senyvas amžius

Ponia Marija jau 2 metus bando susigrąžinti elektrą į savo butą. Skolas moteris jau seniai grąžino, tačiau namuose ji dar vis pasišviečia žvakėmis.  Senyvo amžiaus moteris ir jos kaimynė beveik nebeturi vilties. Nors ne tik grąžintos skolos, bet ir sumokėta už elektros pajungimą – senolė jos neturi. Iš varganos pensijos vos sukrapščiusi 500 eurų, Marija niekaip nesulaukia elektrikų vizito.  „2 mėnesius nevalgiau, taupiau tuos pinigėlius“, – tvirtino Marija.

Senstanti visuomenė diktuoja naujus iššūkius valstybei – šalyje jau dabar senjorams trūksta vietų globos įstaigose. Eilė ir laukiančiųjų pagalbos į namus. Specialistai prognozuoja, kad ateityje pagalbos poreikis senjorams tik didės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija viliasi iki 2027 metų sukurti per 3000 papildomų socialinės globos vietų. Taip pat įteisinti galimybę ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims teikti pagalbos paslaugas namuose.

Vienos palangiškės namuose tikra šventė. Moteris mini savo 101-ąjį gimtadienį. Gyvenimas sukaktuvininkę vėtė ir mėtė, tačiau ji sako niekad nepasidavusi pesimizmui, o atmintį lavina skaičiuodama kiek skirtingų laikmečių pinigų rankose laikė. Išduoda ir savo ilgaamžiškumo paslaptį. Palangiškė Adelė švenčia savo 101-ąjį gimtadienį. Ant stalo puikuojasi ją mylinčių ir gerbiančių žmonių dovanotos gėlės, telefonas netyla nuo artimųjų skambučių.

Lietuvoje 56-69 m. vairuotojai sveikatą turi pasitikrinti vieną kartą kas 5 metus, 70- 79 m. – vieną kartą kas 2 metus, o sulaukę 80 m. kartą per metus. Vyresni vairuotojai turėtų susirūpinti, jeigu sukelia avarines situacijas kelyje, sunkiai pastebi pėsčiuosius ar kitus eismo dalyvius.

Penktadienį Vilniuje Socialinės apsaugos ir darbo bei Ūkio ministerijų atstovai, verslo darbdavių, savivaldybių asociacijos, Vilniaus miesto savivaldybės, Moterų verslininkių ir kitų organizacijų atstovai pasirašė memorandumą, kurio tikslas – motyvuoti inovatyvias smulkiąsias ir vidutines įmones skatinti moterų verslumą ir vyresnių žmonių užimtumą Lietuvoje, rūpintis, kad vyresni žmonės būtų aktyviau įtraukiami į darbo rinką.

  Išdrįsęs viešai pareikšti, kad vyrai iki šiol yra stiprioji lytis, bent jau Lietuvoje, rizikuotum būti viešai išjuoktas. Faktai tiesiog akivaizdūs – Lietuvos moterys vidutiniškai gyvena 78,8 metus, o vyrai – vos 68,1 metų. Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis, kalbėdamas apie visuomenės senėjimo problematiką, pateikė ir keletą kitų įdomių statistinių detalių, kurios parodė, kokia kryptimi žengia Lietuvos socialinės sistema.