Seutas

Ispanijos Seutos miestą užplūdusi migrantų banga įžiebė diskusijas dėl Europos stipresnės sienos apsaugos. Svarstoma, kad už staigaus žmonių antplūdžio galėjo slypėti ne tik socialinės ar ekonominės priežastys, bet ir įtempti Maroko bei Ispanijos santykiai. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys Vytautas Sinica ir muftijus Aleksandras Beganskas.

Argentinos prezidentas Javieras Milei pakomentavo naują krizę Europoje, kai į Ispanijos teritoriją pradėjo veržtis migrantai iš Maroko. Jo teigimu, pati Argentina neturi problemų dėl imigracijos, bet jeigu imigrantai „neprisitaiko prie kultūros, tai jau invazija“. Prezidentas pabrėžė skirtumą tarp tradicinės imigracijos, kuria remiasi šalies istorija, ir imigracijos srautų esant išvystytai socialinės paramos sistemai. „Jie (europiečiai, – red. past.

Tūkstančiai žmonių, iš Ispanijos eksklavo Seutos išsiųsti į Maroko Fnideko miestą, penktadienį pradėjo lipti į autobusus kelionei namo. Šios kelionės tęsėsi ir šeštadienį, pranešė įvykio vietoje dirbantys AFP žurnalistai. Anonimu pageidavęs likti su operacija susijęs šaltinis Maroke AFP sakė, kad Ispanijos grąžinti žmonės bus vežami namo tiesiogiai autobusais arba per už maždaug 70 km esantį Tanžero geležinkelio mazgą.

Iš Maroko į Ispanijos Šiaurės Afrikos eksklavą Seutą plūstelėjo iki 60 tūkst. migrantų, kurių dauguma, pasak vietos pareigūnų, iki šeštadienio jau išvyko. Dešiniojo sparno politikai išnaudojo šią krizę skleisti teiginiams apie esą silpnai valdomas Europos Sąjungos (ES) sienas. Taip pat imtas kelti klausimas, kodėl Marokas leido tiek daug migrantų atvykti prie Seutos sienos. Naujienų agentūra AFP apžvelgia, kas apie šią krizę iki šiol žinoma.