seismologija

Šįryt Tokiją (Japonija) supurtęs stiprus 6 balų žemės drebėjimas, pats galingiausias nuo 2011 metų, dar kartą priminė, kad neįprastas seisminiu aktyvumu šių metų balandis pradėjo savotišką globalinį stiprių žemės drebėjimų sezoną. Nuo 2014-ųjų pradžios iki balandžio 1 dienos, kai Čilę sudrebino galingas požeminis smūgis, Žemė seisminio aktyvumo požiūriu atrodė gana rami, praneša „Daily Mail“. Po to sekė smarkus žemės drebėjimas Saliamono salose pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje.

Minios suglumusių žmonių antradienį plūdo į pietinę Pakistano pakrantę savo akimis pamatyti horizonte kylančią niekad iki tol neegzistavusią salą. Keista 18 metrų aukščio sala Arabijos jūroje iškilo po 7,8 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimo, kurio epicentras – už 230 km į pietryčius nuo pasienyje su Iranu esančio Dalbandino miesto. Žemės drebėjimo būta tokio galingo, kad Arabijos jūroje, už maždaug 600 metrų nuo Pakistano pakrantės, iškilo nauja sala.

Aktyvus Tatikavos seisminis lūžis, esantis netoli Tokijo, gali sukelti Japonijos sostinėje smarkų žemės drebėjimą, kur kas galingesnį nei manyta anksčiau. Tai ketvirtadienį pranešė šalies mokslininkai, kuriais remiasi ITAR-TASS. Tokijo universiteto Seismologijos instituto specialistai supažindino visuomenę su ilgai trukusio išsamaus Tatikavos lūžio tyrimo rezultatais. Tatikavos lūžis yra Tokijos prefektūros vakaruose ir į šiaurę nuo Japonijos sostinės esančioje Saitamos prefektūroje.

Čilės šiaurėje įvyko 5,4 balo žemės drebėjimas, nukentėjusiųjų ir didesnių sugriovimų nėra. Tai penktadienį pranešė šios Pietų Amerikos šalies Seismologijos instituto atstovai. Žemės drebėjimo epicentras buvo už 45 kilometrų nuo Kaminjos miesto ir už 1900 kilometrų nuo Čilės sostinės Santjago, o židinys - 97 kilometrų gylyje. Žemės plutos virpesiai buvo juntami kai kuriose vietovėse.

Masačusetso technologijų instituto seismologai kartu su savo kolegomis iš Azerbaidžano ištyrė Rytų Kaukazo žemės plutos dinamiką. Anot mokslininkų, Baku rajone pastaruoju metu susikaupė didelė seisminė įtampa. Seismologų tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „Journal of Natural Hazards“, straipsnio turinys atpasakojamas instituto svetainėje. Tyrimas buvo atliekamas, naudojant specialias seismines stotis, išdėstytas ant Kuros platformos Azerbaidžano teritorijoje.

Retkarčiais JAV Šiaurės Karolinos pakrantėje pasigirsta dundesiai, dažnai drebinantys langus ir duris. Kas juos sukelia, vis dar lieka paslaptimi. Tokie ūžesiai būdingi ne tik Šiaurės Karolinai ar dabartiniams laikams. Žmonėms, gyvenantiems netoli Senekos ežero Niujorko valstijoje, jau nuo seno pažįstami dundėjimo garsai, kuriuos jie vadina „Senekos pabūklais“, rašo OurAmazingPlanet.com.

Milijonams žmonių Europoje, Vidurio Rytuose ir Azijoje pavojų kelia mirtini požeminiai smūgiai, galintys užklupti netikėtai. Anot mokslininkų, dėmesį reiktų sutelkti į tuos regionus, kurie yra žemynų centrinėse srityse, o ne į gerai žinomus žemės drebėjimų „karštuosius taškus“, rašo „Daily Mail“. Ekspertai pabrėžia, kad „centrinių sričių“ žemės drebėjimai pražudo žymiai daugiau žmonių, nei vykstantys patvirtintose pavojaus zonose žemynų pakraščiuose, pavyzdžiui, Japonijoje ar Kalifornijoje.

Pietų Ispaniją sudrebinęs žemės drebėjimas pražudė mažiausiai 10 žmonių. Išsigandę gyventojai visą naktį praleido lauke. Per 5,2 balų stiprumo drebėjimą Mursijos provincijoje, įvykusį 1 kilometrų gylyje, už 120 kilometrų į pietvakarius nuo Alikantės, virto pastatai. Virtines mašinų užgriuvo nuolaužos. Atsargumo dėlei evakuota ligoninė. Trečiadienio vakarą žemės drebėjimas Ispaniją supurtė po 4,4 balų požeminio smūgio, praneša BBC.

5,3 balų stiprumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas sukrėtė Pietų Ispanijos Lorkos miestą. Papildyta 22.53. Skelbiama, kad žuvusiųjų skaičius gali siekti 10. Gali būti dešimtys sužeistų. Per drebėjimą miestelyje sugriuvo keli pastatai, praneša BBC. Ispanijos premjeras Jose Luisas Rodriguezas Zapatero nusiuntė į nelaimės vietą gelbėtojus ir kariuomenę. Italijoje stiprėja panika dėl galimo žemės drebėjimo Žemės drebėjimas (Scanpix nuotr.) Žemės drebėjimas (Scanpix nuotr.

Trečiadienį nemažai Romos gyventojų ketina patraukti į užmiesčius. Žmonės išsigando galimo žemės drebėjimo. Jį dar 1915-aisiai išpranašavo seismologas Raffaele Bendandži, pareiškęs, kad 2011 m. gegužės 11 d. įvyks „didysis“ drebėjimas, rašo „Daily Telegraph“. Žmonės neleidžia vaikų į mokyklas ir darželius.

Ketvirtadienį stiprus žemės drebėjimas sudrebino Meksikos sostinę Meksiką, tačiau kol kas pranešimų apie padarytą žalą nėra. JAV geologijos tarnyba pranešė, kad 5,8 balo stiprumo žemės drebėjimo epicentras buvo pietvakarių Gerero valstijoje. Meksiko mero teigimu, viešasis transportas veikia. Žalos požymių kol kas nepastebėta.

JAV geologijos tarnyba praneša, kad įvyko vidutinio stiprumo žemės drebėjimas prie Panamos krantų, tačiau cunamio pavojaus nėra, skelbia AP naujienų agentūra. Žemės drebėjimas įvyko šeštadienio rytą, 11 val. 19 min. mūsų laiku, apie žmonių sužeidimus ar padarytą žalą kol kas nepranešama. Tarnybos duomeninis, įvykęs drebėjimas 385 kilometrus į pietvakarius nuo sostinės Panamos buvo 6,1 balo stiprumo pagal Richterio skalę. Drebėjimo centras buvo 2,8 km gylyje Ramiajame vandenyne.

Mokslininkai teigia, kad po žeme slypintys kvarco telkiniai gali padėti paaiškinti žemės drebėjimus ir kitus tektoninius reiškinius. Anot jų, šis atradimas gali padėti geriau prognozuoti požeminius smūgius, informuoja naujienų agentūra „Reuters“. Jutos universiteto geofizikos Anthony Lowry ir jo kolegos iš Londono universiteto tyrimas, paskelbtas žurnale „Nature“, gali įminti amžių senumo mįslę apie žemės drebėjimų poslinkių, kalnų, slėnių ir lygumų formavimąsi ir vietą.

Jei pirmąkart per 600 tūkst. metų didžiausias pasaulyje superugnikalnis vėl išsiveržtų, jis nušluotų du trečdalius Jungtinių Valstijų. Po Yellowstone'o nacionaliniu parku Vajominge esantis superugnikalnis nuo 2004 metų kyla rekordiniu greičiu. Jis galėtų sprogti tūkstantį kartų didesne jėga nei 1980 metais išsiveržęs šv. Helenos kalnas, praneša britų „Daily Mail“. Lava veržtųsi aukštai į dangų, o augmeniją žudantis pelenų debesis išplistų ir viską 1,6 tūkst.

Penktadienį Indonezijoje, į pietus nuo Sumatros salos, įvyko 5,7 balo žemės drebėjimas. Australijos nacionalinės seismologijos tarnybos duomenimis, požeminių smūgių epicentras buvo 1 kilometro gylyje. Jie buvo juntami beveik 340 kilometrų spinduliu. Informacijos apie nukentėjusiuosius ir sugriovimus kol kas negauta. Ekspertų nuomone, cunamio galimybė nedidelė. Indonezijos salyną sudaro daugiau kaip 18 tūkstančių salų, nusidriekusių palei pusiaują 6,5 tūkstančio kilometrų.

Pats galingiausias žemės drebėjimas, kuriuos yra užfiksavę seismologų prietaisai, įvyko 1960 m. šalia Čilės pakrantės. Pagal Richterio skalę jo stiprumas siekė 9,5 balų. 10 pražūtingiausių visų laikų žemės drebėjimų sąraše jam skirta pirmoji vieta.