko nuostabaus, kad finansinės krizės ir nuosmukiai neretai kyla arba suintensyvėja būtent rudenį, rašo „Science Daily“. Jos naujausiame tyrime nagrinėjama metų laikų įtaka priimamiems finansiniams sprendimams. Paaiškėjo, kad žmonės tamsiuoju sezonu yra linkę vengti rizikingų finansinių sprendimų, tuo tarpu pavasarį ir vasarą jie daug mieliau neria į rizikingas investicijas.

Jei vasarą taip ir neturėjote galimybės nuvykti į Lietuvos pajūrį arba atostogoms pasirinkome kelionę į užsienį, aplankyti šalies paplūdimius dar turite ir rudens pradžią. Nors rugsėjo pabaiga jau nelepina saulės spinduliais ir svilinančiu karščiu, orai dar pakankamai šilti, smagiai praleisti savaitgalį prie jūros. Balsas.lt domėjosi, kokios pragyvenimo kainos šiuo metų laiku yra Nidoje.

Vasaros pradžia ypač nuskriaudė agurkų augintojus, kai kilęs žarnyno infekcijos protrūkis Vokietijoje išplito į kitas Europos šalis. Išsigandę pirkėjai masiškai nusuko nugaras agurkams „žudikams“, todėl šių daržovių augintojai patyrė didelių nuostolių: tonos agurkų iškeliavo į sąvartynus, o jų augintojai dar iki šiol nežino, kokio dydžio kompensacijas jiems išmokės Europos Komisija.